Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Apšegienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, vedęs, nedirbantis, teistas:

2001 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 str. 2 d., 35 str. 6 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2001 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams su 1/6 turto konfiskavimu; 2001 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams su 500 litų konfiskavimu;2004 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str., 65 str. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; 2007 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 2010 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d. – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti gydymąsi nuo narkomanijos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurie turi būti atlikti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2010 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. – bauda 5 MGL (650 Lt) su 70 litų konfiskavimu, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. galutinę bausmę paskirti 3 MGL (390 LT) dydžio baudą, 2011 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2010 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme visiškai jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių l/a ir 3 MGL (390 Lt) baudos bausmė, atidedant vykdymą 1 metams ir paskiriant įpareigojimus, 2011 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi panaikintas vykdymo atidėjimas; 2012 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., paskirta 30 parų arešto bausmė; 2013 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. (padarytos trys nusikalstamos veikos), bausmes subendrinus su 2012 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirtas 45 parų areštas;2013 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 str. 2 d., galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi paleistas lygtinai,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. (dvi veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. U. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 5 d., 18.05 val. iki 2015 m. spalio 7 d., iš viešbučio UAB „Danalga“, esančio Naugarduko g. 97, Vilniuje, kambario Nr. 8, kuriame gyveno, pagrobė svetimą, UAB „Danalga“ priklausantį turtą – televizorių „FUNAI“, 231,41 Eur vertės.

Be to, jis atvirai pagrobė svetimą turtą, pagrobė ir laikė dokumentą, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas neapibrėžta tyčia, 2015 m. lapkričio 10 d., apie 15 val., R. V. uždarant buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, jas atstūmė ir įsibrovęs į butą, atvirai iš R. V. rankų pagrobė rankinę, 7 Eur vertės, kurioje buvo 230 Eur grynųjų pinigų, jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninė mokėjimo priemonė - SWEDBANK banko debetinė mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. atvirai pagrobė svetimą R. V. priklausantį turtą, bendrai 237 Eur vertės, asmens tapatybės kortelę, neteisėtai įgijo ir laikė elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir laikė ją iki 2015 m. lapkričio 13 d., 9.21 val.

Be to, jis neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas neapibrėžta tyčia, 2015 m. lapkričio 10 d., 21.28 val., į SWEDBANK banko bankomatą, esantį Justiniškių g. 91, Vilniuje, įdėjo neteisėtai įgytą SWEDBANK banko debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. V. vardu, ir neteisėtai panaudojo finansinei operacijai inicijuoti surinkęs žinomus iš anksto elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą – neteisėtai atliko finansinę operaciją, kurios metu išgrynino 270 eurus, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją, neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiojo R. V. – 270 eurų vertės turtą.

Be to, jis neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas neapibrėžta tyčia, 2015 m. lapkričio 13 d., 9.21 val., į SWEDBANK banko bankomatą, esantį Justiniškių g. 91, Vilniuje, įdėjo neteisėtai įgytą SWEDBANK banko debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. V. vardu, ir neteisėtai panaudojo finansinei operacijai inicijuoti surinkęs žinomus iš anksto elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - PIN kodą - neteisėtai atliko finansinę operaciją, kurios metu nepavyko išgryninti pinigų, nes elektroninė mokėjimo priemonė buvo užblokuota, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis.

