Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-261-693-09

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-06-18
Bylos Nr.: A-261-693-09
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas: A. S.
Atsakovas: Valstybinei lošimų priežiūros komisijai

Administracinė byla Nr. A-261-693/2009Procesinio sprendimo kategorija 38; 79.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant atsakovo atstovei Indrei Rulevičiūtei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Valstybinei lošimų priežiūros komisijai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

A. S. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. N-95 „Dėl interneto svetainėje www.eurofootball.lt skelbto „Triobet.com“ reklaminio paveikslėlio“.

Paaiškino, kad juo nepagrįstai nutarta, jog jis interneto svetainėje www.eurofootball.lt patalpino reklaminius paveikslėlius, kurie skatina naudotis teikiamomis azartinių lošimų paslaugomis interneto svetainėje www.triobet.com ir tokiu būdu skatina nelegalų azartinių lošimų verslą, kas pagal Azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 10 straipsnio 9 dalį yra paslėpta azartinių lošimų reklama ir jos publikavimas pažeidžia azartinių lošimų organizavimo tvarką.

Nurodė, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173(18) straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, nagrinėjamu atveju nukreipianti į ALĮ 10 straipsnio 9 dalį, kur nurodytas draudimas Lietuvos Respublikos teritorijoje reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutartyje administracinėje byloje Nr. N16-559/06 išaiškino, jog, norint konstatuoti šio draudimo pažeidimą, būtina nustatyti, ar reklama yra azartinių lošimų reklama ir ar reklama yra draudžiama, t. y., būtina nustatyti, ar minėti paveikslėliai yra azartinių lošimų reklama, jei taip, ar tokia reklama yra draudžiama. Pareiškėjo nuomone, paveikslėliai nėra azartinių lošimų reklama, o Komisijos teiginys, jog interneto svetainėje www.eurofootball.lt pareiškėjo patalpintais paveikslėliais yra skatinamas nelegalus azartinių lošimų verslas internetinėje svetainėje www.triobet.com, kas pagal ALĮ yra paslėpta azartinių lošimų reklama, yra nepagrįstas ir neteisingas. Vadovaujantis ALĮ 2 straipsnio 1 dalimi, azartiniu lošimu pripažįstamas toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio ar sporto varžybų rezultatas (LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. 502-03). Nagrinėjamu gi atveju paveikslėliuose nėra reklamuojama jokia veikla, susijusi su piniginio laimėjimo siekimu rizikuojant netekti įmokėtos sumos, juose nėra jokių teiginių, kad bus laimimi ar pralošiami pinigai, nėra raginama lošti, taip pat nėra skatinama ir raginama įmokėti bet kokias sumas, už kurias būtų lošiama. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už ALĮ 10 straipsnio 9 dalies pažeidimą, nes paveikslėlių patalpinimas nesudaro įstatyme numatyto draudimo pažeidimo.

Vadovaujantis ATPK 9 straipsniu, administracinė atsakomybė gali kilti tik esant asmens kaltei, kai administracinis pažeidimas (nusižengimas) padaromas tyčia ar dėl neatsargumo. VšĮ „Eurofutbolas“ yra įmonė, kuri valdo interneto svetainę www.eurofootball.lt ir užsiima ir mokamu informacijos platinimu joje, tačiau nei ši įmonė, nei pareiškėjas nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su azartinių lošimų verslo organizavimu. Bet kuris asmuo gali kreiptis į VšĮ „Eurofutbolas“ ir, sudaręs sutartį, išplatinti pageidaujamą informaciją minėtoje interneto svetainėje. VšĮ „Eurofutbolas“ nėra įprasta gilintis į užsakovo pageidaujamos platinti informacijos turinį, nes ši įmonė atlieka tik tarpininko vaidmenį ir pati nesiūlo jokių prekių ar paslaugų, kurių vartojimas, įsigijimas ir/ar naudojimas gali būti skatinamas pageidaujamos išplatinti informacijos turinyje. Įvertinti, ar tam tikra informacija laikytina skatinančia lošti azartinių lošimų reklama, gali tik specialistai, turintys atitinkamos srities žinių, taigi, pareiškėjas neturėjo ir negalėjo įvertinti paveikslėlių turinio teisine prasme bei suprasti, jog juose pateikiama draudžiama azartinių lošimų reklama. Pagal tarp VšĮ „Eurofutbolas“ ir kompanijos Triogames Limited 2007 m. birželio 29 d. sudarytą sutartį Nr. 003, įmonė įsipareigojo patalpinti Triogames Limited pateiktus ir visiškai parengtus paveikslėlius, sutartyje nenumatyta VšĮ „Eurofutbolas“ pareiga tikrinti ir/ar keisti tokių paveikslėlių turinį. Taigi, net ir tuo atveju, jei paveikslėliai būtų pripažinti draudžiama azartinių lošimų reklama, pareiškėjas negalėjo suvokti, jog tai yra draudžiama azartinių lošimų reklama, dėl ko jis negali būti laikomas kaltu padaręs nutarime nurodytą pažeidimą;

