Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo T. K. (T. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16377-1195/2023.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. K. (toliau ir ieškovas) 2023 m. rugpjūčio 1 d. pateikė ieškinį atsakovei G. K. (toliau ir atsakovė) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, kuriuo prašė: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 532), tarp T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti: ieškovui ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei 1/2 buto, adresu (duomenys neskelbtini), buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad: 1) ieškovas reiškia neturtinį reikalavimą – dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bei turtinį – padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, o būtent – ieškovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra 1/2 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei – 1/2 d. to paties buto. Abu šie reikalavimai yra apmokestinami žyminiu mokesčiu, tačiau ieškovas pateikė duomenis tik apie 110 Eur žyminio mokesčio apmokėjimą už neturtinį reikalavimą, tačiau nėra pateikęs duomenų apie turtinio reikalavimo apmokėjimą žyminiu mokesčiu; 2) ieškovas ieškinyje nėra nurodęs prašomo priteisti nekilnojamojo turto vertės, nuo kurios bus apskaičiuojamas byloje mokėtinas žyminis mokestis. Todėl ieškovas yra įpareigojamas pridėti prie ieškinio šio nekilnojamojo turto vertę pagrindžiančius įrodymus ir sumokėti atitinkamą žyminį mokestį už šį turtinį reikalavimą (už prašoma savo naudai priteisti dalį); 3) kadangi ieškovo pateiktas ieškinys turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, šioje byloje dalyvaujantys asmenys, be ginčo šalių, įvardijami trečiaisiais asmenimis, o ne kreditoriais. Dar daugiau, antstoliai, vykdantys išieškojimą priverstine tvarka iš sutuoktinių vykdomosiose bylose nelaikytini sutuoktinių kreditoriais, kadangi santuokos nutraukimo byloje nepasisakoma dėl jų teisių ir pareigų. Todėl trečiuoju asmeniu į bylą turėtų būti įtrauktas vykdomojoje byloje išieškotoju nurodytas asmuo ir jam turi būti pranešta apie santuokos nutraukimo bylos inicijavimą teisme (CPK 382 straipsnio 5 punktas); 4) atsakovė turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams, kurie turi būti informuoti apie bylą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas, jei jam yra žinoma apie atsakovės turimus kreditorius, ir jei jis pats turi įsipareigojimų, minėtus duomenis turi pateikti teismui ir ieškinyje aptarti prievolių kreditoriams vykdymą po santuokos nutraukimo; 5) nurodyti duomenis, numatytus CPK 111 straipsnio 2 dalies 2, 3, 6 punktuose. Teismas 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

3. Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 18 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė : 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 532), tarp T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis ir pripažinti asmeninės nuosavybės teisę : ieškovui 1/2 buto, adresu (duomenys neskelbtini), buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei 1/2 buto, adresu (duomenys neskelbtini), buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) po santuokos nutraukimo finansinius įsipareigojimus kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Mano būstas sostinė“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, pripažinti asmeninėmis atsakovės G. K. prievolėmis; 4) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovo T. K. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nustatyti trūkumai ieškovo buvo pašalinti tik iš dalies. Teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje pažymėta, kad ieškovas yra sumokėjęs dalį žyminio mokesčio (už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką), tačiau žyminis mokestis už turtinį reikalavimą nėra sumokėtas. Ieškovas teismo buvo įpareigotas pateikti duomenis apie prašomo priteisti nekilnojamojo turto vertę ir už šį reiškiamą reikalavimą sumokėti atitinkamą žyminį mokestį. Ieškovas šių duomenų nepateikė, žyminio mokesčio už šį reikalavimą nesumokėjo.

6. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino, todėl laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovas T. K. (toliau ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo pateikto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą.

8. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą - neišsprendė patikslinto ieškinio priėmimo klausimo, kadangi nepagrįstai reikalauja sumokėti žyminį mokestį nuo nekilnojamojo turto vertės. Apelianto vertinimu, ieškovo reikalavimu dėl turto padalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendrasavininkui (sutuoktiniui), t. y. tokiu reikalavimu siekiama transformuoti bendrąją jungtinę nuosavybę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, todėl ginčas yra neturtinis. Pažymi, kad pateikto VĮ Registrų centro duomenų bazės išraše apie butą yra nustatytos sutuoktinių turimos dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. po 1/2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apelianto atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

11. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi pagrįstai 2023 m. rugsėjo 7 d. pripažino, kad ieškovas nepašalino 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nustatytų trūkumų, t. y. nepateikė duomenų apie prašomo priteisti nekilnojamojo turto vertę ir už šį reiškiamą reikalavimą nesumokėjo atitinkamo žyminio mokesčio, to pagrindu laikė ieškinį nepaduotą ir jį grąžino ieškovui. Savo ruožtu apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Jo vertinimu, reikalavimas dėl turto padalijimo, kai iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto teisinis režimas transformuojamas į asmeninę, nėra turtinis reikalavimas, todėl neturi būti apmokamas žyminiu mokesčiu pagal dalijamo turto vertę. Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo pateikto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo.

12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 straipsnis, 111 straipsnis), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo.

13. Nustatyta, kad apeliantas teismui pateiktu patikslinu ieškiniu reiškia reikalavimą padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis ir pripažinti asmeninės nuosavybės teisę : ieškovui 1/2 buto, adresu (duomenys neskelbtini), buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Butas); atsakovei 1/2 Buto. Apelianto teigimu, tenkinus ieškovo reikalavimą, jo turtinė padėtis nepasikeistų, keistųsi tik nuosavybės rūšis ir nuosavybės teisės objektas, todėl ieškinio reikalavimas, kaip jis suformuluotas ieškinyje, laikomas neturtiniu reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su atskirojo skundo argumentais neturi teisinio pagrindo.

14. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas” aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008).

15. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad apeliantas teismui pateiktu ieškiniu reiškia turtinį reikalavimą – padalinti ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, priteisiant kiekvienam iš jų po ½ Buto dalį. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog nekilnojamasis turtas – Butas registruotas sutuoktinių vardu po ½ Buto dalį, 1996 m. spalio 25 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 8509 pagrindu. Kadangi Buto pirkimo sandoris įvyko po santuokos sudarymo, duomenų apie Buto įsigijimą dalinės nuosavybės teise ieškovas teismui nėra pateikęs, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, jog Buto priklausymo sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise prezumpcija nėra paneigta ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog reiškiamas reikalavimas dėl turto padalijimo.

16. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų – žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žyminis mokestis turtiniuose ginčuose mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teikiantis ieškinį, turi pateikti teismui duomenis, jog žyminis mokestis sumokėtas, o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, yra laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą, ne trumpesnį kaip septynios dienos, terminą trūkumams pašalinti.

17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad viena žyminio mokesčio funkcijų – nepagrįstų ieškinio reikalavimų reiškimo prevencija, skatinant bylos dalyvius atsakingai reikšti reikalavimus kitai šaliai, įvertinti jų pagrįstumą, savo teisių į ginčo objektą realumą. Šaliai pareiškus pagrįsto dydžio reikalavimą, teismas, patenkinęs jį, šaliai priteisia jos sumokėtą žyminį mokestį iš antrosios šalies, todėl tokiu atveju ji nepatiria nuostolių (CPK 93 straipsnis). Turtinį ieškinį dėl kokių nors priežasčių kvalifikuojant neturtiniu ir dėl to neapmokestinant proporciniu žyminiu mokesčiu, nelieka tokio mokesčio sukuriamos paskatos šaliai atidžiai įvertinti reiškiamų reikalavimų turinį, sudaromos prielaidos reikšti nepasvertus, nepagrįsto dydžio turtinius reikalavimus. Siekiant užtikrinti šios žyminio mokesčio funkcijos veiksmingumą, būtina laikytis pirmiau išdėstytų įstatymo nuostatų, pagal kurias už pareikštą reikalavimą priteisti tam tikrą pinigų sumą mokėtinas pagal šią sumą apskaičiuotas proporcinis žyminis mokestis.

18. Nagrinėjamu atveju, ieškovui pareiškus reikalavimą padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis ir pripažinti asmeninės nuosavybės teisę : ieškovui į 1/2 Buto ir atsakovei į 1/2 Buto, mokėtinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminis mokestis, apskaičiuotinas nuo pusės Buto vertės.

19. Ieškovui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinės baigties

20. Taigi, nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio apmokėjimą už pareikštą turtinio pobūdžio reikalavimą, trūkumų šalinimo institutą bei tinkamai pritaikė ieškinio trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalinimo pasekmes. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

ieškovo T. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.