Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-04 · Administracinė byla Nr. eI-6072-331/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-04
Bylos Nr.
eI-6072-331/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00017-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
R., S. D.
Atsakovas
Širvintų rajono savivaldybės administracijai
Administracinė byla Nr. eI-6072-331/2015Proceso Nr. 3-61-3-00017-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 26, 38, 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjams R. ir S. D., atsakovo atstovams Romai Džiovėnaitei ir Algirdui Vilčinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. ir S. D. skundą atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Širvintų rajono savivaldybės administracija 2014-12-03 raštu Nr. 40-465 pareiškėjus informavo, kad vykdydama Širvintų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014-10-11 sprendimą, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisija 2014-11-10 posėdyje pakartotinai išnagrinėjo saugaus eismo priemonių įgyvendinimą (duomenys neskelbtini) kaime ir nutarė: 1) greičio mažinimo kalnelių ir krovininių automobilių eismą draudžiančių ženklų neįrenginėti; 2) gyvenvietėje apriboti greitį iki 30 km/h, įrengiant kelio ženklus Nr. 329 „Ribotas greitis“.

Šalies argumentai

2015-01-05 teisme elektroninių ryšių priemonėmis pareiškėjai R. ir S. D. kreipėsi į teismą ir prašo:

1) apginti viešąjį interesą ir iš dalies panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos atsakymą Nr. 40-465, gautą 2014-12-05, dalyje dėl greičio mažinimo kalnelių ir krovininių automobilių eismą draudžiančių ženklų neįrenginėjimo;

2) apginti viešąjį interesą ir įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją įvykdyti kaimo bendruomenės prašymą ir įrengti (duomenys neskelbtini) kaime krovininių automobilių, viršijančių 10 t svorį, eismą draudžiančius ženklus (kelio ženklas Nr. 314 „Ribota masė“) ir greičio mažinimo kalnelius.

Paaiškino, kad skundžiamas Širvintų rajono savivaldybės administracijos atsakymas dėl greičio mažinimo kalnelių ir krovinių automobilių eismą draudžiančių ženklų yra visiškai nemotyvuotas. Saugaus eismo komisija neatsižvelgė į 2013-12­-12 vykusiame posėdyje ir Širvintų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014-10-20 posėdyje pateiktus pareiškėjų motyvuotus argumentus ir vaizdinę medžiagą, kad tokie ženklai jų kaime reikalingi. Šiuose dviejuose posėdžiuose akcentavo, kad jeigu negalima uždrausti krovininių automobilių judėjimo kaimo gatvėmis, tai privalu įrengti ribotos masės kelio ženklus. 2009 m. po kaimo bendruomenės pateikto prašymo, 8 t ribotos masės kelio ženklai buvo įrengti, tačiau dėl neaiškių priežasčių buvo panaikinti. Be to, Saugaus eismo komisija visai neatsižvelgė į pateiktą topografinę nuotrauką, kurioje matoma, kad jų kaimas turi tris aplinkinius kelius, kuriais krovininis transportas gali apvažiuoti (duomenys neskelbtini) kaimą net neįvažiavęs į kaimą.

Atkreipė dėmesį į tai, kad krovininių automobilių eismą draudžiantys ženklai (ar jų masę ribojantys ženklai) yra įrengti daugelyje Širvintų rajono kaimų, o taip pat ir pačiose Širvintose. Be to, per Širvintų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nustatytą 20 darbo dienų terminą atsakymo ir dokumentų kopijų iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos negavo. Tokiu būdu Širvintų rajono savivaldybės administracija pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 31 str. nurodyto administracinės procedūros terminus. Širvintų rajono savivaldybės administracija atsakymus turėjo pateikti per 20 darbo dienų nuo Širvintų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo įsigaliojimo. Sprendimas įsigaliojo 2014-10-20, todėl atsakymus turėjo pateikti iki 2014-11-14, tačiau atsakymą gavo tik 2014-12-05, o prašymo kopiją - 2014-12-10.