Dėl vagystės iš UAB „Danalga“

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. U. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2015 m. spalio mėn. pradžioje jis kelias dienas gyveno viešbutyje „Danalga“, Naugarduko g. 97, Vilniuje. Gyveno kambaryje Nr. 8, 2-me aukšte, nes buvo susipykęs su savo šeima. Tuomet jis vartojo narkotikus ir neturėjo pinigų. Nusprendė pavogti televizorių iš kambario, kuriame gyveno. Nuėmė nuo sienos televizorių, pavadinimo neatsimena, apie 1 m. įstrižainės, išnešė iš viešbučio pririšęs prie savo lagamino, niekas nepastebėjo ir tą pačią dieną pardavė už 100 eurų nepažįstamam vyrui prie autobusų stoties. (b. l. 71-72, 77-79, 83-84).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad dirba UAB „Danalga“ viešbutyje budinčiu administratoriumi, adresu Vilniuje, Naugarduko g. 97. Dirba darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 7.00 val., o savaitgaliais paromis. Tą dieną jam atėjus į darbą valytoja pasakė, kad iš Nr. 8 kambario dingo televizorius, modelio ir markės jis nežino. Kambaryje buvo apsistojęs vyras nuo 2015 m. spalio 5 d., maždaug nuo 18.00 val., jis gyveno iki 2015 m. spalio 7 d. Vyro duomenis iš asmens dokumento užrašė žurnale, tačiau žurnalas pas viršininkus. Pats jo vardo neatsimena. 2015 m. spalio 5 d. jis apmokėjo už parą. (b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. D. parodė, kad jis yra UAB „Danalga“ direktorius, įmonei priklauso viešbutis, esantis Vilniuje, Naugarduko g. 97. 2015 m. spalio 5 d. viešbučio kambaryje Nr. 8 apsigyveno E. U.. Jo asmenybė buvo nustatyta pagal jo pateiktą asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Jis gyveno šiame kambaryje dvi paras 2015 m. spalio 5 d. ir 2015 m. spalio 6 d. 2015 m. spalio 7 d. E. U. iš viešbučio išvyko, nors buvo sumokėjęs už apgyvendinimą iki 2015 m. spalio 7 d., 12 val. Kelintą valandą jis išėjo, viešbučio darbuotojai nematė. Valytoja, tvarkydama kambarį, pastebėjo, kad iš 8 kambario dingo ant sienos kabėjęs televizorius „FUNAI“. Televizorių galėjo pavogti E. U.. (b. l. 21).

UAB „Danalga“ 2015 m. spalio 12 d. pareiškime nurodoma, kad 2015 m. spalio 7 d., UAB „Danalga“ viešbutyje buvo pavogtas televizorius (b. l. 5-8).

UAB „Danalga“ 2016 m. vasario 12 d. rašte nurodoma, kad žala atlyginta, pretenzijų dėl padarytos žalos E. U. neturi (b. l. 23-25).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis E. U. savo kaltę padarius nusikalstamą veiką visiškai pripažino, jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, pareiškimas. Įvertinus šių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis E. U. tyčia pagrobė svetimą turtą – televizorių, kurio vertė 231,41 eurai, todėl tokia jo veika kvalifikuojama kaip baigta vagystė pagal BK 178 str. 1 d.

Dėl BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. (dvi veikos) numatytų veikų padarymo

