- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-27
- Bylos Nr.
- ATP-675-238/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00276-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimu R. G. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, ir nubausta 4000 (keturių tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
R. G. nubausta už tai, kad ji 2014-04-01 09.05 val., Jonavos r., Šilų sen., Gudžionių k., kelyje Gudžioniai - Jaugeliškiai 1,200 km, vairuodama jai pačiai priklausantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas 1,20 promilių girtumas), nepasirinko saugaus greičio, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, apgadino kelio sankasą ir savo automobilį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 133 punktų reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde R. G. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-04-28 nutarimą panaikinti ir priimti naują, paskiriant administracinę nuobaudą pagal LR ATPK 126 straipsnio 1 dalį (Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taip pat prašo išaiškinti, ar teisėtai ir teisingai pasielgė policijos darbuotojai priverstinai nuveždami jos transporto priemonę, jeigu iš karto po KET pažeidimo nustatymo atvyko asmuo, kuris galėjo ją transportuoti į jos namus. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir netinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus. Nors apylinkės teismas nustatė, kad ji pažeidė KET ir apgadino kelio sankasą, tačiau iš pateiktų fotonuotraukų nesimato, kur būtų apgadinta kelio sankasa dėl automobilio slydimo. Apeliantės įsitikinimu, fotonuotraukose užfiksuotos ratų žymės atsirado ištraukiant automobilį iš kelkraščio. Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutarime ir policijos patrulių tarnybiniuose pranešimuose nurodyti teiginiai, kad ji nepasirinko saugaus greičio, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, apgadindama kelio sankasą ir savo automobilį, neatitinka tikrovės. Automobilis sustojo prie kelkraščio, tačiau dėl apšalusio kelkraščio pradėjo slysti į sankasą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio metu buvo šalna ir žvyruotas kelias buvo apšalęs, kaip ir kelkraštis. Apeliantė pažymi, kad automobilis ne nuvažiavo, o nuslydo nuo kelio, tad apšalusi sankasa nebuvo apgadinta. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte yra nurodyta, kad apgadintas tik automobilio priekinis bamperis, tačiau šiuo atveju toks apgadinimas neįmanomas. Nuotraukose nesimato jokių sankasos apgadinimo žymių, kurių ir negalėjo atsirasti automobiliui (kurios svoris apie 0,9 t) slystant slidžiu keliu ir kelkraščiu. Be to, sankasos apgadinimo faktas nekonkretizuotas net minimaliai. Nors byloje yra pateikta valstybinės įmonės „Kauno regiono keliai“ Jonavos kelių tarnybos pažyma, kad eismo įvykio metu apgadinta kelio sankasa ir padaryta 84,79 Lt su PVM žala, tačiau apgadinimo faktas nekonkretizuotas, nenurodyti apgadinimo charakteris, parametrai, matmenys, neaišku, kuo remiantis nustatyta 84,75 Lt žala. Prie pažymos nėra lokalinės sąmatos, iš kurios matytųsi atliktų darbų vieta, laikas, apimtis (jei nuotraukoje matomi galimi ratų pravažiavimo pėdsakai, tai jie galėjo atsirasti dėl ant kelio patekusių žemių ar purvo, o ne dėl sankasos apgadinimo). Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo ir tai, kad pažeidimo nustatymo vietoje dalyvavo jos giminaitis, kuris paprašė pareigūnų leisti jos mašiną jam transportuoti iš pažeidimo nustatymo vietos, bet pareigūnai to neleido daryti, tik pasakė, kad jos mašina turi būti priverstinai išgabenta iš įvykio vietos ir tik rytojaus ryte ją galės pasiimti. Transportuojant jos automobilį iš pažeidimo vietos ir darant nuotraukas ji nedalyvavo, todėl dėl nuotraukų autentiškumo nėra tikra. Tuo labiau kad laikas, užfiksuotas nuotraukose, visai nesutampa su realiu pažeidimo nustatymo laiku. (KET pažeidimo nustatymo laikas fiksuotas 9.05 val.). Skunde pažymi, kad kitą dieną buvo nuvykusi apžiūrėti pažeidimo vietos, tačiau jokių sankasos sugadinimo žymių nerado. Teigia, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog pažeidimo nustatymo metu buvo sugadintas (apgadintas) kitiems asmenims priklausantis turtas, kelias, jo įrenginiai ar kitoks turtas, todėl nėra pagrindo jos veiksmus vertinti kaip ATPK 127 straipsnio 3 dalies pažeidimą, kadangi nėra visų būtinų šio teisės pažeidimo sudėties požymių. Skundo autorės nuomone, jos padarytas pažeidimas atitinka ATPK 126 straipsnio 1 dalį, nes ji transporto priemonę vairavo apsvaigusi nuo alkoholio. Dėl šio pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir išgyvena. Turi penkiolikos metų vairavimo praktiką, nėra nei karto bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba, atlygino žalą dėl sankasos apgadinimo, nors tai buvo padaryta ne dėl jos veiksmų. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Todėl priimant naują nutarimą ir skiriant nuobaudą už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, teismo prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkė atsiliepime į R. G. apeliacinį skundą nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančios eismo įvykio fotonuotraukos ir VĮ „Kauno regiono keliai“ Jonavos kelių tarnybos pažyma patvirtina, kad dėl kelio sankasos apgadinimo yra padaryta 84,79 Lt žala. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad R. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad administracinė nuobauda R. G. paskirta teisingai, todėl prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-04-28 nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
R. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
Administracinė nuobauda pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį R. G. skirta už tai, kad ji 2014-04-01 09.05 val., kelyje Gudžioniai-Jaugeliškiai 1,200 km, vairuodama, jai pačiai priklausantį automobilį, būdama neblaivi (nustatytas 1,20 promilės girtumas), nepasirinko saugaus greičio, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, apgadino kelio sankasą ir savo automobilį. Apeliaciniame skunde R. G. nesutinka su teismo išvada, kad ji apgadino kelio sankasą. Apeliantės įsitikinimu, jai administracinė nuobauda turėjo būti paskirta tik už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, dėl šio pažeidimo nuoširdžiai gailisi.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime pakankamai nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kad R. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.
LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Taigi pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), ir šiuos veiksmus padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo.
Administracinio teisės pažeidimo protokole ir teismo nutarime nurodyta, kad R. G. pažeidė KET 14 ir 133 punktų reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, o 133 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Šalies argumentai
R. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad jai sustojus kelkraštyje jos automobilio galinė dalis dėl slidžios kelios dangos nuslydo, todėl nepagrįstai jai inkriminuotas Kelių eismo taisyklių 133 punkto pažeidimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis, pačios R. G. paaiškinimą ir jos parodymus pirmosios instancijos teisme, konstatuoja, kad priešingai, nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. G. padarė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimų pažeidimą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kelio danga buvo slidi, būtent tai ir turėjo įvertinti R. G. vairuodama transporto priemonę ir pasirinkti saugų važiavimo greitį. Iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, fotonuotraukų matyti, kad R. G. vairuojama transporto priemonė yra nuvažiavusi nuo kelio. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, R. G., vairuodama transporto priemonę, neįvertinusi kelio dangos būklės, nepasirinkusi saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus. Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, jog kelio sankasa nebuvo apgadinta. Policijos pareigūnų J. Krajausko, R. Panavo tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad kelio sankasa buvo apgadinta. Byloje taip pat yra VĮ „Kauno regiono keliai“ Jonavos kelių tarnybos raštas, kuriame nurodoma, jog eismo įvykio metu buvo apgadinta kelio sankasa, padaryta žala – 84,79 Lt. Nors šiame rašte eismo įvykio data nurodyta 2014-04-05, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai tik rašymo apsirikimas, dėl kurio nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą. Tai, kad kelio sankasa buvo apgadinta, patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas stovintis automobilis ir vaizdas po jo išvežimo, kuriame aiškiai matyti sankasos apgadinimo požymiai. Nepagrįstai apeliaciniame skunde siekiama sumenkinti fotonuotraukų įrodomąją reikšmę, nurodant, kad jų darymo laikas neatitinka pažeidimo padarymo laiko. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ir apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad pažeidimas padarytas 2014-04-01 09.05 val. Pažymima, kad į eismo įvykį buvo iškviesti Kelių policijos skyriaus pareigūnai, kurie atvyko vėliau, nei buvo padarytas pažeidimas, todėl tik atvykus policijos pareigūnams buvo padaryta nuotrauka, kurios darymo laikas užfiksuotas 2014-04-01 08.35 val., o kita nuotrauka po to, kai automobilis buvo ištrauktas iš griovio, t. y. 2014-04-01, 09.54 val.
Tiek iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto, tiek iš eismo įvykio protokolo matyti, kad R. G. nei dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo, nei dėl eismo įvykio protokole užfiksuotų duomenų, jokių pastabų ir pretenzijų neturėjo. Taip pat ir pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, atlygino žalą. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. G. 2014-04-01, 09.05 val. kelyje Gudžioniai-Jaugeliškiai 1,200 km, vairavo automobilį būdama neblaivi (kai nustatytas 1,20 promilės girtumas), nuvažiavo nuo kelio sankasos ir ją apgadino bei padarė LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apeliantės veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį.
Taip pat daroma išvada, kad nuobauda R. G. paskirta laikantis nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklių, įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytus pažeidimus, sankcijos ribose, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. LR ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai LR ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Įstatymas nenumato galimybės, kad pažeidėjas pats galėtų pasirinkti nuobaudos rūšį.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skirdamas R. G. nuobaudą, teismas nepažeidė LR ATPK 30 straipsnio nuostatų. Teismas pagrįstai atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad nustatyta viena R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, ir kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat į tai, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimą baudžiama pirmą kartą.
LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, taikant LR ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra pagrindo taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kadangi nenustatyta išimtinių aplinkybių visumos, leidžiančios spręsti, kad straipsnio sankcijoje paskirta nuobauda sukels ypatingai neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui (R. G.) ar bus aiškiai neatitinkanti pažeidimo pavojingumo. Daroma išvada, kad R. G. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Visa tai įvertinus, R. G. apeliacinis skundas netenkinamas, o Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Paliekamas nenagrinėtas apeliantės prašymas išaiškinti, ar teisėtai ir teisingai pasielgė policijos darbuotojai priverstinai nuveždami jos transporto priemonę. Šio klausimo nagrinėjimas nėra apeliacinio proceso nagrinėjimo objektas administracinio teisės pažeidimo byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą, R. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.