Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. T. nežymiai sutrikdė savo artimojo giminaičio sveikatą, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 22 d. apie 20.00 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vonioje, tyčia panaudojo savo močiutės N. T. atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent žodinio konflikto metu įkando N. T. į kairės pusės žandą, po to kambaryje pastūmė N. T. ant lovos ir pastarajai gulint mobiliojo ryšio telefonu sudavė N. T. vieną smūgį į kaktą, padarydama nukentėjusiajai N. T. poodinę kraujosruvą su odos įbrėžimo kaktos kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą kairiame žande, tokiais savo veiksmais padarė N. T. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais G. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji G. T. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Buvo 2024 m. rugpjūčio 22 d. vakare, bute (duomenys neskelbtini), su močiute N. T. susiginčijo. Močiutei buvo bloga. Įkando į kairės pusės žandą, po to metė telefoną. Močiutei (duomenys neskelbtini) metai. Dabar negeria, pagalbos nereikia, tuo metu buvo išgėrusi. Šiuo metu viskas gerai, susitaikymas vyko jau tą pačią dieną. Išvadas padarė, pati kalta. Močiutė daugiau nieko neturi, jos (G. T.) tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš metus mirė močiutės sesuo, kurią ji prižiūrėjo. Tada močiutės sveikata pablogėjo ir tada ją pradėjo prižiūrėti, ją reikia prausti, nueiti į parduotuvę. Pas notarą dokumentus susitvarkiusi, kad yra jos globėja. Tokių konfliktų tikrai nebūdavo. Su močiute gyvena nuo lapkričio. Močiutė sėdėjo ir verkė. Ji jai neatidavė telefono, ji pasimetė. Ji nepabėgo, išėjo į lauką parūkyti. Nematė, kaip atvažiavo policijos pareigūnai. Jai vakare paskambino močiutė ir pasakė, kad buvo policija. Ji telefoną pasiėmė. Matė, kad močiutė verkia, ji buvo susigūžusi, verkė. Ji ją atstūminėjo. Klausė, ar jai reikia pagalbos. Nežinojo, kad policiją kvietė kaimynas. Ant močiutės veido kraujo nebuvo. Ji nuėjo nusiraminti, užsidarė, pasiėmė telefoną, daiktus ir išėjo. Jai patinka globa, tai sutiktų neatlygintinai išdirbti globos įstaigose. Ji pasidarė ramesnė ir močiutė ramesnė, suprato, kad buvo neteisi. Bando komunikuoti, kad būtų abiem komfortabilu ir gera. Močiutė be jos negalės, ją auklėjo nuo pat vaikystės. Su močiute viską apkalbėjo. Tai buvo iš karto po to įvykio. Sėdėjo, vertino, kad negalės viena be kitos. Be jos pagalbos močiutė neturi pagalbininkų. Jos atsikelia, ji padaro kavos, pusryčius. Žino, kad reikia išvesti šunį, daryti generalinę tvarką, nueiti į parduotuvę, vėliau močiutę nuprausti, pagaminti valgyti. Jei reikia į polikliniką, ji nuveda močiutę, padaro valgyti, lygina rūbus, skalbia.

