- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- e1-864-319/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kaltinamasis
- A. V.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-30684-2021-9, kurioje
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. V. 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 5.00 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, ginčo metu kumščiu sudavė S. J. vieną smūgį į veidą ir taip mušdamas padarė jam kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, dėl to sukėlė nukentėjusiajam S. J. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog jis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir paaiškino, kad S. J. pažįsta 2,5 metų. Susipažino dirbdamas bendrovėje. 2021 m. rugsėjo 5 d. naktį, grįžęs iš reiso, jis paliko vilkiką aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jis kabinoje tvarkėsi, išsiiminėjo daiktus ir pamatė, kad prie jo vilkiko atvažiavo S. J. automobilis. S. J. išlipo iš mašinos, priėjo prie jo durelių ir pirštu parodė išlipti, kadangi reikia pakalbėti. Jis išlipo, o S. J. pradėjo reikšti jam priekaištus, kad jis kažką kalba. Jis labai dėl to susinervino, nes S. J. žodžiai buvo be pagrindo. S. J. jam visai neįdomus žmogus, neturi apie jį ką kalbėti, o šis priekaištauja, kad jis S. J. apkalba. S. J. toliau jam priekaištaujant, jis S. J. arba stūmė, arba sudavė smūgį. Galėjo būti ir taip, ir taip. Iš tikro kaip buvo, neatsimena, nes S. J. jį labai sunervino antrą kartą taip kibdamas. Jis susinervino, nes pagalvojo, kad vis tiek bendradarbius pasieks kalbos, kad kažkoks jaunuolis, tai yra S. J., jį, suaugusį žmogų, velia į kažkokias nesąmones. S. J. jį sekmadienį apkaltino be reikalo. Kai jis pastūmė arba sudavė S. J. smūgį, šis šoko nuo jo bėgti, o jis jį vijosi. S. J. pabėgo, jis S. J. nepavijo. Tiksliai net neatsimena, stūmė ar sudavė, bet gal greičiau galėjo suduoti. Gailisi, kad nesusivaldė. Jaučia, kad S. J. jį išprovokavo. Jo manymu, S. J. turi problemų su galva, gal todėl turėjo elgtis atlaidžiau ir jo nemušti, bet taip išėjo, jis nesusivaldė (b. l. 56-58, 70-72).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo A. V. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2021 m. rugsėjo 5 d. protokolas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo S. J. pareiškimas. S. J. nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 04.30 val. (duomenys neskelbtini), vilkikų saugojimo aikštelėje, jį be jokios priežasties sumušė pažįstamas A. V. – kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį taip sukeldamas fizinį skausmą ir pasakė, kad gali dar sulaužyti ir šonkaulius. Apklausiamas kaip liudytojas nukentėjusysis S. J. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 04.30 val. (duomenys neskelbtini), vilkikų saugojimo aikštelėje, kur buvo palikęs vilkiką, kurį vairuoja, kitame vilkike, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) jis pamatė sėdintį bendradarbį A. V. (daugiau jo duomenų nežino). Jis nuėjo prie A. V. vilkiko, atidarė automobilio duris, pasakė „išlipk, pasikalbėsime“. Daugiau jokių žodžių nesakė. A. V., išlipęs iš savo automobilio, be jokios priežasties, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jam į kairės pusės skruostą taip sukeldamas fizinį skausmą, kurį jaučia iki šio momento, ir pasakė, kad gali dar sulaužyti jam ir šonkaulius. Po suduoto smūgio jis nuo A. V. bėgo aikštele, šis jį vijosi, šaukė „ateik, ateik“. Civilinio ieškinio reikšti nepageidauja (b. l. 1-2).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 494/2021 (06), kurioje nurodyta: S. J. nustatyta kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje; sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiavimo būdu, ir vieno trauminio poveikio pasėkoje, kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad apžiūrint nustatyta: kairys skruostas patinęs, viršutinės lūpos gleivinės kairėje pusėje 0,5x0,5 cm raudonos spalvos kraujosruva (b. l. 36).
Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – krovininių vilkikų stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad joje stovi vilkikai (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su puspriekabėmis. Aikštelėje yra vaizdo stebėjimo kameros (b. l. 15-21).
Reikalaujamų daiktų dokumentų protokolas, kuriame užfiksuota, kad K. B. (duomenys neskelbtini) pateikė filmuotą medžiagą, susijusią su 2021 m. rugsėjo 5 d. įvykiu. (b. l. 39-41).
Apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta K. B. (duomenys neskelbtini) pateikta filmuota medžiaga. Apžiūrint nustatyta, kad joje užfiksuotas vaizdas vilkikų stovėjimo aikštelėje, tamsiu paros metu: 2021 m. rugsėjo 5 d. 04.59 val., asmuo (galimai S. J.) nueina link vilkiko (galimai A. V.) kabinos, kurioje matyti kitas asmuo; 04.59 val. iš vilkiko kabinos išlipa galimai A. V.; ką po to veikia abu asmenys – nematyti; 05.00 val. abu asmenys juda link kito automobilio; po to vienas asmuo bando pagauti kitą, šis juda aplink automobilį; 05.13 val. vienas asmuo grįžta link vilkiko, kitas įsėda į lengvąjį automobilį ir išvažiuoja (b. l. 42-46).
Akistatos protokolas, kuriame užfiksuoti į akistatą suvestų S. J. ir A. V. parodymai. Nukentėjusysis S. J. parodė, kad priėjęs prie A. V. mašinos vairuotojo durelių jas atidarė, pakvietė išlipti pakalbėti – pasakė tai taikiai, ramia intonacija, A. V. išlipo ir smogė jam kumščiu – sudavė jam į žandą, žemiau kairės akies. A. V. parodė, kad sudavė jam už tai, kad pasakė, kad ką jis čia kalba, kad kažką pasakęs K.; kai S. J. pasakė „ką tu čia šneki“, jis vien už tai supyko – už neteisybę ir trenkė jam kumščiu į galvą (b. l. 62-64).
Aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. V., ginčo metu, tyčia S. J. sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą ir taip mušdamas padarė jam kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, dėl to sukėlė nukentėjusiajam S. J. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorės pareiškimas tenkinamas.
Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis A. V., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. A. V. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 101-102, 103-106).
Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis A. V. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, A. V. neteistas (b. l. 93-94), administracine tvarka baustas, baudas sumokėjęs (b. l. 90-92), (duomenys neskelbtini) (b. l. 80-81), dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 95, 100), psichikos ligų įskaitoje ir priklausomybių ligų įskaitoje neįrašytas (b. l. 84-89). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes, kaltinamojo A. V. asmenybę, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką jam paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.
Kaltinamojo A. V. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Ji neskirtina ir iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, kurios vykdymo metu įpareigoti per 3 (tris) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo, kurios vykdymo metu įpareigoti per 3 (tris) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL dydžio (500 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šią įmoką sumokant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią Luminor Bank AS.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.