ATPK 173(18) straipsniu nėra nustatytas specialus šio administracinio teisės pažeidimo subjektas. LVAT išaiškino (adm.bylos Nr.N3-535-07 ir N1-108/2007), kad, sprendžiant klausimą, koks subjektas turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už nurodytą pažeidimą, būtina nustatyti, kurio subjekto valia tiesiogiai sąlygojo skelbimo publikavimą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad paveikslėliai buvo patalpinti kompanijos Triogames Limited užsakymu, todėl, jei jie ir būtų pripažinti draudžiama azartinių lošimų reklama, atsakomybė už ALĮ 10 straipsnio 9 dalimi nustatytą draudimą kyla ne pareiškėjui, o kompanijos Triogames Limited atstovams, kurių valia tiesiogiai sąlygojo paveikslėlių patalpinimą. Tokios praktikos laikosi LVAT (bylos Nr. N3-765-06, N5-785/2007) ir Komisija, kuri atsakomybėn traukia ne ALĮ 10 straipsnio 9 dalį pažeidžiančią reklamą išplatinusias bendroves, o tokios reklamos užsakovus. Kadangi pareiškėjas tik vykdė kompanijos Triogames Limited informacijos paskelbimo užsakymą, vadovaujantis ATPK 9 straipsniu, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes jis nėra administracinio pažeidimo subjektas

Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo (toliau- IVPĮ) 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad paslaugų teikėjas, perduodantis paslaugos gavėjo pateiktą informaciją elektroninių ryšių tinklu arba suteikiantis galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklu, neatsako už teikiamą informaciją, jeigu paslaugos teikėjas neinicijuoja informacijos perdavimo, neparenka perduodamos informacijos gavėjo, neparenka ir nekeičia perduodamos informacijos. Taigi, esant šioms trims sąlygoms, informacinės visuomenės paslaugų teikėjui atsakomybė už elektroninių ryšių tinklu pateiktą informaciją nekyla. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pareiškėjas pats neiniciavo, neparinko, nekeitė paveikslėliuose pateiktos informacijos, taip pat neparinko ir perduodamos informacijos gavėjo, todėl, vadovaujantis IVPĮ 12 straipsnio 1 dalimi, jis neatsako dėl internetinėje svetainėje www.eurofootball.lt patalpintų paveikslėlių.

Nutarime nenurodytas tariamo pažeidimo padarymo laikas, jame nenurodoma nei jo pradžia, nei pabaiga, nors nagrinėjamu atveju tikslios tariamo pažeidimo datos nustatymas yra būtinas tiek atsižvelgiant į ATPK nustatytų terminų skaičiavimo reikšmę, tiek į teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principus (b.l.3-6).