Teigia, kad 2014-05-15 iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos gavo pranešimą, kad 2014-05-16 15 val. kaime bus organizuojamas susirinkimas dėl saugaus eismo gerinimo, t.y. pranešimą gavo likus 1 dienai iki susirinkimo, todėl mano, kad kaimo bendruomenė apie susirinkimą buvo neinformuota.

Širvintų rajono savivaldybės administracija, organizuodama susitikimą su vietos gyventojais dėl saugaus eismo gerinimo, pažeidė Vietos savivaldos įstatymo devintajame skirsnyje numatytas vietos gyventojų apklausos nuostatas. Nėra žinoma, kaip Širvintų seniūnija ir (duomenys neskelbtini) kaimo seniūnaitis prisidėjo prie Saugaus eismo komisijos ir (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų susitikimo organizavimo bei vietos gyventojų informavimo apie numatomą susitikimą. 2014-10-20 vykusiame Širvintų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdyje skundžiama institucija nepateikė jokių dokumentų apie 2014-05-16 išvažiuojamąjį posėdį (duomenys neskelbtini) kaime. Širvintų rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai kilo pagrįstų abejonių, ar Saugaus eismo komisijos 2014-05-16 išvažiuojamasis posėdis laikytinas įvykusiu, nes nėra protokolo kopijos, nėra duomenų apie dalyvavusius komisijos narius, ar buvo pranešta kitiems suinteresuotiems asmenims.

Per teismo posėdį pareiškėjai prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad neturi įgaliojimo ginti (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės interesų, gina savo pažeistas teises, nes (duomenys neskelbtini) kaime eismo sąlygos nėra saugios: pagrindinėje gatvėje nėra šaligatvių, nesaugu vaikščioti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, dažnai važinėja sunkiasvoriai automobiliai, traktoriai, kombainai, užimdami visą kelią, Širvintų rajono savivaldybė nesirūpina eismo saugumu (duomenys neskelbtini) kaime nuo 2009 metų. Eismo saugumo klausimas (duomenys neskelbtini) kaime buvo nagrinėjamas Seimo kontrolieriaus, tačiau problema taip ir liko neišspręsta.

Atsiliepimas

Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Širvintų rajono savivaldybės administracija su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra sudaryta Širvintų rajono savivaldybės saugaus eismo komisija (toliau – ir Saugaus eismo komisija) ir patvirtinti jos nuostatai. Vykdydama Širvintų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014-10-20 sprendimą Nr. AGS-1, Saugaus eismo komisija 2014-11-10 posėdyje nagrinėjo saugaus eismo reguliavimo klausimą (duomenys neskelbtini) kaime. Įvertinę tai, kad (duomenys neskelbtini) eismas nėra intensyvus, pro gyvenvietę pravažiuoja pavienės krovininės transporto priemonės bei kita žemės ūkio technika, kurių savininkai dažniausiai yra (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai, Saugaus eismo komisijos nariai priėmė sprendimus: greičio mažinimo kalnelių ir krovininių automobilių eismą draudžiančių ženklų neįrenginėti; gyvenvietėje apriboti greitį iki 30 km/h, įrengiant kelio ženklus Nr. 329 „Ribotas greitis“. Apie šiuos sprendimus atsakovė informavo pareiškėjus 2014-12-03 raštu Nr. 40-465.

