Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, turintis 2 grupės invalidumą, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. liepos 16 d. apie 20.55 val. viešoje vietoje – Kaišiadorių r. sav., Žiežmariuose, Žaslių g., ties namu, pažymėtu numeriu 67, dėl menkavertės bendromis moralės normomis nepateisinamos priežasties, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajam, aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elgdamasis įžūliai, pašalinių asmenų – nepilnamečių akivaizdoje, tyčia panaudojo fizinį smurtą mažamečio D. Z. atžvilgiu, t. y. ranka sugriebęs iš nugaros jį smaugė, tokiais įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam D. Z. fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad liepos 16 dieną su kitais draugais buvo išgėręs alkoholio. Nepilnametis pasakė „K.“ ir debilu pavadino, įsižeidė ir iš nugaros stumtelėjo vaiką. Tuomet vaikas nukrito ant žemės. Nežino, ar vaikui skaudėjo. Atsiprašo nukentėjusiojo ir jo mamos, gailisi. Įvykio metu šalia buvo dar du nepilnamečiai. Nuo gimimo yra neįgalus, gauna 200,00 Eur neįgalumo pašalpą, vartoja vaistus, vaistams išleidžia apie 30,00 Eur per mėnesį.

Nukentėjusysis D. Z. ir jo atstovė O. Z. nurodė, jog sutinka taikytis, nurodė, jog 300,00 Eur neturtinė žala yra atlyginta, todėl prašo byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo Ž. V. parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos esančiais duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. J. 2019 m. liepos 16 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2019 m. liepos 16 d. apie 20.55 val. viešoje vietoje – Kaišiadorių r. sav., Žiežmariuose, Žaslių g., ties namu, pažymėtu Nr. 67, Ž. V., būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,92 prom. girtumas, be jokios priežasties užpuolė mažametį D. Z. bei pradėjo jį smaugti iš nugaros pusės (b. l. 1).

Ikiteisminiame tyrime įtariamuoju apklaustas Ž. V. parodė, kad nėra registruotas psichiatro ar narkologo įskaitose, vartoja psichiką veikiančius vaistus. 2019 m. liepos 16 d. su draugais vartojo alkoholius gėrimus, apie 19.30 val. Žiežmariuose, parduotuvėje „Maxima“, pirko alaus, kurį su draugais išgėręs prie parduotuvės ėjo link namų, į Sodų gatvę. Labai girtas nebuvo, ant kojų pastovėjo, įvykio aplinkybes prisimena gerai. Einant šaligatviu, netoli stotelės, prasilenkė su dviem apie 14 metų amžius vaikais, vienas iš jų jį pavadino „K.“, žino, kad tokia jo pravardė ir jį taip vadina. Supykęs dėl pravardžiavimo, paėmęs tą vaiką iš už nugaros už kaklo, viena ranka jį pastūmė. Vaikas nugriuvo ant šaligatvio, tačiau nesusižalojo. Jis vaiką norėjo pagąsdinti, nes jis jį pažemino. Kitas vaikas pabėgo. Vaikų vardų, pavardžių nežino, jų nepažįsta. Jį iškart sulaikė netoli stotelės buvę pareigūnai. Supranta, kad pasielgė nederamai, nereikėjo to daryti, kaltę, jog D. Z. sukėlė skausmą ir sutrikdė viešąją tvarką, pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 107, 164).