Šalies argumentai

Atsakovė Valstybinė lošimų priežiūros komisija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Remiantis ABTĮ 1 straipsniu, 2 straipsnio 1,14, 16, 17 dalimis, 3, 5 straipsniais, LVAT praktika (Administracinių teismų praktika Nr. 5 Dėl galimybės ginčyti uždarbio pažymos patikrinimo aktą) LVAT nutartis administracinėje byloje Nr.A7- 121-2004), padarė išvadą, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nutarimą ginčija kaip individualų teisės aktą, t. y. vienkartinį teisės taikymo aktą, kuris neva pažeidžia jo teises ir/ar teisėtus interesus, tačiau, vertinant nutarimo turinį, darytina išvada, kad šis aktas nelaikytinas individualiu teisės aktu ABTĮ prasme, nes jis tiesiogiai pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Vadovaujantis ALĮ 1 straipsniu, 10 straipsnio 1 bei 9 dalių, 26 straipsnio 10 dalies, Loterijų įstatymo, Komisijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr.739, 20 punktu, ATPK 173 (18) straipsniu, 2591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2004 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. N-198 (2008 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. N-108 redakcija), nuostatomis, Komisija svarsto bei įformina klausimus dėl ALĮ ir kitų teisės aktų pažeidimų, Komisija yra kolegiali institucija, kuri jai priskirtas funkcijas vykdo ir savo teises realizuoja priimdama sprendimus, kurie įforminami nutarimu. Pareiškėjo ginčijamas nutarimas - vienas iš administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų - pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie aktų, esančių ginčo administraciniame teisme dalyku, nes aplinkybę, ar Komisija nutarime pagrįstai konstatavo azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą, nustatys, šiuo atveju, Vilniaus miesto 2-sios apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą. Nutarime neišreiškiama Komisijos valia dėl poveikio priemonių pareiškėjui taikymo, tačiau juo konstatuojama, kad buvo pažeistos ALĮ nuostatos, kas savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, kurios pareiškėjui gali kilti tik teismui priėmus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, be to, nutarimas taip pat neturi prejudicinės galios teismui nustatant administracinius teisės pažeidimus. Taigi, nutarimas negali būti laikomas pažeidžiančiu pareiškėjo teises ar teisėtus interesus ir jis negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu apygardos administraciniam teismui, o nutarimo 2 punkto nuostata, kad pareiškėjas šį nutarimą turi teisę skųsti ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais, bei pats skundžiamo dokumento pavadinimas - nutarimas, nekeičia ginčo pobūdžio ir šio akto nedaro individualiu teisės aktu (b.l.17-20).

Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad ATP protokole remiamasi skundžiamu nutarimu, tad jis pareiškėjui sukėlė neigiamas pasekmes. Apylinkės teismas, kuriam pateiktas šis ATP protokolas, iki šiol sprendimo nepriėmė. ATP protokolą surašė ta pati Komisija. Pačiame nutarime nurodyta jo apskundimo tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad skundžiamas nutarimas yra savarankiškas aktas, juo tik pradėta ATP bylos teisena, kad jis gali būti skundžiamas teismui, jokio prieštaravimo nėra. Nutarimo teisėtumas tikrinamas teisme priimant sprendimą ATP byloje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad UAB „Top Sport“ 2007 m. rugsėjo 14 d. raštu, o UAB „Omnibetas“- 2007 m. lapkričio 5 d. raštu Komisijai pateikė informaciją apie interneto svetainėje www.eurofootball.lt patalpintą licencijos organizuoti azartinius lošimus Lietuvos Respublikoje neturinčios bendrovės Triobet reklamą (b.l. 27,36). Komisijai medžiagą dėl interneto svetainėje www.eurofootball.lt skelbiamos draudžiamos azartinių lošimų reklamos perdavus Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyrius atliko interneto svetainėje www.eurofootball.lt pateiktos informacijos patikrinimą ir surinktos medžiagos įvertinimui bei procesinio sprendimo priėmimui medžiagą 2008 m. sausio 17 d. grąžino Komisijai (b.l. 41-71,83).