Kadangi kaltinamoji G. T. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta G. T. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Psichikos ligomis neserga, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, tik du kartus pati ėjo, kad jai pastatytų taip vadinamą lašalinę nuo alkoholio. Priklausomybės ligų centro įskaitoje nėra įrašyta. N. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra jos močiutė, kuri gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ji yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, susijusių su (duomenys neskelbtini), todėl ji sunkiai vaikšto ir jai reikalinga priežiūra, pagalba buityje. Dėl šios priežasties maždaug prieš pusę metų ji apsigyveno pas ją ir jai padeda, gamina maistą, tvarko butą, vaikščioja į parduotuves ir atlieka kitus būtinus buitinius darbus. Jų santykiai su ja yra geri, tik kadangi ji senyvo amžiaus, dėl visokių menkniekių, tokių kaip pavyzdžiui ne vietoje palikto daikto, pastoviai jai priekaištauja, todėl tarp jų būna žodiniai konfliktai, nes ji labai susinervina, tačiau prieš ją ji niekada fizinio smurto nenaudojo, todėl dėl jai pareikšto įtarimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ji savo kaltės nepripažįsta. 2024 m. rugpjūčio 22 d. vakare, galimai kaip nurodyta įtarime – apie 20.00 val., tarp jos ir močiutės įvyko eilinis žodinis konfliktas, bet neprisimena tiksliai dėl kokios priežasties. Močiutė tuo metu buvo savo kambaryje ir sėdėjo ant lovos. Ji stovėjo nuo jos apie 2 m atstumu prie balkono ir kai ji ją labai stipriai sunervino, ji supykusi, negalėdama susitvardyti nuo jos priekaištų, metė savo mobiliojo ryšio telefoną į sieną prieš save, kur sėdėjo močiutė, daugiau į dešinę pusę, bet kadangi buvo susinervinusi, neatkreipė dėmesio, kur pataikė telefonas. Pamanė, kad jis atsitrenkė į sieną, nes kai pažiūrėjo į tą pusę, telefonas gulėjo ant lovos, apie 50-60 cm nuo močiutės. Ji greitai pasiėmė telefoną ir išėjo iš buto. Ji nematė, kad močiutei buvo sužalota kakta, nematė, ar pas ją kur nors matėsi kraujas, nes viskas įvyko labai greitai. Močiutė nešaukė, nesakė, kad jai ką nors skauda, todėl net nežinojo, kad ji sužalota. Galimai po valandos, ji jai paskambino ir pasakė, kad ji buvo sužalota, kad kvietė greitąją ir policiją. Apie tai, kad yra įtariama smurtu prieš močiutę, sužinojo tik 2024 m. rugpjūčio 26 d., kai paskambino pareigūnė. Kaltės nepripažįsta, kadangi ji tyčia močiutės nežalojo, nesudavė telefonu į kaktą, galimai jai metus telefoną į sieną jis atsitrenkė ir sužalojo močiutę, tačiau ji neturėjo tikslo jos sužaloti. Taip pat su ja nebuvo konflikto vonioje, ji jos nekandžiojo, į žandą neįkando (t. 1, b. l. 100-101).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja papildomai apklausta G. T. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Nori patikslinti ankstesnės apklausos metu duotus parodymus ir pasakyti, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su jos močiute N. T. metu ji įkando jai į žandą, o kambaryje, kai ją pastūmė ir ji nukrito ant lovos, ji telefonu sudavė vieną smūgį į kaktą. Dėl savo elgesio labai gailisi. Supranta, kad pasielgė negerai. Jai labai gėda prieš močiutę. Po šio įvykio ji jos atsiprašė, ji jai atleido ir jos susitaikė. Šis įvykis buvo jai pamoka, pasižada, kad tokie dalykai daugiau niekada nepasikartos, kad daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. (t. 1, b. l. 105-106).

