Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Viktorijai Melnikovai, dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai, advokatui Martynui Vilčinskui, nukentėjusiajam K. P. ir jo atstovui – advokatui N. V. Bagdanavičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., Jonavos rajone, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas tris kartus: 2015-06-29 Jonavos r. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str., 5 mėn. laisvės apribojimo; 2016-06-09 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 302 str. 1 d. 30 parų arešto; 2017-07-12 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. laisvės apribojimu 8 mėnesiams (bausmę atliko), kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Baudžiamasis kodeksas) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2016-12-23 apie 22.00 val., būdamas neblaivus, Vokietijoje, Mühlacker mieste, išėjęs iš kavinės „SKY“, gatvėje tyčia ranka smogė kartu kavinėje buvusiam savo tuometiniam bendradarbiui K. P. į veidą. Nuo E. S. smūgio K. P. patyrė nesunkiu sveikatos sutrikdymu vertinamą apatinio žandikaulio abipusį lūžį 48 ir 41 dantų srityse.

Apklaustas kaltinamuoju E. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016 metais su nukentėjusiuoju K. P. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ prekių surinkėju bei kartu su pastaruoju ir dar keliais darbuotojais darbdavio buvo komandiruotas į Vokietiją. 2016-12-23 jie keturiese išgėrinėjo išsinuomotame bute, vėliau visi draugiškai leido laiką tęsdami išgertuves miesto kavinėje. Jokių konfliktų nebuvo. Jau būdami gerokai išgėrę, apie 22.00 val. visi išėjo iš kavinės ir ėjo link autobusų stotelės. Pakeliui K. P. jam pradėjo sakyti, kad jis yra karininkas ir, kad gali sustabdyti širdį trimis smūgiais. Karolis tai sakydamas buvo arti jo, lyg paėmė jį už rankos, todėl pajutęs kažkokią grėsmę, besigindamas jis (kaltinamasis) visiškai spontaniškai smogė K. P. į veidą. Karolis suklupo, tačiau sąmonės neprarado. Jis padėjo Karoliui atsistoti, jo atsiprašė ir viskas tuo pasibaigė. Nei kraujo, nei jokių akivaizdžių sužalojimų Karoliui ant veido nebuvo. Kitą rytą jis bendravo su Karoliu, matė, kad jo veidas smūgio vietoje patinęs, tačiau jie išsiskyrė neturėdami vienas kitam pretenzijų. Jis netrukus išvažiavo į Lietuvą. Praėjus beveik metams jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis tik tuomet sužinojo, kad Karoliui tąkart nuo jo smūgio lūžo žandikaulis. Dėl savo veiksmų jis labai apgailestauja. Nukentėjusiojo prašomas atlyginti žalos sumas laiko pernelyg didelėmis. Jis (kaltinamasis) dirba stogdengiu pagal verslo liudijimą, jo vienintelės pajamos yra uždarbis apie 700 Eur per mėnesį.

Esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Tai, kad kaltinamasis E. S. tyčiniu smurtiniu veiksmu – smūgiu nukentėjusiajam K. P. į veidą sukėlė pastarajam nesunkiu sveikatos sutrikdymu vertinamą abipusį apatinio žandikaulio lūžį, be kaltinamojo, kuris kaltu prisipažino, parodymų patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai bylos duomenys. Visi šie duomenys surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir teismo yra pripažįstami įrodymais. Jie tarpusavyje neprieštaringi, vieni kitus papildo ir nuosekliai patvirtina iš esmės analogiškas, kaip dėstoma kaltinamajame akte, K. P. sužalojimo aplinkybes, taigi ir analogišką kaltinamojo veiksmų teisinį vertinimą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. P. parodė, kad nuo 2016-05-23 dirbo Lietuvos įmonėje "(duomenys neskelbtini)" krautuvų vairuotoju ir įmonė jį komandiravo į Vokietiją. 2016-12-23 Vokietijoje, kartu su kolegomis E. S., Mindaugu ir Vilmantu (jų pavardžių nežino) buvo Muhlacker mieste kavinėje "SKY". Apie 22 val. visi išėjo iš kavinės, ieškojo taksi važiuoti į namus. Mindaugas ir Vilmantas ėjo priekyje, jie ieškojo taksi. E. S. buvo gerokai išgėręs, todėl jis (nukentėjęs), būdamas visiškai blaivas, pajuokavo, kad "šalia yra policija ir jis gali joje išsiblaivyti". Po šių žodžių nieko neatsakęs E. S., prilaikydamas jį dešine ranka, du kartus smogė jam kumščiu į veidą. Nuo smūgių jis suklupo. Paklausęs Evaldo kodėl jis taip pasielgė, šis atsakė, kad jis daugiau taip nejuokautų. Tada Evaldas jam padavė ranką, padėjo atsikelti, jie nuėjo prie kolegų, sėdo į taksi, visi grįžo į namus ir nuėjo miegoti. Mindaugas ir Vilmantas incidento nematė ir jiems apie tai jie nieko nesakė. Ryte jis pajuto stiprų skausmą veide, pamatė, kad dešinė veido pusė stipriai ištinusi. Dar kartą paklausė E. S. kodėl jis taip pasielgė, šis atsakė, kad jis yra "kaušas" ir dar kartą jo atsiprašė. Dieną jis šaldė veidą ledu, apie incidentą papasakojo Mindaugui, po to jie internete ieškojo galimybės patekti pas medikus. Sekantį rytą jis susisiekė su taip pat Vokietijoje buvusiu kolega Gediminu (pavardės nežino), šis nuvežė jį į Stuttgart ligoninę, kur jį paguldė stacionariam gydymui. Jam buvo diagnozuotas dvigubas dislokuotas ir atviras apatinio žandikaulio lūžis. Ligoninėje praleido 5 dienas. Iš ligoninės buvo išrašytas 2016-12-29. 2016-12-30 jis dar būdamas Vokietijoje nuvyko į policijos komisariatą ir ten anglų kalba papasakojo apie įvykį. Pareigūnas užfiksavo jo pateiktą informaciją, jį apklausė. 2016-12-31 jis grįžo į Lietuvą, 2017-01-02 kreipėsi į savo šeimos gydytoją Šeškinės poliklinikoje ir tęsė gydymą. (b.l. 20)

2016-12-30 K. P. parašė pareiškimą Vokietijos policijai, kuriame nurodė, kad 2016-12-23 Vokietijos Federalinės Respublikos Miuhlacker mieste, gatvėje apie 22 val. jam sudavė kumščiu E. S. ir, kad dėl šio smūgio jam nustatė žandikaulio lūžį. K. P. gavo atsakymą, kad jis turi kreiptis į policiją Lietuvoje, nes E. S. išvyko į Lietuvą (b.l. 7);

K. P. pateikė ikiteisminiam tyrimui medicininius dokumentus apie jam Vokietijoje nustatytą sužalojimą (b.l.10-16);

specialisto išvadoje Nr. G 1330/2017(01) nurodyta, kad K. P. diagnozuotas apatinio žandikaulio abipusis lūžis 48 danties ir 41 danties srityje. Sužalojimas labiausiai tikėtina padarytas vienmomentiškai paveikus kietu buku daiktu iki apžiūros Štutgarto ligoninėje 2016-12-25, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-12-23) ir būdu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Mažai tikėtina, kad sužalojimas galėjo kilti griuvimo metu (b.l. 45).

Aptartų įrodymų visumos pakanka išvadai, kad kaltinamasis E. S. kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis tyčia nesunkiai sužalojo K. P.. Tokia veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius, esant veiką kvalifikuojančiam nukentėjusiojo ilgo sirgimo požymiui (daugiau kaip 10 dienų). Veikos kvalifikacija teisinga.