Atkreipė dėmesį, kad 2014-05-16 vykusio Širvintų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų susirinkimo metu, į kurį buvo kviesti ir pareiškėjai, dalis (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų nesutiko, kad būtų statomi krovinių automobilių eismą draudžiantys kelio ženklai ir įrengti greičio mažinimo kalneliai. Pokalbyje su kaimo bendruomene išaiškėjo, kad jie jokių nusiskundimų dėl eismo saugumo (duomenys neskelbtini) kaime neturi. Savivaldybės administracijos direktorius, spręsdamas eismo saugumo užtikrinimo klausimus, turi užtikrinti visų konkrečioje teritorijoje gyvenančių ar veiklą vykdančių asmenų teisių ir interesų apsaugą. Draudžiamieji ženklai gali būti naudojami tik tada, kai jie yra būtini saugiam eismui organizuoti arba aplinkai apsaugoti. Neturi būti naudojami ženklai, kurie nepagrįstai draustų ar apribotų eismą. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) kaime numatoma įrengti saugumo priemones - kelio ženklus Nr. 329 „Ribotas greitis“ (30 km/h). Širvintų rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos bei Savivaldybės administracijos nuostata tokia, kad ši priemonė yra pakankama saugiam eismui užtikrinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas i š dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Šioje byloje kilo ginčas dėl saugaus eismo priemonių įgyvendinimo (duomenys neskelbtini) kaime.

Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių įstatymas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė dar 2009-01-14 kreipėsi į atsakovę dėl saugaus eismo priemonių įgyvendinimo (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjai 2013-09-06, 2014-05-08, 2014-07-24, 2014-09-26 prašymais kreipėsi į atsakovę, Širvintų rajono savivaldybės Saugaus eismo komisiją, Širvintų rajono savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją su prašymais dėl eismo saugumo užtikrinimo (duomenys neskelbtini) kaime, prašydami įrengti greičio mažinimo kalnelius, pastatyti krovininių automobilių eismą draudžiančius ženklus, taip pat greitį ribojančius ženklus.

Pagal (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės ir pareiškėjų prašymą šį klausimą nagrinėjo Lietuvos Respublikos seimo kontrolierius, kuris 2009-11-12 pažymoje konstatavo, kad jų prašymas yra pagrįstas, Širvintų rajono savivaldybės administracija pagal bendruomenės 2009-01-14 prašymą administracinės procedūros nėra pabaigusi, nes yra priimtas administracinis sprendimas tik dėl vieno iš prašymą keliamų klausimų (dėl ribojančio sunkiasvorio transporto judėjimo ženklų), bet iki šiol nėra išspręsti pareiškėjų keliami klausimai dėl transporto (pienovežių) keliamo triukšmo, sugadintos kelio dangos, greičio ribojimo kalnelių įrengimo. Šiais veiksmais Širvintų rajono savivaldybės pareigūnai pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytą administracinės procedūros terminą. Seimo kontrolierius rekomendavo Širvintų rajono savivaldybės administracijai išnagrinėti pareiškėjų skundą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Saugaus eismo automobilių keliais bei Kelių įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Pareiškėjai 2014-05-08 kreipėsi į atsakovę su prašymu, teigdami, kad dar 2013-09-06 jų prašymas dėl saugaus eismo užtikrinimo priemonių įgyvendinimo, įrengiant greičio ribojimo ženklus, greičio mažinimo kalnelius ir krovininių automobilių eismą draudžiančius ženklus liko neišnagrinėti, atsakymo jie nėra gavę, prašė jų keliamus klausimus išnagrinėti bei pateikti atsakymą.

Atsakovė 2014-05-14 raštu informavo pareiškėjus, kad jų klausimai bus svarstomi (duomenys neskelbtini) kaime 2014-05-16 15 val. prie veikiančios parduotuvės kartu su kaimo bendruomene, policijos, aptarnaujančių įmonių, seniūnijos ir saugaus eismo atstovais.