Teisiamojo posėdžio metu tik dėl susitaikymo apklausta nukentėjusioji N. T. nurodė, kad apie susitaikymo protokolą žino, pati pasirašė. G. labai gerai prižiūri, jokių pretenzijų, jai atleido nuoširdžiai. Ji beveik neišeina į lauką, nebent pas gydytoją, negali vaikščioti, krenta be sąmonės, jai silpna ir trūksta (duomenys neskelbtini). Beveik guli, namuose vaikšto su ramentais, nes jai reikia kažkiek vaikščioti. G. viską daro namuose. Jos dukra gyvena (duomenys neskelbtini), pagalbos iš dukros negauna. Susitaikymą pasirašė gera valia, nėra, kas gali ją spausti, pas jas dabar viskas gerai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta N. T. nurodė, kad ji asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu gyvena kartu su savo anūke G. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra jos globotojas, anūkė pagal ją alkoholio nevartojo, tačiau tą laiką, kurį gyvena pas ją, galbūt vartojo alkoholį, kai ji buvo ligoninėje. Prašo pinigų kiekvieną dieną iš jos, jų reikalauja, dėl ko vyksta skandalai ir elgiasi neadekvačiai. Šiandien, t. y. 2024 m. rugpjūčio 22 d., apie 20.00 val., anūkė prašė jos pinigų, visas konfliktas prasidėjo pas ją bute, tualete, anūkė jai neleido pasiimti chalato, kaip visada, tačiau ji jai atsisakė duoti pinigų, nes žino, kad ji visus pinigus išleidžia ant alkoholinių gėrimų, ko pasakoje ji labai supyko ir vonioje įkando jai į kairės pusės žandą (norėjo pabučiuoti, tačiau gavosi jai, kad jį jai įkando ir pajuto skausmą). Vėliau ji nuėjo į balkoną ir anūke pradėjo rėkti, ji bandė ją raminti, tačiau ji nereagavo ir pradėjo stumdytis. Ji užėjo į kambarį, ji ją pastūmė, ji nukrito ant lovos ir kol gulėjo anūkė su savo mobiliojo ryšio telefonu sudavė jai vieną smūgį į kaktą, ko pasekoje pajuto fizinį skausmą ir pradėjo iš kaktos bėgti stipriai kraujas, anūkė po viso šio galimai išsigando jos kraujo ir pasiėmusi nuo buto vienintelius raktus pasišalino iki pareigūnų atvykimo, kur pasišalino, nežino (t. 1, b. l. 40-42).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja papildomai apklausta N. T. nurodė, kad nori papildyti ankstesnės apklausos metu duotus parodymus. 2024 m. rugpjūčio 22 d. apie 20.00 val. po to, kai anūkė kambaryje rankomis ją pastūmė, ji nukrito ant lovos. Tuo metu anūkė G. T. stovėjo šalia jos apie 0,5 m atstumu prie lovos ir laikydama rankoje savo mobiliojo ryšio telefoną juo sudavė jai vieną kartą į kaktą, nuo ko praskėlė jai virš antakio, pradėjo bėgti kraujas iš žaizdos ir anūkė pasišalino iš buto. Kai skambino pagalbos telefonu, dėl blogos klausos ji negalėjo susikalbėti su operatore, todėl išėjo į laiptinę, kur sutikusi tame pačiame name gyvenantį vyriškį, kurio duomenų ji nežino, paprašė padėti iškviesti policiją. Toliau jis bendravo telefonu. Pačio įvykio jis nematė. Po šio įvykio ji niekur nesigydė, į polikliniką nesikreipė, tik buvo apžiūrėta teismo medicinos eksperto ir buvo užfiksuoti jai padaryti sužalojimai. Jokių žymių po sumušimo jau nebeliko, visos žaizdos užgijo. Savo anūkei G. T. ji neturi jokių pretenzijų, ji jai atleidžia dėl padarytų jai sužalojimų, su ja jos susitaikė, civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime nereiškia (t.1, b. l. 49-51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. T. (D. T.) nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. apie 20.05 val. dirbant kartu su Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėju D. T. (D. T.) reaguojant į įvykį ROIK 0124000525709 buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Nuėjus prie minėto namo lauke stovėjęs vyriškis, kuris neprisistatė ir jo duomenys nebuvo užfiksuoti, įleido juos į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę. Vyriškis policijos pareigūnų nekvietė, įvykio nematė, tik nurodė, kad gali įleisti į namą. Su kolega nuėjus į (duomenys neskelbtini), bute buvo pranešėja N. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurios veidas buvo kruvinas. Ji pranešė, kad jos anūkė G. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., reikalavo duoti pinigų, neleido jai apsirengti ir vonioje pranešėjai įkando į kairės pusės veido sritį. Tada jau balkone anūkė toliau reikalavo pinigų, o kai N. T. įėjo į savo kambarį, anūkė ją pastūmė, nukentėjusioji nukrito ant lovos ir su savo mobiliojo ryšio telefonu vieną kartą sudavė pranešėjai į kaktą. Pamačiusi kraujuojančią žaizdą kaktoje G. pasišalino iš buto. Viskas įvyko neužilgo iki jų atvykimo. N. T. kairės pusės žandas buvo patinęs, bet atviros žaizdos nepastebėjo. N. T. apie įkandimą į žandą minėjo ne vieną kartą, nurodė, kad nuo anūkės veiksmų jautė fizinį skausmą. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai apžiūrėjo, sutvarkė žaizdą kaktoje, sakė, kad yra apie 1 cm gylio žaizda, kad N. reikėtų vykti į ligoninę siūti žaizdą, bet N. T. vykti į ligoninę atsisakė, pasakė, kad anūkė pasiėmė raktus nuo buto ir bijo palikti be priežiūros butą. Kelis kartus buvo bandoma su G. T. susisiekti telefonu, tačiau susisiekti nepavyko. Jos buvimo vietos nustatyti ir sulaikyti nepavyko (t. 1, b. l. 53-55).

Iš 2024 m. rugpjūčio 29 d. greitosios medicinos tarnybos Vilniaus filialo GMP kvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. T. nustatyta diagnozė: kitų galvos sričių žaizda. Kortelėje pateikta informacija, kad pacientė nurodė, kad anūkė trenkė telefonu per kaktą ir įkando į kairį skruostą. Ant kaktos stebima 0,5 cm kirstinė žaizda, nežymiai kraujuoja. Ant žando nedidelė hematoma nuo įkandimo (t. 1, b. l. 28-29).

