- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-772-194/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-02676-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Badaugienė
- Skolininkas
- N. Š.
- Kreditorius
- F. G.
- Kategorijos
- 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja J. Sedalienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02676-2012-8
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 11 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės N. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarties pagal kreditoriaus F. G. pakartotinį pareiškimą skolininkei N. Š. ir įkeisto turto savininkei K. A. dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius F. G. pakartotiniu pareiškimu (35–37 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto nekilnojamojo turto –3 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išieškant iš skolininkės N. Š. 10 000 negrąžintą skolą, 3600 Lt delspinigių, 100 Lt žyminį mokestį ir 100 Lt vykdymo išlaidų. Nurodė, kad skolininkė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir paskolos negrąžino, todėl išieškojimas turi būti nukreiptas į įkeistą turtą, nuosavybės teise priklausantį K. A..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi (39–40 b. l.) nutarė priverstinai parduoti K. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 3 ha ploto žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priverstinai išieškoti 10 000 negrąžintą skolą, 3600 Lt delspinigių, 100 Lt žyminį mokestį 100 Lt vykdymo išlaidų.
Teismas nurodė, kad skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkei ir įkeisto turto savininkei įteikimo dienos negrąžinta ir hipotekos kreditorius kreipėsi pakartotinai. Pagal 2011-08-12 paskolos sutartį skolininkė N. Š. įsipareigojo suteiktą 10 000,00 Lt paskolą grąžinti ne vėliau kaip po vieno mėnesio, t. y. iki 2011-09-12, tačiau, kaip nurodo kreditorius, to nepadarė, suėjus paskolos grąžinimo terminui paskolos negrąžino ir liko skolinga kreditoriui 10 000,00 Lt. Pagal paskolos sutarties 1 punktą, skolininkė įsipareigojo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kas kreditoriaus paskaičiavimu sudaro po 20,00 Lt už kiekvieną dieną, viso už 180 dienų 3600,00 Lt. Tikslu užtikrinti 2011-08-12 paskolos sutarties įvykdymą trečiasis asmuo K. A. sutartinės hipotekos lakštu, kodas (duomenys neskelbtini), 2011-08-19 įregistruotu Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą– 3.0000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Skolininkė prievolės neįvykdė, todėl kreditorius pakartotinai kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (47–49 b. l.) skolininkė N. Š. prašo sumažinti delspinigius nuo 0,2 % iki 0,02 %, sumažinti paskolos sumą nuo 13803 Lt iki 10500 Lt, leisti sudaryti taikos sutartį ir skolą išmokėti per 12 mėnesių. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Kreditorius klaidina teismą, kad skolininkei N. Š. buvo suteikta 10 000 Lt paskola. Skolininkei buvo išmokėta 9000 Lt paskola, o 1000 Lt suma palikta palūkanoms.
2. Palūkanos kreditoriui buvo mokamos kas mėnesį po 180 Lt, skolininkė sumokėjo 2000 Lt palūkanų, kurias perdavė N. Š. dukra. Todėl palūkanų suma turėtų būti ne 3600 Lt, bet 1600 Lt.
3. Pagal galiojančią Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, protingais delspinigiais yra laikomi 0,02 % už kiekvieną uždelstą dieną. Netesybos negali leisti kitai šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.
4. Kreditorius elgiasi nesąžiningai, nes skolininkė kreditoriui yra skolinga ne 13803 Lt, bet 10500 Lt ir ne 3600 Lt palūkanų, bet 1600 Lt. Skolinantis pinigus, kreditorius nevertino, ar skolininkė sugebės grąžinti gautą paskolą.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorius F. G. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto (2 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi areštavo K. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 3 ha ploto žemės sklypą, o kreditoriui F. G. pakartotinai kreipusis į teismą, teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių K. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 3 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (39–40 b. l. ).
Atskirajame skunde skolininkė N. Š. nurodo, kad pagal 2011 m. rugpjūčio 12 d. paskolos sutartį jai buvo suteikta 9000 Lt paskola, o ne 10 000 Lt, kaip nurodo kreditorius. Kreditorius F. G., nurodydamas, jog skolininkei buvo suteikta 10 000 Lt paskola, klaidina teismą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo skolininkės argumentu.