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. U. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2015 m. spalio-lapkričio mėn., tiksliai datos nepamena, jis sutiko kieme Gelvonų g. pažįstamą iš matymo R. V., mėgėją išgerti, kuris jį pakvietė į svečius pas save namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jis buvo pas pastarąjį bute kelis kartus. Ten jie vartojo alkoholinius gėrimus, už kuriuos mokėjo R. su savo mokėjimo kortele, ir buvo užrašęs ant lapelio banko kortelės PIN kodą, buvo jį davęs jam, kai ėjo į parduotuvę. Apsipirkęs, jis kortelę su PIN kodu gražino. Nakvojo pas jį vieną kartą. Maždaug po kelių savaičių, jis pamatė Šeškinės mikrorajone R., pastebėjo, kad jis girtas. Paskui prie jo namo laiptinės jis vėl jį pastebėjo. R. ėjo namo, užėjo į savo namo laiptinę, surinkęs laiptinės kodą, jis užėjo iš paskos į laiptinę ir jį aplenkė, pasisveikino. Turėjo ketinimą užeiti pas jį pavogti pinigų. Tuomet laiptinėje ėjo dar vienas žmogus, todėl jis nuėjo iki 5 aukšto, tas žmogus nuėjo į savo butą 5-me aukšte ir iš karto grįžo į 4 aukštą, kur R. atidarinėjo raktu savo butą. Pas jį ant rankos tuomet buvo pakabinta nedidelė juoda dirbtinės odos rankinė. Jis paklausė, ko U. atėjo. Jis jam kažką atsakė, tiksliai nepamena. Kai jis atrakino savo butą ir atidarė buto duris, jis tarpduryje nuplėšė rankinę. Jis traukdamas rankinę į savo pusę persisvėrė ir nukrito ant nugaros. Nuplyšo rankinės rankena ir jis su rankine išbėgo į lauką. Jis jo nemušė, nesudavė nė vieno smūgio, nestūmė, nes jis buvo neblaivus ir nebuvo tam reikalo. Išėjęs į lauką apžiūrėjo pagrobtą rankinę, rado joje ir paėmė sau 230 Eurų grynųjų pinigų, taip pat ten buvo R. asmens tapatybės kortelę, jo vardu išduota banko SWEDBANKAS mokėjimo kortelė. Tuomet prisiminė ir PIN kodą. Rankinę jis paslėpė Justiniškių mikrorajone, kažkur po balkonais, kur tiksliai nurodyti negali, bet jei pavyks surasti gražins. Sau paėmė tik pinigus ir banko kortelę. Jis tą pačią dieną su vogta banko kortele nuėjo prie parduotuvės NORFA Justiniškėse ir bankomate suvedęs PIN kodą pažiūrėjo sąskaitos likutį ir išgrynino 270 Eur, kuriuos vėliau išleido savo reikmėms. Po kelių dienų prisiminė, kad turi minėtą kortelę ir sąskaitoje likę dar keliolika Eur, nusprendė juos nuimti, tame pačiame bankomate, suvedė PIN kodą, bet kortelė buvo užblokuota ir bankomatas jos negrąžino. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. (b. l. 77-79, 83-84).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio pradžioje, tikslios datos neprisimena, bet galimai, kad 5 ar 6 dieną, susipažino su vaikinu, vardu E., kuris gyvena gretimame name, adresu (duomenys neskelbtini), kitų jo duomenų nežino. Jie vartojo alkoholį pas jį namuose. Pritrūkus alkoholio, jis paprašė savo žmonos, K. V. nueiti į parduotuvę nupirkti alkoholio ir davė jai savo Swedbank banko kortelę ir atskirai ant lapelio užrašė PIN kodą, bet kadangi žmona nemoka naudotis banko kortele, atsiskaitant parduotuvėje, E. pasisiūlė jai padėti ir į parduotuvę jie išėjo kartu. Parduotuvėje nupirkę du butelius vyno, sugrįžę, iš karto atidavė banko kortelę, lapelio su PIN kodu negrąžino. Mano, kad lapelis su PIN kodu galėjo pasilikti pas E. Tą dieną, E. liko nakvoti. 2015 m. lapkričio 10 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 16 val. grįžo į namus, surinkęs laiptinės lauko durų kodą, įėjo į savo laiptinę, kai netrukus paskui jį į laiptinę įėjo ir aplenkęs į viršutinius laiptinės aukštus paskubomis užlipo E. Su juo nesikalbėjo, bet jį atpažino iš veido bruožų. Kadangi R. V. sunkiai vaikšto, tai ilgai lipo laiptais į ketvirtą aukštą. Atsirakinęs buto duris raktais ir įėjęs į savo buto koridorių, uždarinėjo buto duris, kai staiga E. atstūmė uždaromas duris, savo dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairę pusę, į širdies plotą, nuo ko R. nukrito, tada E. pasilenkęs, griebė už rankinės, kuri kabojo ant dirželio ant kairės rankos, nuplėšė rankinę ir pabėgo. Ant rankos pasiliko tik rankinės dirželis. Sužalojimai padaryti nebuvo, į medikus nesikreipė ir dėl to nesikreips. E. pavogė juodos spalvos odinę rankinę, 7 eurų vertės, kurioje buvo 230 eurų grynaisiais, t. y. 2 kupiūros po 100 eurų ir 3 kupiūros po 10 eurų; LR asmens tapatybės kortelė, 20 eurų vertės; Swedbank banko kortelė, 5 eurų vertės; pensininko pažymėjimas, neturintis materialinės vertės, įvairios nuolaidų kortelės, kurių kiekio ir pavadinimų neprisimena, neturinčios materialinės vertės. Tik 2015 m. lapkričio 12 d. užblokavęs savo pavogtą banko kortelę ir sužinojo, jog iš sąskaitos buvo nuimti pinigai, t. y. 270 eurų. Bendrai dėl šio įvykio padaryta 532 eurų turtinė žala. Jis įvykio metu jis buvo išgėręs apie 1,5 litro alaus, buvo vidutiniškai girtas. Jis sunkiai ir lėtai vaikšto, visuomet naudoja lazdą, daug metų, nes turi neįgalumą dėl vaikystėje patirtos kojos traumos. Jis su E. susipažino prieš kelias dienas iki vagystės, vėliau sužinojo, kad jo pavardė yra U.. Jis nori pasakyti, kad jam 2015 m. lapkričio 10 d. įvykio metu padaryta žala yra pilnai atlyginta. E. jo atsiprašė ir žalą atlygino. R. V. E. U. jokių pretenzijų neturi. Nuo civilinio ieškinio atsisako. V. nori patikslinti, kad jis negali tvirtinti, kad E. U. įvykio metu jam sudavė smūgį, taip pasakė apklausos metu, nes buvo labai susijaudinęs ir išgėręs, galimai jam taip pasirodė todėl, kad pargriuvo ant nugaros, o tai galėjo įvykti ir dėl to, kad jis uždarinėdamas duris iš buto vidinės pusės traukė duris į save ir tuomet pargriuvo atbulai ant nugaros. Bet nespėjus iki galo užtrenkti durų. E. U. patraukė jo buto duris iš laiptinės pusės. Uždarant duris jis nematė E., nesitikėjo, kad jis užeis, jam nesipriešino. Kai E. U. staigiai atidarė duris, V. tuomet kažkaip pargriuvo savo buto koridoriuje ir jis pasilenkęs tarpdury išplėšė jo rankinę. Ar jis sudavė R. V. smūgį tiksliai nepamena, todėl negali to tvirtinti. Kadangi ant kojų jam laikytis yra sunku ir nėra gero stabilumo, galėjo pargriūti ir nuo savo bet kokio neatsargaus judesio. Taip jam kartais atsitinka ir visuomet krenta ant nugaros. (b. l. 39-40, 42-45).