Komisija, vadovaudamasi ALĮ 26 straipsnio 10 dalimi, 28 straipsnio 5 punktu, 29 straipsnio 2, 11 punktais, Komisijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 739, 4.1, 5.5, 6.2, 6.14 punktais, Azartinių lošimų licencijavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 740, 22 punktu ir susipažinusi su Komisijos 2008 m. balandžio 8 d. išvada Nr. PI-167 dėl interneto svetainėje www.eurofootball.lt skelbto „Triobet.com“ reklaminio paveikslėlio, kuria pasiūlyta už azartinių lošimų tvarkos pažeidimą A. S. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, 2008 m. balandžio 11 d. priėmė nutarimą Nr. N-95 „Dėl interneto svetainėje www.eurofootball.lt skelbto „Triobet.com“ reklaminio paveikslėlio“ (b.l. 7-8, 21-22, 83-87). Šio nutarimo 1 punktu Komisija nustatė, kad VšĮ „Eurofutbolas“ prezidentas A. S., atstovaudamas VšĮ „Eurofutbolas“, 2007 m. birželio 29 d. sudarė sutartį Nr. 003 su „Triogames Ltd.“, atstovaujamos A.B. Haugdal, dėl užsakovo pateiktų reklaminių antraščių internete svetainėje www.eurofootball.lt bei elektroniniuose laiškuose, siunčiamuose registruotiems vartotojams, patalpinimo. Šia sutartimi Všį „Eurofutbolas“ įsipareigojo atlygintinai nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. interneto svetainėje wvvw.eurofootball.lt pagal sutarties priede Nr. l pavaizduotą išdėstymą patalpinti dvi „Triogames Ltd.“ pateiktas antraštes. A. S. asmeniškai VšĮ „Eurofutbolas“ priklausiusioje svetainėje patalpino reklaminius paveikslėlius (interneto svetainės www.eurofootball.lt kopijos gautos kartu su UAB „Top Sport“ 2007 m. rugsėjo 14 d. ir UAB „Omnibetas“ 2007 m. lapkričio 5 d. raštais) ir juos pašalino 2007 m. lapkričio mėnesį (tiksli data nežinoma). Interneto svetainėje „www.eurofootball.lt kairėje reklaminėje juostoje tamsiame rėmelyje buvo skelbiamas reklaminis paveikslėlis „triobet.com“ su užrašu „Jūsų sporto partneris“ ir „A lyga“ bei futbolo kamuolio vaizdu (interneto svetainių kopijos, pateiktos prie UAB „Top Sport“ 2007 m. rugsėjo 14 d. rašto ir UAB „Omnibetas“ 2007 m. lapkričio 5 d. rašto). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, Komisija konstatavo, kad toks atlygintinas „Triogames Ltd.“ reklaminio paveikslėlio pateikimas, vertinant kaip visumą, yra azartinių lošimų reklama, nes minėtas reklaminis paveikslėlis tikslingai patalpintas sportu besidomintiems asmenims skirtoje interneto svetainėse ir, naudojant sporto ar sporto įvykių atributiką, orientuotas bei siekia patraukti sportu besidominčių asmenų dėmesį; lankytojas, spragtelėjęs ant šio animuoto paveikslėlio automatiškai patenka į interneto svetainę www.triobet.com, kurioje talpinama tiesioginė azartinių lošimų reklama bei organizuojami lošimai. Todėl tokio turinio, formos, pateikimo priemone ir būdu eksponuojama informacija siekta atkreipti interneto svetainės www.eurofootball.lt lankytojų dėmesį į azartinius lošimus, sudominti ir pritraukti kuo daugiau potencialių lošėjų apsilankyti ir naudotis teikiamomis azartinių lošimų paslaugomis interneto svetainėje www.triobet.com ir tokiu būdu skatinti nelegalų azartinių lošimų verslą, kas pagal ALĮ 10 straipsnio 9 dalį yra paslėpta azartinių lošimų reklama, ir jos publikavimas pažeidžia azartinių lošimų organizavimo tvarką. Nutarimo 2 punktu Komisija nutarė informuoti A. S., UAB „Top Spcrt“ ir UAB „Omnibetas“, kad šį Komisijos sprendimą ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos jie turi teisę skųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o 3 punktu nutarė Nutarimo nuorašą išsiųsti (įteikti) A. S., UAB „Top Sport“, UAB „Omnibetas“ ir Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad Komisija 2008 m. balandžio 11 d. posėdyje, kurio metu buvo priimtas Nutarimas, pavedė Komisijos administracijai už ALĮ 10 straipsnio 9 dalies pažeidimus surašyti A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už interneto svetainėje www.eurofootball.lt patalpintą azartinių lošimų reklamą (b.l. 23). Komisijos administracijos Kontrolės skyriaus tikrinimų poskyrio vyresnioji specialistė A. S. už ALĮ 10 straipsnio 9 dalies reikalavimų pažeidimus, už kuriuos administracinė atsakomybė numatyta ATPK 173 (18) straipsnio 1 dalyje, 2008 m. balandžio 24 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. NL-16 (b.l. 24-26) ir administracinio teisės pažeidimo byla Komisijos 2008 m. balandžio 28 d. raštu Nr.2-K-561 buvo perduota nagrinėti Vilniaus miesto 2-sios apylinkės teismui (b.l. 88-89), kuriame ši byla šiuo metu yra nagrinėjama (b.l. 92-94).