Valstybinės teismo medicinos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2730/2024 (01) nurodyta, kad: 1. N. T. padaryta poodinė kraujosruva su odos įbrėžimo kaktos kairėje pusėje, poodinė kraujosruva kairiame žande, kietu buku ir briauną turinčiu daiktu (daiktais). 2. Nustatyti sužalojimai padaryti 6-9 paros iki apžiūros. 3. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. 4. Sužalojimas kaktoje galėjo būti padarytas tiek smūginiu kieto, buko ir briauną turinčiu daikto poveikiu, tiek atsitrenkiant į kietą, buką ir briauną turintį paviršių. 5. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 33).

2024 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), butas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pats butas yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukšte, patekimas į laiptinę rakinamas, (duomenys neskelbtini) skaičių kodo kombinacija, patekus į bendro naudojimo laiptinę, kiekviename aukšte yra po tris butus. Patekus į butą, priešais save matome koridorių, po kaire puse yra svetainė, patekus į svetainę po dešine puse yra lova, kambario gale yra patekimas į balkoną, kitas kambarys yra miegamasis, sienos gale stovi lova, priešais šį kambarį yra tualetas, sujungtas su vonia, koridoriaus gale yra virtuvė su įvairia buitine technika. Konfliktas vyko vonioje bei svetainėje ant miegamosios lovos (t. 1, b. l. 12-13).

2024 m. rugsėjo 17 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktas 2024 m. rugpjūčio 22 d. skambučio garso įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Įraše kalba BPC operatorė (BPC) ir moteris (M):

BPC: 112.

M: Man reikalinga policija.

M: (duomenys neskelbtini). Mane anūkė sumušė.

Toliau kalba moteris, tačiau ką sako, gerai nesigirdi, jos balsas aidi ir nesuprantama, kas kalbama. Girdimas jos verkimas, kalbasi su kažkuo.

BPC pateiktas 2024 m. rugpjūčio 22 d. skambučio garso įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini). Įraše kalba BPC operatorė (BPC) ir moteris(M):

M: Na, turbūt. Aš nežinau.

Moteris neatsako. Kalbasi su kažkuo kitu. Netrukus kalba vyriškis.

BPC: Bendrasis pagalbos centras. Kas ten atsitiko, sakykite?

V: Nelabai supratau. Traumuotas žmogus. Galva praskelta.

BPC: Virš (duomenys neskelbtini). Gerai. Sakykit, ji pasakė, kad anūkė sumušė.

(t. 1, b. l. 20-21).

2024 m. rugsėjo 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas Body kameros vaizdo įrašas. Atidarius vaizdo įrašą, prie vieno iš buto dešinėje pusėje matome praviras duris, prie kurių buto viduje stovi senyvo amžiaus moteris, kaip nustatyta – N. T., kurios veidas yra kraujuotas. Moteris rodo į veidą, rusiškai sako „Nusiprausti galima?“. Pareigūnai klausia, kas tai padarė – anūkė ar dukra, klausia, kur jis yra. Moteris sako, kad jos nėra, kad ji jos neišleido, kad raktus atėmė. Pareigūnui paklausus, ar ji jai sudavė, N. T. rodydama į galvą sako, kad ji telefonu jai sudavė, įkando, sako „Matote, va čia įkandimas“, bet pačios moters veido vaizdo kamera nefiksuoja. Sako „Tyčiojosi“. Moteris sako, kad ji nuolat prašo jos pinigų, ji buvusi alkoholikė, bet buvusių alkoholikų nebūna, anksčiau nuolat kvietė policiją. Į klausimą, ar ji buvo dabar išgėrusi, moteris atsako, kad ne, kad jai reikėjo pinigų duoti, kad nežino, kam jai pinigai, sako, kad nors ji ir dirba, bet pinigų nėra, „Aš iš pensijos išlaikau ir šunį, ir ją, ji kiekvieną dieną prašo, visą laiką skandalas, ji psichiškai nesveika“. Pareigūnai aiškinasi, kaip ji moterį sužalojo, moteris negirdi, tuo metu įeina medikai. Moteris sako, kad pirma jai įkando, kai ji pradėjo rengtis tualete, nedavė nei chalato, nei nieko. Sako, kad sudavė vieną kartą, nueina prie durų staktos, nori parodyti, kokia ji stipri, rodo, kad net nuplėšė apdailą. Pareigūnui paklausus, ar jautė fizinį skausmą, moteris atsako „Aišku“. Medikas paklausia „Į kaktą jums sudavė?“, o moteris atsako „Aš net nežinau, ji mane pargriovė, pas mane spaudimas“. Nurodo anūkės duomenis – G. T. (t. 1, b. l. 23-25).

