Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po ieškinio priėmimo 2019-02-01 ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

2019-02-11 teisme gautas ieškovo prašymas dėl trūkumų šalinimo. Ieškovas papildomai nurodė, jog suma, gauta pardavus transporto priemonę Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 100 Eur buvo skirstoma taip: 70,28 Eur UAB ,,mogo LT“ papildomoms išlaidoms (likutis), 5 Eur išieškojimo išlaidoms, 272,65 Eur nesumokėta palūkanų dalis nutraukimo dienai, 2,83 Eur papildomoms 0,05 proc. palūkanoms už vėlavimą (sutarties 13.2 p.), 87,98 Eur netesyboms (5 proc., sutarties 13.5 p.), 1 661,26 Eur dalis nesumokėto finansavimo (skolos).

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies tvarka. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas (e. b. l. 1-8).

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „mogo LT“ su atsakovu 2015-12-21 sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu bei išpirkti automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas priėmė automobilį iš UAB „mogo LT“ ir jį valdė bei juo naudojosi lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas UAB „mogo LT“ (e. b. l. 21-33, 34, 35-37, 38).

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXX skyriaus Lizingas (finansinė nuoma) normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnis numato, jog tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, UAB „mogo LT“ 2017-06-26 lizingo sutartį nutraukė (e. b. l. 18). Nutraukus sutartį, automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas UAB „mogo LT“ (e. b. l. 19).

Pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2017-02-28 skolų perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU (e. b. l. 10). 2017-03-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01 kreditorius Risk Management Services OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS (e. b. l. 17).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Ieškovas 2017-10-23 pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą perleidimą bei paragino sumokėti įsiskolinimą ieškovui (CK 6.109 straipsnio 1 dalis) (e. b. l. 11).

Atsakovo įsiskolinimo suma po sutarties nutraukimo buvo 4 837,16 Eur, kurią sudarė 4 398,42 Eur nesumokėta finansavimo dalis, 272,65 Eur nesumokėta palūkanų dalis, 2,83 Eur palūkanos bei 87,98 Eur netesybos bei 158,26 Eur papildomos išlaidos, o skolos likutis po transporto priemonės pardavimo liko 2 737,16 Eur (e. b. l. 18, 19). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 2 737,16 Eur skola. Pastebėtina, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti 2 737,35 Eur (e. b. l. 7), tačiau iš ieškinyje dėstomų aplinkybių bei pateiktų skaičiavimų matyti, jog įsivėlė aritmetinė klaida, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina suma yra ne 2 737,35 Eur, o 2 737,16 Eur.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 1 252,63 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (2 737,16 Eur) nuo 2017-06-26 iki 2018-10-30 (ieškinio surašymo dienos). Ieškovas nurodo, jog lizingo sutartis buvo nutraukta 2017-06-26 (e. b. l. 18). CK 6.221 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą (e. b. l. 21). Todėl laikytina, kad šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, kurių paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. Laikytina, kad šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų iki grafike nurodytos dienos, t. y. iki 2021-12-21, todėl ieškovo paskaičiuotos palūkanos iki kreipimosi į teismą dienos yra priteistinos ieškovui. Lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte nustatyta metinė palūkanų norma – 34,02 procentai (e. b. l. 21). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 1 252,63 Eur (2 737,16 Eur x 34,02 proc. x 491 d. (nuo 2017-06-26 iki 2018-10-30) /365 d.) dydžio palūkanos (CK 6.872 straipsnis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme.

Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo priskaičiuotus 246,34 Eur delspinigius už skolos grąžinimo termino praleidimą (už 180 dienų) yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 34,02 procentų mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas už 2 737,16 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2018-10-30 (pradinio ieškinio surašymo dienos) iki teismo sprendimo įvykdymo (e. b. l. 8). Kaip minėta, šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą (e. b. l. 24-33). Lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 3.2 punkte nustatyta lizingo termino pabaiga – 2021-12-21 (e. b. l. 21), todėl netenkintinas ieškovo reikalavimas skaičiuoti procesines palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nepagrįstas ieškovo reikalavimas skaičiuoti 34,02 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo fiksuotos sumos ieškinio pateikimo dieną, t. y. 2 737,16 Eur, kadangi sutarties sąlygos nenumato galimybės skaičiuoti palūkanas nuo fiksuotos sumos, atvirkščiai – numato galimybę skaičiuoti nuo neišmokėtos lizingo sumos dydžio. Nepaisant to, kad ieškinio pateikimo dieną yra neišmokėta 2 737,16 Eur suma, teismas nemato pagrindo nustatyti fiksuotą sumą, nuo kurios skaičiuotina 34,02 procentų dydžio palūkanų suma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, jog šis ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies tokia apimtimi – priteistinos 34,02 procentų dydžio metinės palūkanos nuo neišmokėtos lizingo sumos, kuri ieškinio padavimo dieną buvo 2 737,16 Eur, iki sulygto lizingo termino pabaigos, t. y. iki 2021-12-21.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 236,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-11-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo materialaus pobūdžio reikalavimus tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas 95 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) (e. b. l. 14, 15-16).

Byloje patirta 5,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, 2 737,16 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt septynis eurus 16 ct) skolą, 1 252,63 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt du eurus 63 ct) palūkanų, 246,34 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 34 ct) delspinigių, 34,02 procentų dydžio metinių palūkanų už nesumokėtą finansavimo sumą (kuri ieškinio padavimo dieną buvo 2 737,16 Eur) nuo 2018-10-30 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2021-12-21, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 236,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) Likusius ieškovo reikalavimus atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo iš atsakovo A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sumos, priteistos valstybei, turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.