Ikiteisminiame tyrime liudytoja apklausta O. Z. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jos 13 metų sūnus D. mokysis (duomenys neskelbtini) klasėje. Jos sūnus ramus, draugiškas, nekeliantis konfliktų, paklusnus. 2019 m. liepos 16 d. apie 20.20 val. sūnus D. su draugais K. A., M. ir M. P. išėjo į parduotuvę „Maximą“. Maždaug po 10 minučių atbėgęs M. P. pasakė, kad D. užpuolė „K.“. Ji suprato, kad „K.“ – Ž. V., jį (duomenys neskelbtini) miestelyje daug kas žino kaip problemišką ir priekabų žmogų, turintį kažkokių akivaizdžių sutrikimų. Paklausus, kur D., berniukas pasakė, kad jis prie stotelės, netoli parduotuvės „Maxima“ ir, kad ten yra ir policija. Nubėgusi iki stotelės, esančios netoli nuo jų namų, rado labai išsigandusį ir verkiantį D., šalia stovėjo jo draugai ir du policijos ekipažai. Policija iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir ją su D. nugabeno į Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių, o vėliau į Kauno klinikas. Ant D. jokių akivaizdžių sužalojimų nematė, kaklas neatrodė sužeistas, jis buvo tik labai išsigandęs. D. sakė, kad jam labai skaudėjo, nes einant ir prasilenkiant su Ž., šis griebė ranka jam už kaklo, užsmaugė sulenkta ranka kaklą ir apsuko aplinkui save, dėl ko jis nugriuvo ant šaligatvio, jam iš nosies pasipylė kraujas. Griūdamas D. nesusižeidė. Nuvykus į Kauno klinikas, medikai jokių akivaizdžių sužalojimų D. nenustatė (b. l. 13).

Ikiteisminiame tyrime pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nukentėjusysis mažametis D. Z. parodė, kad trečiadienį, mėnesio ir dienos neprisimena, neseniai, vasarą, apie 20.20 val. su draugais M. Š., M. P., bei K. A. ėjo į „Maximą“. K. su M. ėjo priekyje. Jiems nuėjus prie stotelės, pasisveikinti atėjo M. Pro juos praeidamas Ž. su draugais pasisveikino, o jį griebė už kaklo, rankas apsuko, pradėjo smaugti, jis nukrito ir pradėjo bėgti kraujas. Jie su draugais ėjo į parduotuvę, bet jos nepriėjo, viskas įvyko prie stotelės. Jis ėjo paskutinis ir jį Ž. griebė, nors su kitais pasisveikino. M., M. ir K. pasisveikino, o jis nespėjo, nes jį sugriebė. Jokio pokalbio su Ž. nebuvo, draugai tik pasisveikino. Jie visi ėjo eilute, nes ant keliuko buvo mažai vietos, o jis ėjo paskutinis. Ž. tai padaręs nieko jam nesakė. Nežino, ar Ž. ilgai jį laikė sugriebęs už kaklo, K. jį nustūmė. Laikė stipriai už kaklo 10-20 sekundžių, jam trūko oro. Iš karto Ž. jam lyg trenkė griebdamas už kaklo ir jis nugriuvo. Kai jis nugriuvo, Ž. jį dar laikė už kaklo, kol K. nustūmė. Tada atbėgo policija. Kai Ž. paėmė jam už kaklo, jam kažkaip iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nugriuvęs neužsigavo. Jis labai išsigando. Ž. jį taip pirmą kartą užpuolė, jam pasirodė, kad jis išgėręs, nes ėjo krypuodamas. Jis žino, kad Žiežmariuose Ž. pravardžiuoja „K.“. Jie nei vienas Ž. nepavadino pravarde arba jis negirdėjo. Tuo metu, kai suspaudė kaklą, truputį skaudėjo ir trūko oro. Ant kaklo žymių nesimatė, tik kitą dieną labai kosėjo. Nežino, kodėl Ž. vadina „K.“ ir ką ta pravardė reiškia, mano, kad pravardė nelinksma, daugiau įžeidžianti. Ž. žino iš matymo kaip turintį negalią (b. l. 59-61).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas pareigūnas M. A. parodė, kad 2019 m. liepos 16 d. dirbo Kaišiadorių rajono teritorijoje su vyriausiuoju patruliu V. S., patruliavo Žiežmariuose, Kaišiadorių r. Žaslių gatvėje pastebėję įtartinai manevruojantį automobilį, jį sustabdė. Tikrinant automobilio vairuotoją, Žaslių gatvėje, netoli numeriu 67 pažymėto namo, pastebėjo einantį ir garsiai rėkaujantį vyriškį, kuris atkreipė jo dėmesį. Atsisukęs pamatė, kad vyriškis stvėrė pro jį praeinantį vaiką už kaklo. Ten buvo 2-3 vaikai, iš kurių jis vieną ir sugriebė ranka už kaklo iš nugaros ir laikė suspaudęs. Šūktelėjęs kolegai, kad jis privažiuotų prie to vyriškio su vaikais, jis paskui automobilį atbėgo. Matė, kad vaikas nugriuvo, tačiau paties nuvertimo fakto nematė, negali pasakyti, ar asmuo vaiką pastūmė, ar vaikas pats nugriuvo. Viskas truko labai trumpai, maždaug iki minutės. Aplink įvykio vietą daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. Asmuo buvo nedelsiant sulaikytas, jis nesipriešino. Nukentėjęs vaikas pats atsistojo, jam, atrodo, truputį bėgo kraujas iš nosies. Šalia stovėjęs vienas iš berniukų nubėgo pakviesti nukentėjusio berniuko mamos. Vaikai buvo apie 12-13 metų amžiaus. Nukentėjęs berniukas atrodė labai išsigandęs ir sutrikęs, tačiau neverkė, skausmais nesiskundė. Ant jo atvirų kūno vietų matomų sužalojimų nesimatė. Buvo iškviesti medikai, kurie išsivežė nukentėjusį berniuką su mama į Kauno klinikas. Vėliau nustatyta įtariamojo asmenybė – Ž. V.. Pats įtariamasis vėliau minėjo, kad vaikai iš jo visada tyčiojasi ir jį vadina „K.“, tačiau, ar šie vaikai iš jo pasityčiojo, jis konkrečiai neminėjo. Daugiau tokio savo poelgio priežasčių įtariamas asmuo nenurodė. Žino, kad įtariamajam buvo nustatytas girtumas (b. l. 41).