LR CK 6.875 str. 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu paskolos gavėjas pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, jis turi teisę ginčyti paskolos sutartį. Jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, ginčyti paskolos sutartį remiantis liudytojų parodymais neleidžiama, išskyrus atvejus, numatytus LR CK 1.93 straipsnyje (6.875 str. 2 dalis). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad skolininkė N. Š., gavusi kaip ji nurodo ne 10 000 Lt, bet 9000 Lt paskolą, nesikreipė į teismą ir paskolos sutarties dydžio neginčijo, todėl laikytina, kad su 2011-08-12 paskolos sutartimi sutiko. Aplinkybes, kad pagal paskolos sutartį gavo 9000 Lt, o ne 10000 Lt, kaip numatyta paskolos sutartyje, skolininkė nurodė tik gavusi kreditoriaus pareiškimą ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-21 nutartį. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad ginčas dėl negautų pinigų turėjo būti nagrinėjamas ginčo teisena, pareiškus teismui ieškinį, o taip pat šį faktą įrodinėjant rašytiniais įrodymais. Ginčas dėl negautos pinigų sumos negali būti nagrinėjamas sprendžiant priverstinio išieškojimo klausimą, todėl šis atskirojo skundo argumentas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.
Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad kreditorė ginčija priteistų palūkanų dydį, nurodydama, kad ji kas mėnesį kreditoriui mokėdavo po 180 Lt palūkanų, o iš viso kreditoriui sumokėjo 2000 Lt palūkanų. Iš teismui pateiktos paskolos sutarties matyti, kad šalys susitarė mokėti 0,2 % delspinigių tuo atveju, jeigu skolininkė laiku negrąžins paskolos. Skolininkė teigia, kad ji kreditoriui per savo dukrą sumokėjo 2000 Lt palūkanų, tačiau sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad palūkanos pagal šią sutartį nemokamos. Pažymėtina, kad savo argumentų pagrįstumui, N. Š. pateikė I. Š. paaiškinimą, kuriame ji nurodė, kad per įmonę „Tuneta“ , esančią Klaipėdoje, joje dirbančiam vyriškiui (nei vardo, nei pavardės nežino) I. Š. perdavė 2000 Lt. Tačiau šis įrodymas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kadangi jame nurodytos aplinkybės netikslios. Pinigų sumokėjimo faktą patvirtina kasos pajamų orderis ar atsiskaitomosios sąskaitos išrašai, tačiau tokių įrodymų apeliantė teismui nepateikė. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė R. S. nekilnojamojo turto agentūros kvitą (51 b. l.), kuriame nurodyta, kad N. Š. už tarpininkavimo paslaugas minėtai agentūrai 2011-08-12 sumokėjo 700 Lt. Nors apeliantė nurodo, kad buvo sumokėtos žymiai didesnės išlaidos už tarpininkavimą suteikiant paskolą, nei 700 Lt, tačiau pastebėtina, kad šis įrodymas neturi jokios įtakos nagrinėjant priverstinio išieškojimo klausimą, nes tai yra šalių tarpusavyje susitartos išlaidos. Paskolos sutartyje tarpininkavimo išlaidos nenumatytos.
Apeliantė ginčija paskolos delspinigių dydį, nurodydama, kad pagal galiojančią teismų praktiką, protingais delspinigiais laikomi 0,02 % už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas mano, kad delspinigiai, numatyti sutarties 1 punkte, nėra per dideli, atsižvelgiant į tai, kad paskola N. Š. buvo suteikta be jokių palūkanų, o skolininkė kreditoriaus pinigais naudojosi neatlygintinai. Delspinigiai buvo numatyti tik tuo atveju, jeigu skolininkė laiku negrąžins paskolos. N. Š. laiku vykdant sutartinius įsipareigojimus, delspinigiai jos atžvilgiu nebūtų pritaikyti, todėl visą su sutarties nevykdymu susijusią riziką turi prisiimti skolininkė.
Dėl N. Š. prašymo leisti sudaryti taikos sutartį ir skolą išmokėti per 12 mėnesių. Byloje pradėtas priverstinis išieškojimas pagal kreditoriaus F. G. pakartotinį pareiškimą. Įsiteisėjus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarčiai, išieškojimas iš įkeisto turto bus perduotas antstoliui. Vykdymo procese išieškojimas iš įkeisto turto gali būti sustabdytas, jeigu to prašo išieškotojas (kreditorius) (LR CPK 627 str. 1 p.). Iš nurodytos teisės normos matyti, kad šalys gali susitarti ir sudaryti taikos sutartį, išdėstyti mokėjimą ir išspręsti kitus tarpusavio klausimus, o antstolis, esant raštiškam išieškotojo prašymui, išieškojimą gali sustabdyti.
Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jos atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrįstumą. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina kreditoriaus pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodytas aplinkybes, jog skolininkė N. Š. paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdė ir kreditoriaus kreipimosi į teismą dieną buvo skolinga 13 600 Lt (39–40 b. l.). Priešingų įrodymų, kad įsipareigojimą kreditoriui būtų įvykdžiusi, apeliantė nepateikė.
Įvertinęs bylos medžiagą, teismas pripažįsta, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ar materialinės teisės normų, yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti šią nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.