Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-09-11 · Administracinė byla Nr. AS-822-540-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-11
Bylos Nr.
AS-822-540-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Romanas Klišauskas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
UAB „Belvilis“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui
Administracinė byla Nr. AS822 –540/2009Procesinio sprendimo kategorija 67; 79.2
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Belvilis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Belvilis“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Belvilis“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Utenos RAAD) Molėtų rajono agentūros vyresniojo inspektoriaus 2009 m. gegužės 28 d. privalomąjį nurodymą Nr. 4 (toliau – ir Nurodymas), kuriuo pareiškėjas įpareigotas iki 2009 m. birželio 5 d. pašalinti sustatytą betoninių blokų užtvarą bei sandėliuojamus blokus ant vejos rekreacinės teritorijos žemės sklype (kadastro Nr. 6244/0002:572), esančiame priešais kaimo turizmo sodybą „Giedrita“. Kartu pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti Utenos RAAD Molėtų rajono agentūrą ir Utenos RAAd nepriimti jokių sprendimų dėl dirbtinių užtvarų, esančių žemės sklype (unikalus Nr. 4400-0920-07354) bei sustabdyti Utenos RAAD Molėtų rajono agentūros vyresniojo inspektoriaus Alberto Matijošiaus 2009 m. gegužės 28 d. privalomojo nurodymo Nr. 4 ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų galiojimą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Belvilis“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymo motyvai – materialiniai nuostoliai jam, žala gamtai – nesudaro pagrindo išvadai, kad nesiėmus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, sprendimo vykdymas gali žymiai pasunkėti ar tapti neįmanomas.

II.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 20 d. nutartį bei prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkinti. Atskirajame skunde teigia, kad nesiėmus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nurodo, kad skundžiamo Nurodymo pagrindu pareiškėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir duotas naujas nurodymas. Teigia, kad nesustabdžius Nurodymo galiojimo, pareiškėjas, vykdydamas Nurodymą, patirs nuostolių. Be to, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir teismui patenkinus skundą ir pripažinus Nurodymą neteisėtu, jis gali būti sukėlęs daug neigiamų pasekmių pareiškėjui ir gamtai.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas su atskiruoju skundu nesutinka, atsiliepimu prašo jį atmesti. Nesutinka, kad žala gamtai galėtų atsirasti nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, atvirkščiai – pabrėžia, kad pareiškėjas buvo baustas už įvairius aplinkos apsaugos pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

atskirasis skundas atmestinas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei atskirąjį skundą iš esmės grindžia dviem motyvais: galimais finansiniais nuostoliais bei grėsme gamtai.

Pažymėtina, kad galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, nebūtų atkurta ar pasunkėtų iki skundžiamo įsakymo priėmimo buvusios padėties atkūrimas.

Pareiškėjo argumentas, kad vykdant Utenos RAAD Molėtų rajono agentūros Nurodymą, gali kilti grėsmė gamtai, teismo vertinimu, yra hipotetinis, nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl atmestinas. Grėsmę gamtai, pareiškėjo teigimu, rodo šalia žemės sklypo esančios kaimo turizmo sodybos šeimininkų bei lankytojų neleistina veikla – šiukšlinimas, medžių žalojimas, neteisėtos statybos, – tačiau kaip šie veiksmai susiję su prašomu reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu, nepaaiškino.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui. Pareiškėjo galimai patirta žala galės būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl nutarties dalis paliktina nepakeista, o pareiškėjų prašymas atmestinas (ABTĮ 151 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo UAB „Belvilis“ atskirojo skundo netenkinti. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėRomanas KlišauskasSkirgailė Žalimienė