Svarstant šį klausimą pareiškėjai nedalyvavo, teigdami, kad apie susirinkimo datą sužinojo tik 2014-05-15 vakare, o kitą dieną jie dirbo, dalyvauti negalėjo, todėl susirinkime daugelis kaimo gyventojų dalyvauti taip pat neturėjo galimybės. Atsakovė nepateikė duomenų apie organizuotą susirinkimą su kaimo gyventojais, tačiau iš 2014-05-16 susirinkimo protokolo matyti, kad jame dalyvavo atsakovės atstovas A. V, Širvintų seniūnė L. G., policijos atstovas Č. O., UAB „Ecoservice“ atstovas V. A. ir 17 (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų. Dalyvavę kaimo gyventojai pažymėjo, kad jie dirba žemę, turi žemės ūkio techniką, būtina atvežti pašarus, kurą, išvežti atliekas, todėl nesutinka apriboti autotransporto svorį, įrengti kalnelius. UAB „Ecoservice“ atstovas pažymėjo, kad uždraudus krovininių automobilių eismą, nebus galimybės išvežti buitines atliekas, gyventojai turės konteinerius suvežti prie kaimo pradžios. Kaimo gyventojas K. pageidavo apriboti autotransporto svorį pavasarį. Susirinkime nutarta nestatyti kelio ženklų, ribojančių greitį, ir krovininių automobilių eismo, taip pat nerengti kalnelių.

Pareiškėjai, nesulaukdami atsakymo, 2014-07-24 kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės Saugaus eismo komisiją su prašymu pateikti informaciją apie priimtas priemones dėl jų 2009-01-14, 2013-09-06 prašymų gerinti saugaus eismo priemones (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau į šiuos prašymus atsakyta nebuvo.

2014-09-26 skundu pareiškėjai jau kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją dėl visiško ignoravimo atlikti Širvintų rajono savivaldybės kompetencijai priskirtus veiksmus ir prašė: įvertinti Širvintų rajono savivaldybės veiksmus; įpareigoti Širvintų rajono savivaldybę laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų; užtikrinti saugų eismą (duomenys neskelbtini) kaime įrengiant greičio ir svorio ribojimo ženklus, krovininių automobilių eismą draudžiančius ženklus ir greičio mažinimo kalnelius; pateikti atsakymą.

Širvintų rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2014-10-20 sprendimu nusprendė: 1) įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugaus eismo organizavimą, nuostatomis, išnagrinėti pareiškėjų 2014-07-24 prašymą per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos; 2) įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos pateikti pareiškėjams (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės 2009-01-14 prašymo su gyventojų parašais kopiją.

2014-11-10 Širvintų rajono savivaldybės Saugaus eismo komisija, išnagrinėjusi Širvintų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014-10-20 sprendimą protokoline nutartimi nutarė: 1) greičio mažinimo kalnelių ir krovininių automobilių eismą draudžiančių ženklų neįrenginėti; 2) Gyvenvietėje apriboti greitų iki 30 km/val., įrengiant kelio ženklus Nr. 329 „Ribotas greitis“; 3) raštu informuoti pareiškėjus. Apie priimtą sprendimą Širvintų rajono savivaldybės administracija tik 2014-12-03 raštu informavo pareiškėjus, o Saugaus eismo komisijos sprendimas - apriboti gyvenvietėje greitų iki 30 km/val., įrengiant kelio ženklus Nr. 329 „Ribotas greitis“ taip ir liko neįgyvendintas.

Pareiškėjai, nesutikdami su šiuo sprendimu, skundu kreipėsi į teismą, teigdami, kad (duomenys neskelbtini) kaime eismo sąlygosnėra saugios, nes pagrindinėje gatvėje nėra šaligatvių, nesaugu vaikščioti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, dažnai važinėja sunkiasvoriai automobiliai, traktoriai, kombainai, užimdami visą kelią, jie nuo 2009 metų siekia, kad kaimo pagrindinėje gatvėje būtų įrengti greičio mažinimo kalneliai, krovininių automobilių eismą draudžiantys ženklai, taip pat greitį ribojantys ženklai, pažymėjo, kad kaimą galima apvažiuoti aplinkiniais keliais. Todėl atsakovės sprendimas neleisti įrengti greičio mažinimo kalnelių, pastatyti krovininių automobilių eismą draudžiančių ženklų tuo pagrindu, kad nėra intensyvus eismas, keliu naudojasi kaimo ūkininkai ir kaimo gyventojai, yra nepagrįstas teisės aktų nuostatomis.