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 2 straipsnio 17 dalį administraciniai ginčai yra asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais arba konfliktai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, atsirasti vadai kreiptis skundu į administracinį teismą reikalingos dvi sąlygos: 1) asmens konflikto su viešojo administravimo subjektu arba konflikto tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų buvimas; 2) ginčijamos asmens teisės arba įstatymų saugomo intereso pažeidimas. LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-121-2004 (Administracinių teismų praktika Nr.5, Vilnius, 2005 m.) dėl galimybės ginčyti uždarbio pažymos patikrinimo aktą, išaiškino, kad Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 1 straipsnio ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio 1, 14, 16, 17 dalių, 3, 5 straipsnių normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, ir padarė išvadą, kad toje byloje ginčijamas uždarbio pažymos patikrinimo aktas kaip individualus teisės aktas, t. y. vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui (ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis), įvertinant priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas pensijos gavėjui, negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Uždarbio pažymos patikrinimo aktas yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriais atliekamas reikšmingų aplinkybių tyrimas, o tokie dokumentai pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas.

Vadovaujantis ALĮ 26 straipsnio 1, 10 dalimis, lošimus organizuojančių subjektų veiklą prižiūri ir kontroliuoja Komisija, kurios tikslas – teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti lošimų veiklos organizavimą, kad būtų užtikrinta lošėjų ir lošimų organizatorių interesų bei jų teisių apsauga. ALĮ 28 straipsnio 5 punktas nustato, kad Komisija, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, kontroliuoja, kaip lošimų organizatoriai laikosi įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, reikalavimų. Vadovaujantis ALĮ 29 straipsnio 2, 11 punktais, Komisija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę tikrinti, kaip lošimų organizatoriai laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų lošimų organizavimo vietose, taip pat taikyti lošimus organizuojančioms bendrovėms šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, nustatytas poveikio priemones.

Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 739 (Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr.1552 redakcija) patvirtintų Komisijos nuostatų (toliau - ir Nuostatai) 20 punktas nustato, kad Komisija sprendimus visais jos kompetencijai priskirtais klausimais priima posėdžiuose. Komisijos posėdžio sprendimai įforminami nutarimu. Nutarimu gali būti neįformintas svarstomas klausimas tik tuo atveju, kai medžiaga tik informacinė ir nereikalinga Komisijos sprendimo. Komisijos posėdžiai protokoluojami. Pagal Nuostatų 4.1 punktą, vienas iš svarbiausių Komisijos tikslų - teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti azartinių lošimų (toliau – ir lošimai) veiklos organizavimą, kad būtų užtikrinta lošėjų ir lošimų organizatorių interesų ir teisių apsauga; Komisija kontroliuoja, kaip lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir didžiųjų loterijų organizavimą, reikalavimų (Nuostatų 5.5 p.); Komisija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę tikrinti, kaip lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų ir lošimo reglamento lošimų organizavimo vietose, taip pat didžiųjų loterijų taisyklių jų organizavimo ir bilietų platinimo vietose, taip pat taikyti lošimus organizuojančioms bendrovėms ir didžiųjų loterijų organizatoriams Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo, Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir loterijų organizavimą, nustatytas poveikio priemones (Nuostatų 6.2, 6.14 p.).

Azartinių lošimų licencijavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr.740 (Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr.1551 redakcija) 22 punktas nustato, kad licencijos galiojimas bendrovei gali būti sustabdytas arba Komisija bendrovę gali įspėti apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu bendrovė nesilaiko Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo, šių Taisyklių reikalavimų ir lošimo reglamento. Komisija šiame punkte nustatytas poveikio priemones taiko atsižvelgdama į licencijuojamos veiklos pažeidimo pobūdį. Komisija, priėmusi sprendimą įspėti bendrovę apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą arba sustabdyti licencijos galiojimą, per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu informuoja bendrovę, nurodydama licencijuojamos veiklos pažeidimus, ir nustato terminą, per kurį bendrovė privalo pašalinti nurodytus pažeidimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad administracinę atsakomybę už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba už lošimo reglamento pažeidimus numato ATPK 173 (18) straipsnis. ATPK 259¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad Komisijos nariai ir jos įgalioti Komisijos administracijos valstybės tarnautojai turi teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 173¹⁸ straipsnyje numatytų pažeidimų padarymo.

