- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-30
- Bylos Nr.
- 2S-2062-173/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Kauno energija“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones suinteresuotam asmeniui AB „Kauno energija“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2010 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydama uždrausti AB „Kauno energija“ vienašališkai nutraukti Elektrinės pirkimo-pardavimo sutartį, Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir Investicijų susitarimą iki tol, kol AB „Kauno energija“ nutrauks savo priešpriešinių įsipareigojimų, pagal Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties 14 straipsnį, pažeidimą ir bus priimtas sprendimas dėl to, ar pareiškėjui ir jo akcininkams turi būti kompensuojama AB „Kauno energija“ priešpriešinių įsipareigojimų pažeidimu daroma žala, įskaitant, bet neapsiribojant, sprendimo ad hoc derybų būdu arba investicinio ginčo tvarka priėmimą ir įgyvendinimą. Arbitražo reikalavimui užtikrinti, pareiškėjas UAB „Kauno termofikacinė elektrinė“ Kauno miesto apylinkės teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti AB „Kauno energija“ susilaikyti nuo vienašališko (nesikreipiant į teismą) Elektrinės pirkimo-pardavimo sutarties, Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties ir Investicijų susitarimo nutraukimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ (ieškovo arbitražo byloje) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimti atsisakė. Sprendė, jog prašymas laikinai apsaugoti Vilniaus komercinio arbitražo teisme priimto nagrinėti ieškinio reikalavimą Kauno miesto apylinkės teismui neteismingas, nes pagal Komercinio arbitražo įstatymo 20 straipsnį bei Vilniaus komercinio arbitražo teismo reglamento 26 straipsnio 1 dalį, kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo į arbitražinio teismo vietos valstybės teismą, gavęs šalies prašymą, gali tik arbitražinis teismas, jeigu šalių susitarimas nenumato kitaip.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, jog Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnis nustato, kad šalies kreipimasis į teismą iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba jo metu prašant imtis priemonių ieškiniui užtikrinti ir teismo nutartis dėl tokių priemonių taikymo nėra nesuderinama su arbitražiniu susitarimu. Šią nuostatą paaiškina 2002 m. kovo 27 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2002, suformavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad „pagal Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnį arbitražinio susitarimo buvimas nėra kliūtis suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Laikinosios apsaugos priemonės tokiais atvejais gali būti taikomos bendrais pagrindais (CPK 155-163 str.)“. Toks teisinis reguliavimas, apelianto nuomone, paneigia skundžiamojoje nutartyje nurodytus argumentus, jog prašyti arbitraže priimto nagrinėjimui ieškinio reikalavimų laikinosios teisinės procesinės apsaugos, gali tik arbitražinis teismas esant šalies prašymui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ prašo nutarties nekeisti. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog 2003-03-31 Elektrinės pirkimo-pardavimo sutarties 28.2 punkte bei Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties 24.2 punkte, šalys susitarė, kad bet kokį iš šios Sutarties kylantį ar su ja susijusį ginčą, nesutarimą ar reikalavimą taip pat bet kokius jos pažeidimo, nutraukimo ar negaliojimo klausimus [...], sprendžia arbitražas pagal Arbitražo teismo prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai - Lietuva arbitražo taisykles. Pagal ginčui taikytiną Arbitražo teismo prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai - Lietuva arbitražo reglamentą, ieškinio užtikrinimą reguliuoja šio reglamento 24 straipsnis, kurio 2 dalis nustato, kad kai būtina ieškinį užtikrinti kitokių priemonių (t.y. ne piniginio užstato) pagalba, arbitražinis teismas gali šalies prašymu kreiptis į arbitražinio teismo vietos teismą dėl ieškinio užtikrinimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Komercinio arbitražo įstatymo 20 straipsnis, reglamentuojantis arbitražinio teismo įgaliojimus dėl ieškinio užtikrinimo, nustato, kad jei šalys nesusitarė kitaip, arbitražinis teismas gali bet kurios iš jų prašymu įpareigoti kitą šalį sumokėti atitinkamą piniginį užstatą ieškiniui užtikrinti. Arbitražinis teismas taip pat gali bet kurios iš šalių prašymu kreiptis į arbitražinio teismo vietos apylinkės teismą dėl ieškinio užtikrinimo, jeigu šalių susitarimas nenumato ko kita. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo teisingai nurodė, jog 2003-03-31 Elektrinės pirkimo-pardavimo sutarties 28.2 punkte bei Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties 24.2 punkte, šalys susitarė, kad „Bet kokį iš šios Sutarties kylantį ar su ja susijusį ginčą, nesutarimą ar reikalavimą taip pat bet kokius jos pažeidimo, nutraukimo ar negaliojimo klausimus, kurių negalima išspręsti vadovaujantis aukščiau nurodyta ginčų sprendimo procedūra [derybomis], sprendžia arbitražas pagal Arbitražo teismo prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai - Lietuva arbitražo taisykles. Pagal ginčui taikytiną Arbitražo teismo prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai - Lietuva arbitražo reglamentą, ieškinio užtikrinimą reguliuoja šio reglamento 24 straipsnis, kurio 2 dalis nustato, kad kai būtina ieškinį užtikrinti kitokių priemonių (t.y. ne piniginio užstato) pagalba, arbitražinis teismas gali šalies prašymu kreiptis į arbitražinio teismo vietos teismą dėl ieškinio užtikrinimo. Tačiau pagal Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnį arbitražinio susitarimo buvimas nėra kliūtis suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o tokiais atvejais, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bendrais pagrindais pagal CPK 155-163 straipsnius. Taigi, pagal Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, šalies kreipimasis į teismą iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba jo metu prašant imtis priemonių ieškiniui užtikrinti ir teismo nutartis dėl tokių priemonių taikymo, nėra nesuderinama su arbitražiniu susitarimu, todėl kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas aptariamą prašymą neteismingu laikė neteisėtai. Kadangi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, prašymas perduotinas Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo klausimą perduoti Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.