Kaltinamojo E. S. teiginys neva jis smogė nukentėjusiajam į veidą spontaniškai gindamasis (t.y. netyčia), nes nukentėjusiajam pasigyrus apie savo galias „sustabdyti širdį“ pajuto grėsmę, pirma, niekaip nepaneigia to, kad jo smūgis buvo valingas (tyčinis) veiksmas ir, antra, kaltinamojo reakcija buvo visiškai neadekvati situacijai net ir tuo atveju, jei nukentėjęs išties būtų gyręsis tokiais gebėjimais. Byloje nėra duomenų, kurie patikimai patvirtintų ar paneigtų kaltinamojo versiją apie nukentėjusiojo jam pasakytus žodžius. Pagaliau, draugiško pokalbio metu tokie pasakyti žodžiai patys savaime nekelia nei grėsmės, nei pavojaus. Priešingai, kaltinamojo teikiami duomenys apie tai, kad jis aktyviai propaguoja kovos menų sportą bei pati įvykio situacija leidžia teigti, kad kaltinamasis ne gynėsi, o smurtu demonstravo nukentėjusiajam neva savo pranašumą, o kitą dieną dar ir paaiškino nukentėjusiajam, kad sudavė smūgį, nes šis yra „kaušas“. Tai tyčios požymiai. Kita vertus, kaltinamasis dėl jam inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo kaltu visiškai prisipažino, taigi jo teiginys teisme apie tai, kad smūgis nukentėjusiajam buvo jo spontaniškas netyčinis atsakas į pastarojo grėsmingą elgesį, teismo vertinamas kaip interpretacija siekiant pateisinti savo paties elgesį bei palengvinti savo padėtį.

Teismas inkriminuoja kaltinamajam tik vieno smūgio sudavimą nukentėjusiajam į veidą (nukentėjęs teigė, kad smūgiai buvo du), nes, kaip nustatyta specialisto išvadoje Nr. G 1330/2017(01), pagal nukentėjusiojo sužalojimo pobūdį labiausiai tikėtina, kad sužalojimas padarytas vienmomentiškai. Ši aplinkybė neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tačiau šioje dalyje esant prieštaringiems kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymams, prieštaravimas, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, vertinamas kaltinamojo naudai.

Dėl bausmės

E. S. padarė nusikalstamą veiką priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, turtinės žalos neatlygino bei nepradėjo atlyginti. Kaltinamasis teigia, jog pagal verslo liudijimą dirba stogdengiu, tačiau jis neteikia duomenų nei apie savo pragyvenimo šaltinį, nei apie pajamų dydį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkina tai, kad E. S. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ką patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjęs.

Priklausomybių, psichikos ar asmenybės sutrikimai kaltinamajam nediagnozuoti – jis niekada nebuvo gydytas šio profilio sveikatos priežiūros įstaigose.

E. S. – jam tėra 23 metai, - teistas jau tris kartus už nesunkius nusikaltimus laisvės apribojimo (du kartus) ir arešto (vieną kartą) bausmėmis (b.l. 135-137). Jis nekartą buvo baustas ir už administracinius teisės pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Visus administracinius teisės pažeidimus kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, jie buvę dviejų rūšių - susiję su viešosios tvarkos sutrikdymu ir su Kelių eismo taisyklių pažeidimais ( b.l. 132-134). E. S. 2018-04-07, t.y. jau bebaigiant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, būdamas neblaivus, Kaune viešoje vietoje sumušė savo pažįstamą, už ką 2014-04-12 nutarimu buvo nubaustas 170 Eur bauda, kurios kaip ir 2018-03-19 nutarimu paskirtos 300 Eur baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis iki šiol nesumokėjo.

Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra teisiamas šioje byloje, E. S. padarė būdamas per pastaruosius du metus jau du kartus nuteistas, be kita ko, ir už viešosios tvarkos sutrikdymą naudojant fizinį smurtą. Be to, reikšminga yra ir tai, kad 2017-07-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu E. S. buvo nuteistas už smurtavimą viešoje vietoje (taip pat suduodant smūgius nukentėjusiajam į galvą) ir tą jis padarė nepraėjus nė dviem mėnesiams po to, kai jis sužalojo šioje byloje nukentėjusiuoju dėl kaltinamojo smurto pripažintą K. P.. Pastaruoju 2017-07-12 nuosprendžiu priteistos turtinės žalos - 300 Eur, praėjus jau daugiau kaip metams po nuosprendžio, kaltinamasis taip pat iki šiol neatlygino. Aptartos aplinkybės bei faktai akivaizdžiai rodo, kad kaltinamasis E. S. nekeičia savo elgesio nepaisant teistumų, ikiteisminių tyrimų ar nubaudimo administracine tvarka: jis girtuokliauja, viešose vietose smurtauja, vairuoja neblaivus ir neturėdamas tokios teisės, nepaiso savo prievolių atlyginti žalą ar sumokėti paskirtąsias baudas, nors turi paklausią ir gerai apmokamą kvalifikaciją – yra stogdengys (iš jo žodžių). Tai charakterizuoja kaltinamąjį kaip nelinkusią savo valios pastangomis taisytis asmenybę nepaisant to, kad jis turi pomėgį – praktikuoja Rytų kovos menus ir yra gerai charakterizuojamas kovos menų asociacijos „Fight Gang“ vadovo kaip sportuojantis žmogus.

Apibendrinant, teismas pritaria tiek prokuroro, tiek ir nukentėjusiojo nuomonėms, kad kaltinamojo vis besikartojantį nusikalstamą elgesį ir daromus gana grubius kitus teisės pažeidimus galima būtų sustabdyti tik pastarajam realiai pajutus bausmės už savo elgesį naštą, t.y. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam skirtos laisvės apribojimo bei arešto bausmės buvo pernelyg švelnios – nepakankamos atsakomybės už savo elgesį suvokimui.

E. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybė lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų bei į tai, kad dėl nukentėjusiojo sužalojimo kaltinamajam kyla prievolė atlyginti nukentėjusiajam gana ženklią turtinės bei neturtinės žalos sumą, laisvės atėmimo bausmė skirtina mažesnė, nei įstatymo numatytas jos vidurkis. Baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio nuostatų pagrindu skiriamoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį 109,62 eurų sumai už nukentėjusiajam K. P. suteiktas medicinos paslaugas (b.l. 80). Ieškinys tenkintinas, jis pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašu.

K. P. pateikė civilinį ieškinį 12 632 eurų sumai, prašydamas priteisti iš kaltinamojo 6362 Eur turtinės žalos, 5000 Eur neturtinės žalos ir 1000 Eur advokato išlaidų (b.l. 178-198).

Dėl turtinės žalos

429,07 Eur odontologinio gydymo, t.y. sąkandžio atstatymo po žandikaulio sugijimo kaina. Jis pagal rekomendaciją gydėsi Rumunijoje, nes ten gydymas pigesnis;

115,94 Eur – išlaidos vaistams;

42,11 Eur – išlaidos baltyminiam maisto papildui „Myprotein“;

50 Eur – mokėta ligoninėje Vokietijoje, t.y. lovos mokestis už 5 ligoninėje praleistas paras po 10 Eur;

16,89 Eur – mokėta už paslaugas poliklinikoje Lietuvoje;

207,55 Eur transportavimo ir naudojimosi visuomeniniu transportu išlaidos: 80 Eur sumokėjo draugui G. S. už tai, kad šis Vokietijoje nuvežė jį iš ligoninės į oro uostą skrydžiui į Lietuvą (atstumas apie 200 km), 98,93 Eur skrydžio į Lietuvą bilietų kaina, 28,62 Eur – išlaidos naudojantis visuomeniniu transportu Vilniaus mieste gydymosi ir reabilitacijos laikotarpiu, t.y. 2017 m. sausio – kovo mėnesiais;

5478,30 Eur – negautos darbo pajamos už penkis mėnesius;

22,17 Eur – sumokėta už dokumentų vertimą iš vokiečių į lietuvių kalbą.