Remiantis išdėstytu, teismas padarė išvadas, kad 1) skundžiamas nutarimas, kuriuo įvertinta iš įvairių institucijų gauta patikrinimo medžiaga, negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui; 2) pats pareiškėjas visa skundo argumentacija pripažįsta, kad jo subjektinių teisių pažeidimą sukėlė tirto įvykio vertinimas kaip ATPK 173(18) straipsnio reikalavimų nepaisymas, nes skundžiamu nutarimu administracinės atsakomybės klausimai dar nesprendžiami; 3) išvadų 1-me punkte minėtoji medžiaga, skundžiamas nutarimas, kaip ir jį vykdant surašytas ATP protokolas, vertintini kaip Komisijos jai teisės aktais suteiktų įgalinimų realizavimo procedūrinio pobūdžio dokumentai, reikalingi iškelti ATP bylai, kurie, nagrinėjant ATP bylą apylinkės teisme, turi būti jo įvertinti, įskaitant ir skundžiamą nutarimą, kaip šios bylos įrodymai; 4) pats nutarimas laikytinas viešojo administravimo subjekto (Komisijos) procedūriniu administravimo aktu, kuriuo įteisinamas Komisijos pavedimas (įgaliojimas) jos administracijai surašyti ATP protokolą. Padaręs tokias išvadas, kitų skundo argumentų teismas nenagrinėjo.

III.

Pareiškėjas A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundas pateiktas pirmosios instancijos teismui, pažymint, kad:

1. ABTĮ 2 straipsnio 14 punktas numato, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Nutarimas atitinka aukščiau teisės aktuose pateiktą individualaus administracinio akto apibrėžimą. Nutarimas skirtas konkrečiam subjektui - pareiškėjui, jame aiškiai nustatyta, jog pareiškėjas neva pažeidė draudimą numatytą Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme, taip pat nurodyta Nutarimo apskundimo tvarka.

2. Nutarimas pareiškėjui sukėlė tiesiogines teisines pasekmės. Nutarimu Komisija pareiškėjo veiklą kvalifikavo kaip pažeidžiančia Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymų reikalavimus, kas buvo pagrindas pareiškėją traukti administracinėn atsakomybėn.

3. Nepanaikinus Nutarimo, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme priimtas Nutarimas turės tiesioginę reikšmę, sprendžiant pareiškėjo atsakomybės klausimą.

4. Nutarimo negalima laikyti pavedimu Komisijos administracijai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Be to, tokio nurodymo Nutarime net nėra.

5. Komisija, priimdama Nutarimą, nebeatliko jokio tyrimo, o nusprendė dėl pareiškėjo veiksmų, kaip neva pažeidžiančių Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą, kvalifikavimo, kas sukėlė tiesiogines teisines pasekmės pareiškėjui.

6. Nors Nutarimu ir nenuspręsta paskirti pareiškėjui administracinės nuobaudos, juo konstatuotas pareiškėjo įvykdytas administracinės teisės pažeidimas.

7. Nutarime Komisija nurodydama, kad jis yra skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylos teisenos įstatymo tvarka, pati pripažino, jog Nutarimas sukelia teisines pasekmes pareiškėjui. Jei Nutarimas būtų tik procedūrinis informacinis dokumentas, juo Komisija nebūtų priėmusi tam tikrų sprendimų, vadovaujantis Komisijos nuostatais, toks Komisijos sprendimas nebūtų įformintas nutarimu.

8. Siekiant konstatuoti, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo nuostatas ir ar jam gali kilti ATPK 173(18) straipsnyje numatyta atsakomybė taip pat būtina nustatyti, ar paveikslėliai yra azartinių lošimų reklama ir, jei paveikslėliai yra azartinių lošimų reklama, ar tokia reklama yra draudžiama.

9. Vadovaujantis Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. 502-03 pareiškėjas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už Lietuves Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies pažeidimą, nes paveikslėlių patalpinimas nesudaro įstatyme numatyto draudimo pažeidimo.

10. Net ir tuo atveju, jei paveikslėliai būtų pripažinti draudžiama azartinių lošimų reklama, pareiškėjas negalėjo suvokti, kad paveikslėliai yra draudžiama azartinių lošimų reklama. Dėl to remiantis ABTĮ 9 straipsniu jis negali būti laikomas kaltu dėl šio pažeidimo padarymo.