Ikiteisminiame tyrime pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas liudytojas nepilnametis M. Š. parodė, kad liepos 16 dieną, vakare, tiksliai valandos pasakyti negali, išėjo su D. į „Maximą“. Eidami susitiko draugus K. A. ir M. P.. Eidami pamatė Ž., jis priėjo ir su jais pasisveikino, o D. puolė, trenkė į nosį ir pradėjo smaugti. Pamačiusi visa tai policija privažiavo prie jų. Jis D. padėjo atsistoti. Policija sulaikė Ž., surakino jam rankas, D. iš nosies bėgo kraujas. Ž. jis pažįsta, jis ilgą laiką gyvena Žiežmariuose. Tą kartą Ž. buvo išgėręs, jis visą laiką toks vaikšto. Kai Ž. praėjo pro šalį, jie tiesiog pasisveikino, pasakė „sveikas“, jis atsakė „sveikas“. Kai D. pradėjo smaugti, jis atsisukęs ir tai pamatęs buvo šoke. Ž. buvo privartojęs alkoholio, kartais jis visiems grasina, pamatė, kad D. mažesnis ir silpnesnis, todėl ir puolė. D. jam nieko nesakė. Ž. „K.“ niekas nevadino. Kai jis atsisuko, D. jau smaugė, todėl smūgio į nosį jis nematė (b. l. 75-76).

Ikiteisminiame tyrime pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas liudytojas nepilnametis K. A. parodė, kad liepos 16 d. iš pradžių jie buvo dviese su M. P.. M. pamatęs M. ir D., nuėjo jų pasitikti, o jis atsisėdo stotelėje laukti, matė nuo „Maximos“ pusės ateinant Ž. M. ir M. priėjo ir pasisveikino su Ž., o D. Ž. užpuolė. Jis buvo 10 žingsnių nuo jų, jie nieko nekalbėjo. Su dviem – M. ir M. pasisveikino, D. bandė sveikintis, bet jį užpuolė. D. tiesiog bandė ranką duoti, paspausti, bet Ž. užsimojo, smaugti pradėjo ir jis pribėgo jį patraukti. Kai patraukė Ž., D. buvo pasilenkęs, jam pradėjo bėgti kraujas. Greitai atvažiavo policija, jo Ž. neužgavo. Mano, kad Ž. buvo išgėręs, nors kvapo nejautė. Jis negirdėjo žodžio „K.“, nei vardu, nei pravarde Ž. nevadino (b. l. 78-79).