Visos aukščiau nurodytos išlaidos yra pagrįstos prie ieškinio teikiamais įrodymais ir teismui nekyla abejonių, kad jos buvo būtinos. Teismas, be kita ko, laiko pagrįstu nukentėjusiojo reikalavimą atlyginti 28,62 Eur išlaidų už naudojimąsi visuomeniniu transportu Vilniaus mieste jo ligos laikotarpiu. Neabejotina, kad nukentėjęs dėl sužalojimo privalėjo vykti į gydymo įstaigas – tą patvirtina ir įrašai jo ligos istorijoje (b.l. 52-77). K. P. sužalojimo pobūdis, akivaizdu, reikalavo saugesnio ir save labiau tausojančio, taigi brangesnio važinėjimo būdo, nei naudojimasis visuomeniniu transportu, už ką yra prašoma 28,62 Eur kompensacijos. Teismas neabejoja nukentėjusiojo teiginiu, jog jo prašoma suma už važinėjimą visuomeniniu transportu yra minimali jo sugebėta dokumentais pagrįsti suma ir, kad faktinės išlaidos jam važinėjant į medicinos įstaigas buvo daug didesnės.

Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas išskyrus prašomą priteisti negautų darbo pajamų sumą. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjęs nurodė, kad jo nedarbingumo laikotarpis dėl nusikaltimo tęsėsi apie penkis mėnesius, todėl prašė priteisti penkis jo gauto darbo užmokesčio mėnesio vidurkius (skaičiuojant paskutinių šešių mėnesių iki sužalojimo pajamų vidurkį) iš šios atėmus gautas Sodros ligos išmokas, iš viso 5478,30 Eur, t.y. 6543.35 Eur (penkių mėnesių vidutinis darbo užmokestis) (7852,03 Eur/6 mėn. = 1308.67 Eur/mėn x 5 mėn. = 6543.35 Eur) – 1065,05 Eur (ligos išmoka) = 5478,30 Eur.

Iš Sodros pažymos matyti, kad nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpis, kitaip, nei teigė nukentėjęs, buvo tik trys mėnesiai nuo 2017-01-04 iki 2017-03-31 ir dar keturios darbo dienos iškart po sužalojimo, t.y. nuo 2016m. guodžio 27 iki 30 d. Teismo posėdžio metu pats nukentėjęs parodė, kad pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui jis nedirbo dėl to, kad darbe nebuvo projektų. Iš tos pačios Sodros pažymos matyti, kad 2017 m. gegužės 18-29 d. nukentėjęs gavo nedarbo išmoką (t.y. bedarbio pašalpą). Taigi nukentėjęs neįrodę, kad nuo 2017 m. balandžio mėnesio jis buvo nedarbingas dėl 2016-12-23 Vokietijoje patirto sužalojimo, o minėti rašytiniai duomenys tai paneigia. Teismas priteisia nukentėjusiajam iš kaltinamojo negautąs pajamas už tris mėnesius ir keturias dienas apskaičiuodamas vienos darbo dienos vidutinį užmokestį pagal tą pačią formulę, t.y. apskaičiuodamas darbo dienos užmokesčio vidurkį už paskutinius šešis mėnesius. Iš viso laikotarpiu nuo 2016 m. liepos iki 2016 m. gruodžio mėnesio buvo 127 darbo dienos dirbant penkias dienas per savaitę, taigi vidutinis vienos dienos nukentėjusiojo darbo užmokestis buvo 61,827 Eur, t.y. 7852,03 Eur (šešių mėnesių darboužmokestis) / 127 d. (darbo dienų skaičius per šešis mėnesius) = 61,827 Eur ir iš to – keturių dienų darbo užmokestis buvo 247,30 Eur.

Nukentėjusiojo negautos pajamos yra 4173,31 Eur (3926,01Eur (trijų mėnesių vidutinis darbo užmokestis) + 247,30 Eur (keturių dienų vidutinis darbo užmokestis) = 4173,31 Eur). Ši suma priteistina iš kaltinamojo atitinkamai 1305 Eur suma mažinant nukentėjusiojo prašytą priteisti 5478,30 Eur negautų pajamų sumą.

Iš viso nukentėjusiajam priteistinas 5057 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjęs neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl nusikaltimo metu gautų sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, turėjo dvi odontologines operacijas, be to, ateityje gali prireikti dar vienos operacijos. Po įvykio apie mėnesį laiko jis negalėjo kalbėti, todėl buvo sumažėjusi jo bendravimo galimybė. Be to, jis prarado darbą, taigi ir pajamas, patyrė emocinius-dvasinius išgyvenimus – net depresiją.

