Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Violeta Balčiūnienė Baudž. byla Nr. 1A–293-174/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1, 1.2.4.1, 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2008 m. liepos 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-07 nuosprendžio, kuriuo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2008 m. vasario 5 d. iki 2008 m. gegužės 6 d.

Priteista iš A. G. 1602 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad jis 2007-02-19, apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Pušyno g. 8–2, Klaipėdoje, konflikto metu tyčia spyrė nukentėjusiajam E. K. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip tris kartus ir penkis kartus dūrė yla padarydamas šiuos sužalojimus: netaisyklingos formos odos nubrozdinimus kaktos vidurinės dalies viršuje, kairio peties užpakaliniame paviršiuje bei kairio krūtinės ląstos šono užpakalinėje dalyje, linijinį odos įbrėžimą, nusitęsiantį nuo kairio spenelio iki pilvo dešinio vidurinio-išorinio kvadranto projekcijos, smulkias apvalios formos durtines žaizdas krūtinės dešinėje pusėje III šonkaulio projekcijoje tarp vidurio raktikaulinės ir priekinės pažastinės linijų bei pilvo kairėje pusėje pakrūtinyje, ovalios formos žaizdą ir poodinę kraujosruvą aplinkui dešinio peties priekiniame paviršiuje, taškinę žaizdą po dešiniuoju šonkaulių lanku, pilvaplėvės ertmės kiaurinį sužalojimą be vidaus organų pažeidimo ir taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija tyčinės veikos, tačiau mano, kad jo nurodytos aplinkybės yra pagrindas paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Teisėjų kolegija atmeta tokius apelianto teiginius kaip nepagrįstus. Atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo apelianto veikos kvalifikuoti pagal BK 136 str. BK 136 str. dispozicijoje nurodyta: „tas, kas sunkiai sužalojo žmogų labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio“.

Skunde nurodyta, kad jis veiką padarė dėl nukentėjusiojo itin įžeidžiančio elgesio prieš jo sugyventinę. BK 136 str. nustatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, kai nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia specifine tiesioginės tyčios forma – afektine tyčia, tai yra kai veika padaroma staiga labai susijaudinus. Sunkus sveikatos sutrikdymas laikomas padarytu fiziologinio afekto būsenos ir kvalifikuojamas pagal BK 136 straipsnį tik nustačius aplinkybių, nurodytų minėtame straipsnyje, visumą: 1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis, 2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį.

Neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali pasireikšti kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu pavartoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdamas klausimą, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2007)

Iš bylos matyti, kad jis tyčinius veiksmus prieš nukentėjusįjį padarė veikiamas pavydo, nes pastarasis bučiavo jo sugyventinę, buvo ją apkabinęs, todėl ant jo supyko (t. 2, b. l. 8–10). Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis nepadarė jokio neteisėto poelgio. Įvykio metu jie visi trise girtavo, o N. I. girtaujant užmigo. Todėl nukentėjusiojo E. K. veiksmus, kad jis apkabino ir norėjo pabučiuoti miegančią N. I., negalima vertinti kaip itin įžeidžiančius apeliantą.

Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiojo kūne yra trys trauminių kontaktų sritys (kakta, kairio peties užpakalinis paviršius, kairio krūtinės ląstos šono užpakalinis paviršius), kurios buvo paveiktos kietu buku daiktu ar daiktais, bei penkios trauminių kontaktų žymės, kurios buvo padarytos kietu smailiu daiktu ar daiktais (t. 1, b. l. 11). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktyvūs konflikto veiksmai buvo būtent iš apelianto pusės, nes jam tai sukėlė pavydo jausmą. Be to, suduotų smūgio kiekis, jų pobūdis bei lokalizacija rodo, kad apelianto veikoje nėra būtinosios ginties nuo tariamai neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų požymių. Konkrečiu nagrinėjamu atveju perkvalifikuoti apelianto veikos nėra jokio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam A. G. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

A. G. padarė tyčinį sunkų nusikalstamą (BK 11 str. 5 d.). Jis yra anksčiau teistas 5 kartus, paskirtas bausmes atlikęs, iš įkalinimo įstaigos paleistas prieš vienerius metus iki šio nusikaltimo padarymo, teistumas jam neišnykęs. Kadangi nauja nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 str. 2 d. 5 p.) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

BK 135 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių (BK 50 str. 2 d.) iki dešimties metų. Nuteistajam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nelaikytina aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.