11. Vadovaujantis ATPK 173(18) straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo nutartimis administracinėje byloje Nr. N3-535-07 ir Nr. N1-108/2007, jei paveikslėliai ir būtų pripažinti draudžiama azartinių lošimų reklama, atsakomybė už Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatytą draudimą kyla ne pareiškėjui, bet kompanijos Triogames Limited atstovams, nes jų valia tiesiogiai sąlygojo paveikslėlių patalpinimą. Tokios praktikos laikosi ne tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bet ir Komisija, kuri atsakomybėn traukia ne Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalį pažeidžiančią reklamą išplatinusias bendroves, bet tokios reklamos užsakovus, t. y. asmenis, kurių valia tiesiogiai sąlygojo skelbimo išplatinimą (LVAT nutartis byloje Nr. N3-765-06; N5-785/2007).

12. Paveikslėliai interneto svetainėje www.eurofootball.lt vartotojams buvo išplatintas kompanijos Triogames Limited iniciatyva pagal 2007 m. birželio 29 d. VšĮ „Eurofutbolas“ ir kompanijos Triogames Limited sutartį. Pareiškėjas neiniciavo, neparinko ir nekeitė Paveikslėliuose pateiktos informacijos. Be to, pareiškėjas neparinko perduodamos informacijos gavėjo - paveikslėliai buvo patalpinti internetinėje svetainėje www.eurofootball.lt ir juos galėjo matyti bet kurie asmenys, prisijungę prie šios svetainės. Todėl remiantis Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas neatsako dėl internetinėje svetainėje www.eurofootball.lt patalpintų paveikslėlių.

13. Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis numato asmens teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių. Teismui atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą buvo pažeista jo konstitucinė teisė į pažeistų teisių teisminę gynyba.

Atsiliepimas

Atsakovas valstybinė lošimų priežiūros komisija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismo sprendimas priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kadangi apeliantas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą skundžia tokiais pačiais motyvais, kurie buvo nurodyti jo pirminiame skunde, atsakovas neturi naujų motyvų dėl pareiškėjo skunde nurodytų prašymų ir kaltinimų, nei jie nurodyti atsiliepime į pareiškėjo pirminį skundą.

Atsakovo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skundžiamas nutarimas nepripažintinas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui; skundžiamas nutarimas, vertintini kaip Komisijos jai teisės aktais suteiktų įgalinimų realizavimo procedūrinio pobūdžio dokumentai, reikalingi iškelti ATP bylai; pats nutarimas laikytinas viešojo administravimo subjekto (Komisijos) procedūriniu administravimo aktu, kuriuo įteisinamas Komisijos pavedimas (įgaliojimas) administracijai surašyti ATP protokolą.

ABTĮ 5 straipsniu nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą priima vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų. Priimamų sprendimų rūšys patvirtina, kad administracinis teismas gindamas pažeistą teisę ar interesą sprendimu atkuria iki pažeidimo padarymo buvusią padėtį, įpareigoja atlikti atitinkamą veiksmą, priteisia padarytą žalą arba išsprendžia ginčą kitu būdu. Šių normų turinys patvirtina, kad administracinis teismas negali nagrinėti skundų ar prašymų dėl administravimo subjekto veikos, kuria nėra pažeidžiama pareiškėjo teisė ar interesas, nes realiai nebus realizuota administracinio teismo funkcija ginti pažeista teisę.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo nutarimas, kurį skundžia pareiškėjas, yra atitinkamo tyrimo išvada ir ji tiesiogiai pareiškėjui nesukelia pasekmių ir šios išvados pagrįstumas gali būti vertinamas, bet ne administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju dėl išvadoje nurodytų faktų gali būti surašomas administracinio tesiės pažeidimo protokolas ir pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylą atsakovo nutarimas turi būti vertinamas toje byloje su kitais įrodymais, siekiant nustatyti padarytą pažeidimą ir asmens kaltę dėl padaryto pažeidimo. Tokiu būdu asmuo, kuriam bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, turi teisę ginti savo interesus administracinio teisės pažeidimo byloje, tame tarpe šioje byloje reiškiant prieštaravimus ir dėl atsakovo priimto nutarimo.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėStasys GagysRomanas Klišauskas