AB „Swedbank“ 2015 m. gruodžio 3 d. raštu dėl informacijos pateikimo pateikiama vaizdo medžiaga, kurioje matosi, kad pinigus, panaudojus R. V. mokėjimo kortelę, nuima E. U.. (b. l. 54-59).

R. V. 2016 m. balandžio 23 d. pareiškime nurodoma, kad jam padaryta žala atlyginta, jis neturi jokių pretenzijų E. U. (b. l. 85).

Šių ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. U. atvirai iš R. V. rankų pagrobė rankinę, 7 Eur vertės, kurioje buvo 230 Eur grynųjų pinigų, jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninė mokėjimo priemonė – banko debetinė mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir laikė elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, tokie jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. Be to, pirmiau nurodytų įrodymų pagrindu nustatyta, kad kaltinamasis E. U. 2015 m. lapkričio 10 d. neteisėtai panaudodamas svetimą, R. V. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę bei jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir apgaule savo naudai įgijo svetimą- nukentėjusiojo R. V. – 270 eurų vertės turtą, tokia jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. Be to, E. U. 2015 m. lapkričio 13 d. neteisėtai panaudojo finansinei operacijai inicijuoti surinkęs žinomus iš anksto elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - PIN kodą, taip neteisėtai atliko finansinę operaciją, kurios metu nepavyko išgryninti pinigų, nes elektroninė mokėjimo priemonė buvo užblokuota, tokia jo veika kvalifikuojama pagal BK 215 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), ir savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti du nesunkūs ir penki apysunkiai baigti tyčiniai nusikaltimai. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. U. – teistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto psichikos centre nesigydė (b.1. 107), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2010 m. kovo 30 d. d. iki 2010 m. balandžio 8 d. (b. l. 106), Vilniaus priklausomybės ligų centre gydytas nuo 2000 m. sausio 17 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus (b. l. 108). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas baudas. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p. bei 6 d., skirtos baudos už BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiai sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu, tokiu būdu bendrintinos ir baudos paskirtos už BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytas veikas, o baudos, skirtos už atskiras veikas, tarpusavyje bendrintinos iš dalies sudedant.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. U. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam E. U. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam E. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo E. U. prašymą sumokėti baudą per pusę metų, į jo turtinę padėtį ir baudos dydį, sprendžia, kad jam paskirtos bausmės sumokėjimas per įstatyme numatytą terminą gali būtų gana didelė finansinė našta, todėl jam nustatytinas ilgesnis nei BVK 22 str. 2 d. numatytas dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad E. U. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašė ją sumažinti (b. l. 124-126).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

E. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., ir skirti jam 12 MGL (451,92 eurų) dydžio baudą;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir skirti jam 27 MGL (1016,82 eurų) dydžio baudą;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d., ir skirti jam 9 MGL (338,94 eurų) dydžio baudą;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., ir skirti jam 12 MGL (451,92 eurų) dydžio baudą;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., ir skirti jam 15 MGL (564,90 eurų) dydžio baudą;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., ir skirti jam 18 MGL (677,88 eurų) dydžio baudą;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., ir skirti jam 18 MGL (677,88 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., taikant bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdus, paskirtas bausmes subendrinti ir E. U. paskirti subendrintą bausmę 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. U. skirti 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti E. U. šešių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

Kaltinamajam E. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT 74 4010 0510 0132 4763 nurodant įmokos kodą 6801.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.