Susitaikymo protokole nurodyta, kad G. T. ir nukentėjusioji N. T. susitaikė, nukentėjusiosios atsiprašė, savo senelę šiuo metu prižiūri, yra pagrindas manyti, kad G. T. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl mano, jog yra visi pagrindai, nustatyti BK 38 straipsnyje, leidžiantys atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja (t. 1, b. l. 188-189).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Pati kaltinamoji tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtino. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios N. T. parodymai, iš kurių matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d., apie 20.00 val., anūkė prašė jos pinigų, tačiau ji jai atsisakė duoti pinigų, nes žino, kad ji visus pinigus išleidžia ant alkoholinių gėrimų. Po to G. T. supyko ir vonioje įkando jai į kairės pusės žandą, vėliau ji nuėjo į balkoną ir anūke pradėjo rėkti, ji bandė ją raminti, tačiau ji nereagavo ir pradėjo stumdytis. Ji užėjo į kambarį, ji ją pastūmė, ji nukrito ant lovos ir kol gulėjo anūkė su savo mobiliojo ryšio telefonu sudavė jai vieną smūgį į kaktą, ko pasekoje pajuto fizinį skausmą ir pradėjo iš kaktos bėgti stipriai kraujas, anūkė po viso šio galimai išsigando jos kraujo ir pasiėmusi nuo buto vienintelius raktus pasišalino iki pareigūnų atvykimo. Kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina apžiūros protokolai, GMP kvietimo kortelė, liudytojo D. T. parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G2730/2024 (01) matyti, kad N. T. padaryta poodinė kraujosruva su odos įbrėžimo kaktos kairėje pusėje, poodinė kraujosruva kairiame žande, kietu buku ir briauną turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais.

Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad G. T. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš šių duomenų matyti, jog kaltinamoji nežymiai sutrikdė savo artimojo giminaičio sveikatą, t. y. žodinio konflikto metu įkando savo močiutei N. T. į kairės pusės žandą, po to kambaryje pastūmė N. T. ant lovos ir pastarajai gulint mobiliojo ryšio telefonu sudavė N. T. vieną smūgį į kaktą, padarydama nukentėjusiajai N. T. poodinę kraujosruvą su odos įbrėžimo kaktos kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą kairiame žande. Kaltinamoji suprato savo veiksmų pobūdį (smurtą), suprato dėl jos veiksmų galinčius kilti padarinius (nukentėjusiosios nežymų sveikatos sutrikdymą) ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių kilimo (nežymaus sveikatos sutrikdymo). Todėl kaltinamosios veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 38 straipsnio 1 dalis (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija (t. y. iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusi redakcija)) numatė, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. tyčinį nusikaltimą, dėl kurio padarymo visiškai pripažino savo kaltę. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad atleido kaltinamajai ir tą patvirtino Susitaikymo protokolu.

Taip pat atsižvelgtina ir į kitas kaltinamąją G. T. charakterizuojančias aplinkybes – kaltinamoji yra vidutinio amžiaus, šiuo metu nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, G. T. administracine tvarka nebausta, neteista. Iš kaltinamosios elgesio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad ji gailisi, tačiau visgi savo veiksmų nevertina kritiškai, nurodo, jog močiutė be kaltinamosios negalės išsiversti, jai bus sudėtinga apsitarnauti, mano, jog pasikarščiavo abi – tiek ji pati, tiek močiutė, kuri ją ir išprovokavo tokiems veiksmams. Vienok byloje yra duomenys iš policijos suvestinės, kad tiek jos močiutės gyvenamosios vietos adresu, tiek močiutės mirusios sesers gyvenamosios vietos adresu daugybę kartų kaimynų arba N. T. buvo kviesti policijos pareigūnai dėl G. T. konfliktų su močiute ir močiutės seserimi ( šiai esant gyvai): 2019-10-17; 2019-11-04, 2019-12-11, 2019-12-25, 2019-12-29, 2020-01-17, 202-01-24, 2020-01-28, 2020-01-28, 2020-02-06, 2020-02-07, 2020-03-05, 2020-03-05; 2020-03-26, 2020-03-20, 2020-03-05 (2 t., b.l. 4-10, 14-17). Iš 2019-10-09 pranešimo matyti, kad kviesta pagalba pagal RVUL pranešimą, kuriame nurodyta, kad N. T. bute pastūmė anūkė, diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškimą rašyti atsisakė (2 t., b.l.3). Visais šiais atvejais policijos pareigūnai kviesti dėl G. T. veiksmų. Teismas įvertina ir aplinkybę, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroras 2020-04-27 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą G. T. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punktu (I t., b. l. 70-73). Taigi, akivaizdu, jog kaltinamoji gana dažnai ir intensyviai konfliktuodavo su artimaisiais, įskaitant nukentėjusiąją, konfliktai peraugo į šioje byloje užfiksuotą smurtą. Nors byloje yra duomenų, jog kaltinamoji buvo gydyta (duomenys neskelbtini), tačiau pati kaltinamoji nesutiko gydytis priklausomybės ligos, nurodydama, jog pagijo ir nemato gydymui pagrindo. Be to, kaip minėta, kaltinamoji viso proceso metu siekė pateisinti savo veiksmus, sumenkinti atliktų veiksmų pavojingumą.

Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytų šiam klausimui spręsti teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nėra pagrindo tikėti, jog G. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybės nėra arba ji yra tokia maža, kad leistų teismui atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip ir nėra pagrindo tikėti, kad vien tik pats baudžiamasis procesas šiuo atveju padarys teigiamą poveikį kaltinamosios elgesiui ateityje, kad ši nenusikalstų, todėl šiuo atveju nėra visų įstatyme numatytų sąlygų atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jai susitaikius su nukentėjusiąja.

Dėl bausmės

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

G. T. padarė nesunkų, smurtinį nusikaltimą prieš savo artimąją giminaitę, nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – G. T. administracine tvarka nebausta (t. 1, b. l. 60), neteista (t. 1, b. l. 62-63), nedirbanti.

Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. T. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą viešųjų darbų bausmę, kuriuos atlikti sutiko pati kaltinamoji, atsakydama į prokurorės klausimą, kad jai patinka globa, todėl sutiktų neatlygintinai išdirbti globos įstaigose. Šiuo atveju prokurorės siūlomos viešųjų darbų bausmės paskyrimas yra teisinga ir proporcinga bausmė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, todėl už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Teismo vertinimu, pagal kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jos asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu paskiriant galutinę 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi buvo nuspręsta pratęsti kaltinamajai G. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. T., nesiartinti arčiau nei 100 (šimto) metrų atstumu prie nukentėjusiosios, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąją N. T. – terminą 2 mėnesių laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 9 d. iki 2025 m. vasario 9 d. (įskaitytinai). 2025 m. sausio 20 d. teisiamojo posėdžio metu paaiškėjus, jog G. T. visgi gyvena su nukentėjusiąja N. T. turėdama tikslą padėti nukentėjusiajai, kuri, pasak kaltinamosios, dėl amžiaus negali savimi pasirūpinti, teismas išklausė prokurorės ir kaltinamosios gynėjo nuomones dėl kardomosios priemonės reikalingumo. Prokurorė nurodė, jog kardomoji priemonė galimai reikalinga, tačiau būtų tik formali, nes kaltinamoji ir nukentėjusioji bendrauja, kaltinamoji gyvena su nukentėjusiąja, todėl neprašė pratęsti kardomosios priemonės. Kaltinamosios gynėjas prašė panaikinti kardomąją priemonę, nes kaltinamoji padeda močiutei, kuri negali savimi pasirūpinti, neturi kitų artimųjų. 2025 m. vasario 6 d. teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašymo pratęsti kardomąją priemonę nepateikė, teismas savo iniciatyva pagrindo spręsti ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės pratęsimo klausimo neįžvelgė. Teismas įvertino visas šias aptartas aplinkybes, todėl suėjus kardomosios priemonės taikymo terminui, kaltinamajai G. T. kardomųjų priemonių neskirta, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė, suėjus jos taikymo terminui laikytina panaikinta nuo 2025 m. vasario 10 d.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė laikmena, esanti bylos 1 tomo 26 lape, paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

nusprendžia:

G. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. T., nesiartinti arčiau nei 100 (šimto) metrų atstumu prie nukentėjusiosios, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąją N. T., suėjus jos taikymo terminui, laikyti panaikinta nuo 2025 m. vasario 10 d.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę laikmeną, esančią bylos 1 tomo 26 lape, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

1. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.

3. Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.