Teisiamojo posėdžio metu K. P., be to, nurodė, kad neturtinė žala yra ir tai, kad jis buvo sužalotas šventiniu laikotarpiu, tai įvyko užsienyje, jis penkias dienas svetimoje šalyje gulėjo ligoninėje vienas - be galimybės pasimatyti su artimaisiais, o grįžus į Lietuvą jo išvaizda sukėlė didelį stresą jo tėvams, šie turėjo juo rūpintis. Sužalojimo pasekmes jis jaučia iki šiol ir, matyt, jaus visą likusį gyvenimą. Jaučia, kad sutriko jo kalba, keičiantis orams jis jaučia maudžiantį skausmą. Depresyvias nuotaikas jis sumažino savo paties pastangomis medituodamas.

Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos tenkintinas. Visas nukentėjusiojo K. P. nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta kaip tinkamus ir įtikinamus neturtinės žalos argumentus. Nepaisant to, kad nukentėjusiojo patirtas sužalojimas – skeveldrinis žandikaulio lūžis vertinamas tik kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, vis dėlto, nekyla jokių abejonių, kad tokio pobūdžio sužalojimus paprastai lydi ypatingai stiprus ir ilgalaikis fizinis skausmas, didelė ir ilgalaikė gyvenimo dezorganizacija neturint galimybės kabėti, valgyti, miegoti, pilnavertiškai dalyvauti viešame gyvenime. Sutiktina su nukentėjusiuoju, kad be priverstinių fizinių apribojimų, tokia būklė kelia ir dvasines kančias. Nukentėjusiojo nedarbingumas tęsėsi daugiau kaip tris mėnesius, jis patyrė kelias odontologines operacijas ir, tikėtina, ateityje dar bus operuojamas. Jo artikuliacija, akivaizdu, yra apsunkinta. K. P. dar labai jauno amžiaus, todėl labai tikėtina perspektyva, jog jis ateityje visą laiką fiziškai jaus sužalojimo pasekmes taip pat yra ne kas kita, o labai reikšminga neturtinė žala.

Teismas pilnai tenkina ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Prašoma suma nėra pernelyg didelė.

Vertindamas kaltinamojo galimybes atlyginti neturtinę žalą teismas nemato jokių svarių priežasčių ar įtikinamų argumentų, dėl kurių pastarajam tai būtų nepakeliama finansinė našta. E. S. yra jaunas, sveikas, darbingas žmogus. Be to, kaltinamasis pats nurodo, kad yra stogdengys ir verčiasi individualia veikla su verslo liudijimu. Taigi kaltinamasis turi darbo rinkoje itin patrauklią ir itin gerai apmokamą statybų profilio kvalifikaciją, kas geranoriško požiūrio atveju leistų jam ne tik pilnai atlyginti žalą, bet tą padaryti pakankamai greitai, todėl duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį byloje nebuvimas savaime nereiškia, kad jis neturi ar negali užsidirbti lėšų ir atlyginti neturtinę žalą.

Dėl advokato išlaidų

Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje numatyta bendra taisyklė, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis iš išieškotos iš nuteistojo.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjęs K. P. prašo priteisti 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Į bylą yra pateiktas apmokėjimo kvitas, iš kurio matyti, kad K. P. 2018-05-22 advokatui N. V. Bagdanavičiui už teisinę pagalbą sumokėjo 1000 Eur. Teismas pripažįsta, jog K. P. išties buvo reikalinga teisinė pagalba tiek ruošiant procesinius dokumentus, tiek ir atstovaujant jo interesus teisminiame procese, todėl priteisia pastarojo turėtas išlaidas advokato darbui apmokėti iš kaltinamojo.

Kitų proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Vadovaudamasis LR BPK 297-308str.,

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio nuostatas ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki keturių laisvės atėmimo mėnesių.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę E. S. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus E. S. suimti ir nukreipti laisvės atėmimo bausmei atlikti. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

109,62 eurų (vienas šimtas devyni eurai ir 62 centai) K. P. gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai,

1000 Eur (vienas tūkstantis eur) išlaidų už advokato paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.