Įvykio vietos, esančios Kaišiadorių r. sav., Žiežmariuose, Žaslių g., netoli pastato Nr. 67, apžiūros metu jokių objektų nusikalstamai veikai tirti nerasta ir nepaimta (b. l. 8-10).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija nustatyta, kad Ž. V. 2019 m. liepos 16 d. 21.19 val. nustatytas 1,92 prom. girtumas (b. l. 83).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašu nustatyta, kad D. Z. 2019 m. liepos 17 d. kreipėsi į Kauno klinikas, kur apžiūros metu kraujavimo požymių, smaugimo žymių nenustatyta, D. Z. koordinacija – nesutrikusi, lūžimo požymių nestebima (b. l. 17).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno miesto psichiatrijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 12-25 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-509/2019 nustatyta, kad tiriamos veikos (2019 m. liepos 16 d.) ir šiuo metu Ž. V. konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, tiek nusikaltimo padarymo, tiek šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti paaiškinimus, stoti prieš teismą, skirti jam psichiatrinę stacionarinę ekspertizę, priverčiamąsias medicinos priemones nereikalinga (b. l. 141-143).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma bei kaltinamojo prisipažinimas teisiamojo posėdžio metu sudaro pagrindą Ž. V. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, bei paskirti bausmę.

Tačiau BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nukentėjusiojo ir jo atstovės atsiprašė, gailisi, kaltinamasis ir nukentėjusiojo atstovė teismui pateikė susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiojo atstovė sutinka su 300,00 Eur neturtinės žalos dydžiu ir šią sumą iš kaltinamojo gavo (b. l. 196).

Kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo (b. l. 98), administracine tvarka nebaustas (b. l. 146), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 147-148), Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių seniūnijos pažyma apie asmenį nustatyta, kad seniūnija yra gavusi žodinių nusiskundimų dėl Ž. V. elgesio (b. l. 150). Ž. V. priklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų, grupei, nepriklauso asmenų, stebimų dėl priklausomybių, grupei (b. l. 119), jam konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, tiek nusikaltimo padarymo, tiek šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti paaiškinimus, stoti prieš teismą, skirti jam psichiatrinę stacionarinę ekspertizę, priverčiamąsias medicinos priemones nereikalinga (b. l. 141-143). Įvertinus nurodytas aplinkybes ir tai, kad kaltinamasis nukentėjusiojo ir jo atstovės atsiprašė, dėl savo elgesio gailisi, atlygino neturtinę žalą, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas mano, kad šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos Ž. V. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas Ž. V. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį jam susitaikius su nukentėjusiojo atstove, baudžiamąją bylą nutraukiant.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs 29,77 Eur civilinį ieškinį. Teisme 2019 m. lapkričio 21 d. gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad Ž. V. patenkino 29,77 Eur reikalavimą, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsisako civilinio ieškinio (b. l. 182-184). Taip pat kaltinamojo gynėja byloje pateikė 29,77 Eur reikalavimo sumokėjimą įrodantį mokėjimo kvitą (b. l. 192). Kadangi kaltinamasis civiliniam ieškovui atlygino 29,77 Eur reikalavimą, procesas dėl civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalis).

Civilinė ieškovė O. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 1000,00 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teisme kaltinamojo ir nukentėjusiojo atstovės pateiktu susitaikymo protokolu nustatyta, kad nukentėjusiojo atstovė sutinka su 300,00 Eur neturtinės žalos dydžiu ir šią sumą iš kaltinamojo gavo (b. l. 196). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė nurodė, jog sutinka su 300,00 Eur neturtinės žalos dydžiu, šią sumą kaltinamasis sumokėjo, todėl prašė nutraukti civilinio ieškinio nagrinėjimą. Kadangi kaltinamasis civilinei ieškovei atlygino sutartą 300,00 Eur neturtinę žalą, procesas dėl civilinės ieškovės O. Z. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti turintys reikšmės daiktai – kompaktiniai diskai su nepilnamečių apklausos įrašais (b. l. 62, 77, 80), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį jam susitaikius su nukentėjusiuoju D. Z. ir jo atstove O. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Ž. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Procesą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinio ieškinio dėl 29,77 Eur žalos priteisimo iš kaltinamojo Ž. V. nutraukti.

Procesą dėl O. Z. civilinio ieškinio dėl 1000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo Ž. V. nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti turintys reikšmės daiktai – kompaktiniai diskai su nepilnamečių apklausų įrašais, paliktini saugoti byloje.

Išaiškinti Ž. V., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.