Savivaldybės administracija su visomis pateiktomis eismo saugumą užtikrinančiomis priemonėmis nesutinka, teigdama, kad (duomenys neskelbtini) kaime eismas nėra intensyvus, pravažiuoja pavienės krovininės transporto priemonės bei kita žemės ūkio technika, kurių savininkai dažniausiai yra (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai, todėl Saugaus eismo komisija nutarė pagrindinėje kaimo gatvėje apriboti greitį iki 30 km/h, įrengiant kelio ženklus Nr. 329 „Ribotas greitis“, o greičio mažinimo kalnelių ir krovininių automobilių eismą draudžiančių ženklų neįrenginėti.

Teismas negali sutikti su Širvintų rajono savivaldybės administracijos argumentais, nes įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų pagrindu. Ginčijamame sprendime nurodytas tik faktinis jo pagrindimas, kuris nėra pakankamas tam, kad įvertinti atsakovės veiksmus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatų aspektu. Sprendime nenurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis padaryta išvada, kad greičio mažinimo kalnelių ir krovininių automobilių eismą draudžiančių ženklų įrengimas ginčo kelio atkarpoje yra nereikalingas. Širvintų rajono savivaldybės administracija, nagrinėdama pareiškėjų prašymus šiurkščiai pažeidė VAĮ 8 straipsnio nuostatas, Taisyklių reikalavimus, gero administravimo principą.

Pagal VAĮ 8 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą“ (LVAT administracinė byla Nr. A556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT administracinėse bylose: Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008, Nr.A556-2134/2012).

Teismas pažymi, kad Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Konstitucinio Teismo 1999-05-11, 2004-12-13 nutarimai, 2004-11-05 išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (LVAT administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).

Šių nuostatų kontekste vertindamas kilusio ginčo pobūdį, teismas konstatuoja, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija, gavusi pareiškėjų prašymą, privalėjo pradėti atitinkamą administravimo procedūrą. Pagal VAĮ 31 straipsnio nuostatas administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, ji pratęsiama ne daugiau kaip 10 darbo dienų, raštu informuojant pareiškėjus. Administracinės procedūros metu paaiškėjus, kad būtina išsiaiškinti (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės nuomonę dėl eismo organizavimo, kad būtina kreiptis į eismo saugumo specialistus, vadovaujantis minėtais teisės principais, Širvintų rajono savivaldybės administracija taip pat privalėjo raštu informuoti pareiškėjus, kad jie galėtų dalyvauti svarstant jų iškeltus klausimus. Duomenų, kad pareiškėjai ginčo klausimu nebendradarbiavo su Širvintų rajono savivaldybės administracija ar jos sukurtomis komisijomis, nagrinėtu atveju nebuvo. Priešingai, įrodyta, jog Širvintų rajono savivaldybės administracija nuo 2009 metų aktyvių veiksmų spręsti eismo saugumo problemų (duomenys neskelbtini) kaime nesiėmė, šį klausimą nagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, kuris 2009-11-12 pažymoje konstatavo, kad pareiškėjų prašymas yra pagrįstas, vėliau pareiškėjai dar kelis kartus kreipėsi į savivaldybę dėl netinkamo eismo organizavimo (duomenys neskelbtini) kaime.

Teismas pažymi, kad Kelių (gatvių) plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos kelių įstatymas. Šio Įstatymo 2 straipsnio 3 punktas numato, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Šio įstatymo 2 straipsnio 10 punkte taip pat įtvirtinta, jog kelio savininku gali būti valstybė, savivaldybės, juridinis ar fizinis asmuo, kuriam kelias priklauso nuosavybės teise. Kelių įstatymo 3 straipsnis pateikia kelių skirstymą pagal reikšmę, kur numatyta, kad vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius (tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams); 2) vidaus kelius (tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas nustato, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktu savivaldybės administracijos direktoriui priskirta funkcija spręsti eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad kelias, einantis per (duomenys neskelbtini) kaimą, yra vietinės reikšmės viešasis kelias, ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių nėra. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį šis kelias priklauso Širvintų rajono savivaldybei, o remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktu Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriui pavesta spręsti eismo organizavimo klausimus šiame kelyje.

Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 daliesnuostatas, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius: 1) vadovaudamasis Valstybine eismo saugumo programa, tvirtina savivaldybės eismo saugumo programą; 2) iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus. Savivaldybės pagrįstu prašymu valstybinio administravimo subjektai turi deleguoti atstovus į savivaldybės saugaus eismo komisiją; 3) sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose; 4) rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio avaringumo ruožų ir saugumo lygio nustatymo kelių tinkle atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims; 5) įgyvendina švietėjišką mokomąją veiklą eismo saugumo srityje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia, kad kaimo pagrindinėje gatvėje būtų įrengti greičio mažinimo kalneliai, krovininių automobilių eismą draudžiantys ženklai, taip pat greitį ribojantys ženklai, pažymėdami, kad kaimą galima apvažiuoti aplinkiniais keliais ir tuo tikslu nuo 2009 metų ir vėlesniais prašymais kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės administraciją. Savivaldybės administracijos direktorės 2014-12-03 raštas Nr. 40-465 laikytinas administracinės procedūros pagal pareiškėjų nuo 2009 metų daugelių prašymų, taip pat ir 2014-05-08 prašymo sprendimu ir jam turi būti taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai, keliami individualiam administraciniam aktui.

Pagal VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą - administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 2 p.). VAĮ 8 straipsnis nustato reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui, jo 1 dalyje nurodant, kad toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos ir suteikiamos teisės ir pareigos.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT administracinėse bylose: Nr. A556-336/2011; Nr. A756-450/2010; Nr.A556-15/2010).

Teismui susipažinus su skundžiamo Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2014-12-03 sprendimo Nr. 40-465 turiniu, o taip pat ir su Širvintų rajono savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos 2014-11-10 protokolu Nr. 1, kuris yra neatskiriama skundžiamo sprendimo dalis, matyti, kad atsakovė atsisakymą tenkinti pareiškėjų prašymą dėl greičio mažinimo kalnelių, krovininių automobilių eismą draudžiančių ženklų įrengimo grindžia aplinkybe, kad (duomenys neskelbtini) kaime eismas nėra intensyvus, pravažiuoja pavienės krovininės transporto priemonės bei kita žemės ūkio technika, kurių savininkai dažniausiai yra (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai.

Pareiškėjai teismo posėdyje akcentavo, kad toks atsakovės argumentas yra neparemtas teisės aktų nuostatomis ir realiai egzistuojančiomis aplinkybėmis, be to, šis klausimas nėra sprendžiamas nuo 2009 metų, atsakovė apskritai nenagrinėjo aplinkybės dėl kaime egzistuojančių aplinkinių kelių, netinkamai organizavo (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės susirinkimo, apskritai nesistengė klausimą išspręsti laiku ir tinkamai. Teismas sutinka su šiais pareiškėjų argumentais.

Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad įrengus greičio mažinimo kalnelius ir krovininių automobilių eismą draudžiančius ženklus, negalės važiuoti sunkiasvoris transportas, ūkininkai su žemės ūkio technika. Tačiau iš skundžiamo akto turinio nėra aišku, kokie teisės aktai reguliuoja sunkiasvorio transporto eismą ginčo teritorijoje ir, kaip norimas įrengti greičio mažinimo kalnelis šį eismą įtakos. Be to ginčo sprendime apskritai nenagrinėta aplinkybė, kad kaimą galima apvažiuoti kitu keliu (ar keliais), kuriuo galėtų važiuoti sunkiasvoris transportas.

Nors atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, jog priimdama sprendimą atsižvelgė į (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų nuomonę, organizavo susirinkimą, tačiau konkrečių įrodymų kaip buvo pranešta (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams nepateikė, susirinkimą organizavo darbo dieną (2014-05-16 15 val.), pareiškėjus informavo iš vakaro, t. y. 2014-05-15. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė administracinės procedūros nustatytais terminais taip ir nepabaigė, pareiškėjų neinformavo, Saugaus eismo komisijos posėdį organizavo tik po šešių mėnesių, t. y. 2014-11-10, kuomet pareiškėjai 2014-07-24 prašymu kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės Saugaus eismo komisiją, vėliau 2014-09-26 į Širvintų rajono savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją, kuri 2014-10-20 sprendimu įpareigojo Širvintų rajono savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjų 2014-07-24 prašymą per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo įsigaliojimo. Visos šios nustatytos aplinkybės akivaizdžiai parodo Širvintų rajono savivaldybės administracijos netinkamą veikimą, nagrinėjant pareiškėjų prašymus, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Be to pareiškėjai Širvintų rajono savivaldybės administracijai prašymus dėl saugaus eismo užtikrinimo priemonių teikia nuo 2009 metų.

Atsakovės teiginys, kad saugiam eismui užtikrinti pakanka įrengti greitį ribojantį ženklą Nr. 329 „Ribotas greitis“, nėra paremtais jokiais faktiniais argumentais ar duomenimis. Iš byloje pateiktos vaizdo medžiagos, fotonuotraukų aiškiai matyti, kad kelias yra pakankamai siauras, pravažiuojant žemės ūkio technikai, sunkiasvoriams automobiliams yra užimama visa važiuojamoji dalis, pagrindinėje gatvėje nėra šaligatvių, todėl nesaugu vaikščioti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Be to, teismo posėdyje nustatyta aplinkybė, kad kaimą galima apvažiuoti aplinkiniais keliais, tačiau atsakovė šios aplinkybės apskritai nenagrinėjo, dėl jos ginčo sprendime nepasisakė.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nustatytoms aplinkybėms, sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis VAĮ 8 straipsnio bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2014-12-03 sprendimą Nr. 40-465 tenkinamas, Širvintų rajono savivaldybės administracija įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus (2014-05-08 ir 2014-07-24) dėl eismo saugumo priemonių įgyvendinimo (duomenys neskelbtini) kaime, įrengiant greičio mažinimo kalnelius, pastatyti krovininių automobilių eismą draudžiančius ženklus, taip pat greitį ribojančius ženklus kaip vieną prašymą ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atsakovė, nagrinėdama pareiškėjų prašymus iš naujo, privalo tinkamai organizuoti susitikimą su (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojais, kad būtų užtikrinti jų interesai ir ginamos teisės, Saugaus eismo komisijos posėdį organizuoti pranešus visiems suinteresuotiems asmenims, pakvietus eismo saugumo specialistus, priimtą sprendimą pagrįsti teisės aktais ir nustatytomis aplinkybėmis, nurodyti apskundimo tvarką.

Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją įvykdyti kaimo bendruomenės prašymą ir įrengti (duomenys neskelbtini) kaime krovininių automobilių, viršijančių 10 t svorį, eismą draudžiančius ženklus (kelio ženklas Nr. 314 „Ribota masė“) ir greičio mažinimo kalnelius, nėra tenkinamas, nes tokio pobūdžio sprendimų priėmimas yra viešojo administravimo subjekto (Širvintų rajono savivaldybės administracijos) prerogatyva.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 ir 3 p., 127 str., teismas

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2014-12-03 sprendimą Nr. 40-465.

Įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų R. ir S. D. 2014-05-08 ir 2014-07-24 prašymus dėl eismo saugumo priemonių įgyvendinimo (duomenys neskelbtini) kaime ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą ginčo klausimu.

Kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska