Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-194-1078/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-04-15
Bylos Nr.
1-194-1078/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06226-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
E. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-194-1078/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06226-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.1; 1.1.4.2; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.. 1.2.14.5.1.; 1.2.29.1.1.; 2.1.10.1.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Rūtai Agnei Naujanei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,kaltinamajam E. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J. (E. J.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį, paskiriant 30 parų arešto bausmę, bausmė atlikta;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio nuostatomis subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės apribojimo. Pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu, į E. J. paskirtą laisvės apribojimo bausmę dvejiems metams įskaityta visa pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendį atlikta laisvės apribojimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2018 m. rugsėjo 24 d., 12.41 val., eismo įvykio žiedinėje sankryžoje, (duomenys neskelbtini), metu, vairuodamas neapdraustą įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei Lietuvos Respublikoje neregistruotą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino J. B. vairuojamą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią J. B., ir A. G. T. vairuojamą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas atsakingas dėl eismo įvykio už padarytą: J. B. 949,00 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 369,96 Eur, bendrą 1318,96 Eur turtinę žalą, siekdamas išvengti turtinės prievolės, po 12.41 val. įvykusio eismo įvykio, 2018 m. rugsėjo 24 d., 13.21 val., sudarė draudimo bendrovėje AAS „(duomenys neskelbtini)“ draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pildydamas deklaraciją dėl A. G. T. vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad eismo įvykis įvyko ne 2018 m. rugsėjo 24 d., 12.41 val., o 2018 m. rugsėjo 24 d., 13.30 val., ir šią žinomai suklastotą eismo įvykio deklaraciją pasirašė ir perdavė A. G. T., kuris, nežinodamas apie suklastotus duomenis (eismo įvykio laiką), ją pateikė draudimo bendrovei AAS „(duomenys neskelbtini)“, taip pat, suklaidino J. B., pildžiusį eismo įvykio deklaraciją dėl savo apgadinto automobilio, nurodydamas jam įrašyti įvykio laiką 2018 m. rugsėjo 24 d., 13.30 val., o ne 2018 m. rugsėjo 24 d., 12.41 val., kuris pateikė eismo įvykio deklaraciją draudimo bendrovei AAS „(duomenys neskelbtini)“, taip apgaulės būdu suklastojo eismo įvykio deklaraciją ir pasikėsino apgaule išvengti 1381,96 Eur eurų dydžio turtinės prievolės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi AAS „(duomenys neskelbtini)“ kilus įtarimui dėl galimo siekimo gauti draudiminę išmoką apgaule suklastojant dokumentus, kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą ir draudimo išmokos nesumokėjo.

Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. J. parodė, kad pripažįsta kaltę iš dalies, bet nepripažįsta, kad tai buvo tyčinis nusikaltimas, nesiekė gauti iš draudimo bendrovės pinigų. Paaiškino, kad norėjo parduoti automobilį ukrainiečiams, todėl automobiliui reikėjo atlikti techninę apžiūrą, dėl ko jis susitarė su žmogumi, kad už pinigus praeis techninę apžiūrą. Automobilį, kuriuo padarė eismo įvykį, jis pasiėmė iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono, t. y. iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), išvažiavo kitu automobiliu. Prieš išvažiuodamas iš namų, t. y. kol susiruošė, o jis ruošiasi ilgai, būna valandą ar dvi, paprašė žmonos, kad ji apdraustų automobilį, nes be draudimo nėra galimybės praeiti techninę apžiūrą. Kaltinamasis nurodė, kad jis dėl eismo įvykio buvo šoko būsenos, tačiau iškart kitiems eismo įvykio dalyviams paaiškino, jog vairuotas automobilis neturi techninės apžiūros ir neturi draudimo poliso šiam automobiliui. Tokias aplinkybes jis nurodė ir paskambinęs telefonu 112. Kadangi nežinojo, ar galima tokiu atveju pildyti eismo įvykio deklaraciją, laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Atvykę policijos pareigūnai tikrino dokumentus ir pasakė, kad viskas tvarkoje ir liepė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis nurodė, kad iškart po eismo įvykio, dar iki atvykstant policijos pareigūnams, bendravo telefonu su žmona, prašė, kad pastaroji jam pasakytų draudimo poliso numerį, tačiau žmona to negalėjo padaryti, teigdama, jog dabar J. (draudimo tarpininkavimo paslaugas teikiantis asmuo) nekelia ragelio. Jis dar pasiteiravo žmonos, ar ji padarė draudimą, ji jam atsakė, kad draudimą padarė. Su žmona telefonu kalbėjo ne vieną sykį, kadangi ji vis sakė, kad trumpąja žinute atsiųs jam draudimo poliso numerį. Kadangi draudimo poliso numerio taip ir neatsiųsdavo, tai jis vis jai ir skambindavo telefonu. Pažymėjo, kad jų gyvenamojoje vietoje nėra interneto, todėl draudimą žmona vykdė tiesiog draudimo tarpininkui paskambinusi telefonu ir padiktavusi automobilio duomenis. Atsakydamas į prokurorės klausimus, kaltinamasis nurodė, kad jis sutuoktinės paprašė apdrausti automobilį apie 9-10 val. ryte, tačiau galėjo būti taip, kad žmona, kuomet jis po eismo įvykio paklausė, ar ji tikrai jau apdraudė automobilį, atsakydama, kad automobilis apdraustas, galėjo jam sakyti netiesą. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad pirmas policijos ekipažas tikrino jo dokumentus, tačiau nepamena, ar pareigūnai sakė ką nors apie tai, jog nėra draudimo poliso. Tikrai pamena, kad antras ekipažas patikrinęs dokumentus, leido pildyti deklaracijas. Kaltinamasis nurodė, kad važiuodamas automobiliu, kuriuo sukėlė eismo įvykį, buvo įsitikinęs, kad automobilis jau yra apdraustas, tačiau, ar tikrai draudimas jau galioja, jis nesidomėjo ir sutuoktinės neklausė. Dėl to, ar yra draudimas, paklausė žmonos tik po eismo įvykio. Kaltinamasis paaiškino, jog nežino, kaip taip susipainiojo, nurodydamas eismo įvykio laiką deklaracijose ir eismo įvykio laiką nurodė valanda vėliau. Laiką nurodė pagal „(duomenys neskelbtini)“ automobilio laikrodį, nors dar iki tol žinojo, kad laikrodis gali būti „nusimušęs“, laiko eismo įvykio netikslino nei su kitais eismo įvykio dalyviais, nei mobiliojo ryšio telefone. Kas tiksliai nurodė eismo įvykio laiką – nepamena, bet rašė kartu su kitais eismo įvykio dalyviais, bet galėjo būti ir taip, kad jis nurodė laiką. Deklaracijas pildė skirtinguose automobiliuose, t. y. jis atsisėdo į vieno eismo įvykio dalyvio automobilį, o po to persėdo į kito eismo įvykio dalyvio automobilį. Pažiūrėjo į laiką ir maždaug pagalvojo, prieš kiek laiko galėjo įvykti avarija ir pildė laiką. Neprisimena, ar kitiems eismo įvykio dalyviams užpildė deklaraciją, kiek pamena, kiekvienas dalyvis pildė savo deklaracijos pusę. Pamena, kad jam sunkiai sekėsi pildyti deklaracijas, tai jis bent penkias užpildė, kol teisingai tą pavyko padaryti. Atsakydamas į klausimus, paaiškino, jog paskambinęs žmonai nesužinojo draudimo poliso numerio, nes ji teigė, kad J. nekelia ragelio, o žmona pati draudimo poliso neturėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 25 d. apklaustas kaltinamasis E. J. kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 24 d., apie 09.00 val., išvažiuodamas iš namų, pasakė savo sugyventinei V. N., kad ji paskambintų draudimo tarpininkui ir sudarytų automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį, kadangi minėtas automobilis buvo nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o tądien 14.00 val., minėtas automobilis turėjo būti varomas į techninės apžiūros stotį, kadangi techninė apžiūra minėtam automobiliui negaliojo. Pasitikėjo sugyventine ir nesidomėjo, kada ji minėtą automobilį apdraudė, pasikalbėjęs su ja manė, kad ji tai padarė nedelsiant ir kad jis tądien važinėjo apdraustu automobiliu. Minėtas automobilis yra naudojamas jo šeimos, dažniausiai sugyventinės, nors jos vardu jis nėra registruotas. Minėtą automobilį tądien turėjo nuvaryti į techninės apžiūros stotį. 2018 m. rugsėjo 24 d., apie 13.00 val. (tikslaus laiko nepamena), žiedinėje sankryžoje, (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį, kurio metu savo vairuojamu automobiliu apgadino du automobilius. Su minėtais eismo įvykio dalyviais sutarė sudaryti eismo įvykio deklaracijas, kadangi savo kaltę jis pripažino. Pats iš savo telefono numerio paskambino bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė į eismo įvykio vietą policiją, kadangi neturėjo savo vairuojamo automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumentų, buvo reikalinga patikslinti draudimo poliso numerį, kurį turėjo įrašyti į eismo įvykio deklaracijas. Po eismo įvykio telefonu bendravo su savo sugyventine, tačiau apie ką, nepamena. Neatmeta, kad pokalbio metu su sugyventine, galėjo jos pasiteirauti, ar ji skambino draudimo tarpininkui ir sudarė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo automobilio duomenis, nurodė jam draudimo poliso numerį, su abiem nukentėjusiais eismo įvykio dalyviais sudarė eismo įvykio deklaracijas, vieną kurių surašė pats (abi deklaracijos puses), kitą surašė vienas nukentėjusiųjų (kurio automobilio vairuotojas tai buvo, nepamena), jis tik pasirašė joje. Jis į savo pildytą eismo įvykio deklaraciją įrašė eismo įvykio laiką 13.30 val. Nesigilino, kokiu metu įvyko eismo įvykis, buvo išsiblaškęs dėl eismo įvykio, kiti du vairuotojai neprieštaravo, kad eismo įvykis įvyko po 13.00 val., tačiau tikslaus laiko nesitarė, galimai tuo metu, kai jis pildė eismo įvykio deklaraciją, tokį laiką rodė laikrodis ir nesureikšmino įrašyto laiko, nemanė, kad tai gali būti svarbu ateityje. Neatmeta, kad vairuotojas, pildęs kitą eismo įvykio deklaraciją, pasiteiravo jo, kokį eismo įvykio laiką įrašė ir įrašė tokį patį, tačiau jam nenurodė ir neprašė, kad eismo įvykio laikas turi būti įrašytas būtent 13.30 val. Jis (E. J.) nežinojo, kada įsigaliojo jo vairuojamo automobilio privalomosios atsakomybės draudimo sutartis, manė, kad automobilis buvo apdraustas iškart po to, kai to padaryti 2018 m. rugsėjo 24 d. rytą paprašė sugyventinės, nesiekė tyčia klastoti eismo įvykio deklaracijos bei įrašyti vėlesnį eismo įvykio laiką, norėdamas gauti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties apsaugą. Jis, 2018 m. rugsėjo 24 d., laikotarpyje, kuomet įvyko eismo įvykis, ir, kuomet buvo pildomos eismo įvykio deklaracijos, neprašė sugyventinės skubiai apdrausti jo vairuojamo automobilio, iš anksto suplanavęs gauti aukščiau minėtos naudos. Juolab, kad po eismo įvykio suvokė, kad dėl eismo įvykio, dėl kurio jis buvo kaltas, atsiradusią žalą, minėtų dviejų automobilių vairuotojams, turės padengti iš asmeninių lėšų, kadangi eismo įvykio metu jo vairuojamas automobilis neturėjo galiojančio techninės apžiūros talono, o tokiems automobiliams, jo žiniomis, jokia draudimo sutarties apsauga negalioja (t. 1, b.l. 155).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai, 2019 m. rugsėjo 2 d., apklaustas E. J. nurodė, iš esmės analogiškas faktines įvykio aplinkybes, kaip ir 2019 m. vasario 25 d. apklausos metu, papildomai parodė, kad po eismo įvykio paskambino žmonai, ir paklausė, ar ji padarė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. NR. (duomenys neskelbtini) draudimą. Ji pasakė, kad padarė, bet negali pasakyti dabar draudimo sutarties numerio, nes yra užimta. Įvykio metu automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. NR. (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikta techninė apžiūra ir jis buvo neregistruotas, nes neseniai nupirktas. Pamena, kad į įvykio vietą buvo atvykę du policijos ekipažai. Kiek pamena, pirmas ekipažas duomenų bazėje nematė, kad yra transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimas, todėl iškvietė kitą ekipažą, kitas ekipažas matė, kad yra draudimas. Nepamena, ar pareigūnai jam atspausdino draudimo sutartį ar padiktavo draudimo sutarties numerį, kurį jis įrašė į eismo įvykio deklaraciją (t.1, b.l. 162).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. B. parodė, kad įvykio dieną po pietų važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ ir žiedinėje sankryžoje pateko į eismo įvykį. Jis ir kaltinamasis išlipo iš savo automobilių, kaltinamasis iškvietė policijos pareigūnus ir pasakė, jog neturi galiojančio automobilio draudimo. Kaltinamasis eismo įvykio vietoje iškart pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo. Atvažiavo vienas policijos ekipažas, po kurio laiko atvažiavo dar vienas ekipažas, patikrino, kad kaltinamasis neturi galiojančios techninės apžiūros. Pirmas policijos ekipažas atvyko po maždaug 15 min., o antras – maždaug dar po pusvalandžio po pirmo ekipažo atvykimo. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad jis deklaraciją pildė kartu su kaltinamuoju savo automobilyje, deklaracijas pildė praėjus maždaug 2-3 valandoms po įvykio. Pildant deklaracijas – jis (J. B.) užpildė savo deklaracijos pusę, o kaltinamasis – savąją. Eismo įvykio laiką nurodė kaltinamasis. Jis (liudytojas) laiko netikrino, nes pasitikėjo kaltinamuoju. Iškart po įvykio matė, kad kaltinamasis kelis kartus kažkam skambino, tačiau su kuo kalbėjo telefonu – nepamena. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Atsakydamas į klausimus liudytojas patikslino, kad įvykio dieną jis iš namų išvažiavo po 12 val., pavažiavo kokią 10-15 min. ir įvyko eismo įvykis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. B. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 24 d., tikslaus laiko nepamena, kažkur po 12.00 val., jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) rajono link (duomenys neskelbtini), automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žiede išvažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris turėjo jį praleisti, ir dėl šių priežasčių jis įvažiavo į minėtą automobilį. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nuo smūgio kabino šalia jo važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas išlipo iš automobilio ir pasakė, kad neturi techninės apžiūros ir skambina į policiją. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas iškart pripažino savo kaltę dėl įvykio. J. B. matė, kaip „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas skambina telefonu, bet negirdėjo, nes buvo nuėjęs toliau. Kadangi jis sakė, kad skambins policijai, tai J. B. taip ir pagalvojo, kad jis skambina policijai. Atvyko policijos ekipažas, jie nepildė deklaracijų, kol neatvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai pasakė, kad negalima pildyti deklaracijos, nes kaltininkas neturi techninės apžiūros ir kita dokumentų pildymo tvarka, todėl atvykę pareigūnai iškvietė kitą policijos ekipažą į pagalbą. Kitas ekipažas atvyko po 15-20 minučių, kol neatvyko kitas ekipažas, jie nepradėjo pildyti deklaracijų. Atvykę pareigūnai pasakė, kad už tai, kad kaltininkas neturi techninės apžiūros, jam bus išrašytas administracinis protokolas ir pasakė, kad galima pildyti deklaraciją. Tada kaltininkas paprašė pareigūnų atspausdinti jo draudimo polisą, pagal kurį jie pradėjo pildyti deklaraciją. J. B. nurodė, kad jis pats užpildė deklaraciją, kurią turėjo su savimi. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas deklaracijoje tik pasirašė ir įrašė draudimo poliso numerį. J. B. pildė deklaraciją savo automobilyje, o įvykio kaltininkas pildė savo automobilyje, už „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją. Po to, kaltininkas priėjo prie jo, padiktavo savo duomenis, kuriuos jis įrašė į savo deklaraciją, po to jie apsitarė dėl įvykio laiko įrašymo, kad būtų vienodas laikas visose deklaracijose. Kaltininkas pasakė įrašyti jam laiką, ir jis nesigilinęs į laiką, įrašė jo pasakytą laiką. Tuo metu įrašydamas laiką jis nesuvokė, kad įrašė ne įvykio laiką, negalvojo, kad tai turės pasekmių, nes kaltininkas pasirodė normalus, pats iškvietė policiją, ir jis nieko neįtardamas įrašė automatiškai jo pasakytą laiką (t.1, b.l. 55).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. – T. nurodė, kad pamena eismo įvykį, kurį sukėlė kaltinamasis. Prisimena, jog po eismo įvykio buvo kviečiama policija, kuri ilgai į įvykio vietą neatvažiavo. Iš viso buvo atvažiavę du ekipažai, pirmas atvažiavęs policijos ekipažas žiūrėjo savo kompiuteryje dėl kaltinamojo dokumentų, tačiau nieko nematė, po to kaltinamasis skambinėjo žmonai dėl draudimo. Iki atvažiuojant antrajam policijos ekipažui, kaltinamasis labai daug skambino, su kažkuo ilgai bendravo telefonu. Po kurio laiko atvažiavo dar vienas policijos ekipažas, tuomet kaltinamasis pasakė, kad turi draudimo polisą ir policijos pareigūnai liepė pildyti eismo įvykio deklaracijas. Kaltinamasis pirmiausia pildė eismo įvykio deklaraciją su automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoju, o po to atėjo pas jį (liudytoją A. G.-T.). Jo (liudytojo) deklaraciją pildė kaltinamasis, t. y. pildė tiek jo, tiek savo deklaracijos puses. Pildydamas deklaracijas kaltinamasis savo automobilio jokių dokumentų neturėjo. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Liudytojas nurodė, kad jis tikrai pamena, kaip kaltinamasis kalbėjo po eismo įvykio su žmona dėl draudimo, klausė, ar yra draudimas, nors ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nurodė, kad girdėjo, kaip kaltinamasis telefonu žmonai sakė padaryti draudimą, bet šiandien taip tvirtinti negali. Jam prieš teismo posėdį kaltinamasis ir jo sutuoktinė paaiškino, kad jie automobilį draudėsi eismo įvykio dienos rytą, apie 9.20 val., kaltinamasis jam papasakojo, kad apdrausti automobilį žmonos prašė ryte, prieš išvažiuodamas iš namų. Atsakydamas į teismo klausimus, liudytojas nurodė, kad iškart po eismo įvykio jam kaltinamasis nieko neminėjo apie tai, kad ryte būtų prašęs žmonos apdrausti automobilį, jie kalbėjo tik apie deklaracijų pildymą. Deklaracijas užpildė praėjus maždaug 2 val. nuo eismo įvykio, kaltinamasis pildė viską pats ir jo (liudytojo) nieko neklausė, o jis kaltinamuoju pasitikėjo ir deklaracijoje tik pasirašė, užpildymo deklaracijos netikrino. Liudytojas atsakydamas į klausimus nurodė, kad jiems policijos pareigūnai davė vieną eismo įvykio deklaraciją.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. G. T. parodė, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį, tikslios dienos ir laiko nepamena, pateko į autoįvykį, (duomenys neskelbtini) žiede, kurio metu į jo vairuotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo „(duomenys neskelbtini)“. Įvykio metu nukentėjo ir kitas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas jo nepraleido, ir „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas įvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, o pastarasis jau kliudė jo automobilį. Įvykio kaltininkas buvo „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, jis iškart pripažino savo kaltę. Policiją iškvietė arba „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, arba „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas. Policiją kvietė, nes įvykio kaltininkas neturėjo jokių dokumentų - nei techninės apžiūros, nei civilinės atsakomybės draudimo. Pamena „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo žodžius: „Na ir papuoliau, neturiu jokių dokumentų“. Iškart po įvykio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas pradėjo skambinti žmonai, pats įvykio kaltininkas jam pasakė, kad skambina žmonai, ir sakė jai, kad kuo greičiau ji padarytų civilinės atsakomybės draudimą, nes jis papuolė į įvykį. Jis girdėjo, kad jis sakė žmonai padaryti kuo skubiau civilinės atsakomybės draudimą. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas ilgai kalbėjo telefonu, todėl jis jau toliau nesiklausė jo pokalbio. Kažkur po valandos atvyko policijos ekipažas, jie patikrino duomenų bazėje įvykio kaltininko automobilio duomenis ir pasakė, kad nemato, kad automobilis turi techninę apžiūrą ir civilinės atsakomybės draudimą ir iškvietė kitą ekipažą. Eismo įvykio deklaracijos nepildė, kol neatvyko antras ekipažas. Atvykusio antro ekipažo pareigūnai paklausė įvykio kaltininko, ar jis turi civilinės atsakomybės draudimo polisą, jis pasakė, kad turi, tada pareigūnai pasakė, kad jis gali pildyti deklaraciją. Taip pat jie paklausė, ar jis turi galiojančią techninę apžiūrą, įvykio kaltininkas pasakė, kad neturi. Vieną deklaraciją pildė „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, o kitą įvykio kaltininkas. Įvykio kaltininkas pasisiūlė pats užpildyti deklaraciją vietoj jo (A. G. T.). Su tokiu įvykio kaltininko pasiūlymu sutiko, kadangi jis pats anksčiau niekada nebuvo pildęs deklaracijos. Jis pats (A. G. T.) tik pasirašė eismo įvykio deklaracijoje. Deklaraciją kaltininkas pildė jo akivaizdoje, tačiau pasirašydamas jis (liudytojas) neatkreipė dėmesio, kokį jis įvykio laiką įrašė, nes pasitikėjo eismo įvykio kaltininku. Įvykio kaltininkas tiesiog įrašė laiką, jis neakcentavo kokį laiką įrašė. Užpildę deklaracijas jie išsiskirstė. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t.1, b.l. 50).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas I. G. nurodė, kad kaltinamąjį pažįstą, nes pastarasis kelis sykius pas jį yra draudęs automobilius, kartais pats fiziškai ateidavo, kartais skambindavo telefonu, o kartais skambindavo kaltinamojo žmona. Kas šiuo konkrečiu atveju skambino – nepamena. Automobilio apdraudimas vyksta taip – jam paskambina, jis užsirašo duomenis ir kai atsilaisvina, pradeda vykdyti užsakymą, skaičiuoja, atiduoda brokeriui, jis tikrina. Brokerio tikrinimas trunka apie pusę valandos, gal valandą. Kai patikrina, brokeris išrašo draudimo polisą ir jis (I. G.) polisą išsiunčia. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad nuo skambučio dėl draudimo užsakymo gavimo jis patį užsakymą galėjo tvarkyti apie valandą, tačiau, jei nepasakė, kad draudimas reikalingas skubiai – galėjo būti ir taip, kad draudimas užsakytas buvo ryte, o jis sutvarkė dokumentus tik po pietų. Nepamena, ar iškart po V. N. skambučio kreipėsi į T. C. dėl draudimo sudarymo. Taip pat nepamena, kada viskas vyko, nepamena, kiek kartų tą dieną jam skambino V. N.. I. G. nurodė, kad reikia pirmiausia viską suvesti į kompiuterį, patikrinti duomenis. Pirmiausia klientas turi pasakyti automobilio valstybinius numerius ir asmens kodą. Jei mato, kad duomenys yra pas juos kompiuteryje, automatiškai juos suveda, tada kreipiasi pas T. C., kad ji užbaigtų draudimo polisą. Suvesti viską užtrunka apie 5 min., bet jeigu automobilis nėra registruotas jų sistemoje, tada reikia papildomai vesti kitus duomenis. Kai neregistruotas automobilis, reikia suvesti VIN kodą, automobilio metus, variklis koks, kiek kilovatų, kas savininkas, kas važinės automobiliu. Šiuos duomenis jis pildo, o T. C. pildo duomenis tokius, kokius jis jau būna suvedęs, jis paruošia viską ir ji viską įveda. V. N. jam skambino, ji atsiuntė el. paštu automobilio pirkimo pardavimo aktą ir kai gavo dokumentus, pradėjo pildyti draudimą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja T. C. nurodė, kad dirba draudimo brokerių įmonėje. Liudytojas I. G. jų įmonės darbuotojas. Draudimo polisą padaryti trunka maždaug 15 min., trumpalaikio draudimo polisą padaryti netrunka ilgai. I. G. jai pasakė ir ji formino sutartį. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė visus turimus dokumentus. Viskas vyko greitai, ji buvo darbo vietoje ir apdraudė iš karto automobilį, nebuvo jokių atidėliojimų. Ant draudimo sutarties fiksuojama, kada įsigalioja draudimas. I. G. neminėjo, kad automobilis neregistruotas. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. C. parodė, kad ji dirba SIA „(duomenys neskelbtini)“ filialo vadove. 2018 m. rugsėjo 24 d. draudimo ieškinių konsultantui I. G. paskambino moteris, kuri paprašė sudaryti civilinės atsakomybės draudimą automobiliui. I. G. patikrino moters pateiktus duomenis sistemoje ir nustatė, kad ji ne kartą kreipėsi į jų bendrovę dėl draudimo, tai buvo V. N.. Pokalbiai nėra įrašomi (toks reikalavimas jų bendrovei nėra privalomas), darbuotojai naudojasi savo asmeniniai telefonais ir nėra fiksuojami skambučių laikai jokiose bazėse, todėl pasakyti tikslaus laiko, kada V. N. kreipėsi į bendrovę, negali. I. G. pats negali sudaryti draudimo sutarčių, todėl po skambučio iškart kreipėsi į ją (T. C.) ir visus duomenis, reikiamus sudaryti draudimo sutartį, perdavė jai. Ji iškart prisijungė prie (duomenys neskelbtini) draudimo sistemos ir išrašė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį. Draudimo polisas nuo draudimo sutarties patvirtinimo įsigalioja po 15 minučių. Draudimo sutartyje visada yra nurodytas draudimo įsigaliojimo laikas. Šiuo atveju draudimo sutartis įsigaliojo 2018 m. rugsėjo 24 d., 13.21 val., reiškia sutartis buvo patvirtinta 13.06 val. V. N. draudė automobilius ne vieną kartą jų bendrovėje, tačiau visi draudimo polisai buvo trumpalaikiai, sudaryti keliems mėnesiams. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neregistruotas. Draudimo sutarčiai įsigaliojus, ji ją iškart išsiuntė V. N., kadangi buvo jos prašymas atsiųsti visus draudimo dokumentus su kvitu apmokėjimui. Draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo padarytas tiesioginis mokėjimas į banko sąskaitą už draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 58).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. N. paaiškino, jog nagrinėjamo įvykio dienos rytą E. J. jos paprašė apdrausti automobilį, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nes planavo šiam automobiliui praeiti techninę apžiūrą, techninės apžiūros centre jis turėjo būti apie 13-14 val. Ji draudimo tarpininkui skambino apie 10 val. ryte, tačiau draudimo tarpininkas pasakė, kad padarys draudimą maždaug už valandos. Ji draudimo tarpininkui paskambino dar kartą po valandos ir dar kartą paprašė apdrausti tą automobilį. Paskambinusi telefonu draudimo tarpininkui padiktavo savo asmens duomenis, valstybinį automobilio numerį, daugiau nepamena, ar kokius nors duomenis sakė. Vėliau draudimo tarpininkas (I. G.) jai atsiuntė sąskaitą ir draudimą, ji prisijungė prie interneto, suvedė slaptažodį ir gavo draudimo polisą. Su. E. J. nagrinėjamo įvykio dieną kalbėjo telefonu, jis klausė draudimo poliso numerio ir ji jam padiktavo draudimo poliso numerį. Kiek pamena E. J. jai skambino vieną kartą ir kai jis skambino, ji jau turėjo draudimo polisą elektroniniame pašte. Telefonu E. J. nesitikslino, ar ji apdraudė automobilį, jis tik sakė, kad jam reikia draudimo poliso numerio. Kadangi, kai jis skambino, jis jau turėjo būti techninių apžiūrų centre, tai ji pamanė, kad jam draudimo polisas reikalingas techninei apžiūrai, pats E. J. nesakė, kam jam reikia to poliso numerio. Su E. J. bendravo telefonu kelis kartus, tačiau apie įvykį jis jai nieko nepasakojo. Liudytoja nurodė, jog po 2018 m. rugsėjo pas I. G. automobilių nebedraudžia, nes jai gėda dėl to, kas nutiko, kad dėl jų automobilio draudimo I. G. turėjo dalyvauti teisme. Liudytoja nurodė, kad tai jos klaida, kad vairuodamas automobilį E. J. nežinojo, kad automobilis neapdraustas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. N. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. ryte, jos sugyventinis E. J. paprašė jos susisiekti su draudimo tarpininku ir sudaryti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi jų šeima. Tikslaus laiko nepamena, bet tądien, iki 12.00 val., iš savo telefono numerio, ji susisiekė su draudimo tarpininku, paprašė sudaryti minėto automobilio draudimo sutartį. Kokiu būdu apmokėjo draudimą, nepamena, tačiau mano, kad mokėjo banko pavedimu, prisijungusi prie savos elektroninės bankininkystės. Nepamena, kokiam laikotarpiui prašė apdrausti minėtą automobilį, rodos 3-ims mėnesiams. Draudimo polisas turėjo būti atsiųstas į jos elektroninį paštą. Negali pasakyti, kokiu tiksliai laiku tądien gavo elektroninį laišką su draudimo polisu, tačiau pamena, kad draudimo polisą gavo neilgai trukus po to, kai susisiekė su draudimo tarpininku. Nepamena, koks draudimo tarpininkas ar tarpininkė buvo įrašyti draudimo polise ir sutartyje, nekreipė į tai dėmesio, tačiau telefonu dėl draudimo sutarties sudarymo kalbėjo su vyru. Parodė, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. jos sugyventinis neprašė jos skubiai apdrausti kokį nors automobilį. Tądien ne kartą kalbėjo su juo telefonu, apie ką konkrečiai kalbėjo, nepamena (t. 1, b.l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. L. parodė, kad jis dirba AAS „(duomenys neskelbtini)“ Teisės skyriuje specialistu, yra atsakingas už draudimo bendrovės atstovavimą teisme, teisėsaugos ir kitose įstaigose. Draudimo bendrovėje, sudarant privalomąjį transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimą nėra privaloma pateikti transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelės. Jų bendrovėje reikia pateikti transporto priemonės registracijos liudijimą. Draudimo sutartis sudaroma be transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelės, be transporto priemonės registracijos liudijimo draudimo sutartis nesudaroma. Kai kaltininkas turi galiojantį draudimą, tačiau neturi techninės apžiūros rezultatų kortelės, draudimo išmoka nukentėjusiems asmenims išmokama, o po to, regreso tvarka yra išreikalaujama iš kaltininko, nes kaltininkas, neturėdamas transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelės, apskritai negali būti eismo dalyvis ir negali eksploatuoti transporto priemonės. Šiuo atveju nukentėjusieji asmenys negavo draudimo išmokos, nes yra aiškinamasi, ar eismo įvykio deklaracija buvo suklastota, taip pat yra aiškinamasi, ar draudimo sutartis buvo sudaryta po, ar prieš įvykį. Nukentėjusieji būtų gavę draudimo išmoką, jei kaltininkas neturėtų draudimo sutarties ir nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio deklaracijos suklastojimo ir sukčiavimo, po to, draudimo bendrovė regresuotų į kaltininką ir iš jo išieškotų. Jei kaltininkas turėtų galiojančią draudimo sutartį ir galiojančią transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelę draudimo bendrovė išmokėtų išmoką nukentėjusiesiems ir iš kaltininko neišieškotų, jam tik padidėtų įmoka už draudimą (t.1, b.l. 68).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2019 m. rugsėjo 4 d. apklaustas liudytojas S. L. nurodė, kad negali pasakyti, koks registracijos liudijimas buvo pateiktas draudimo bendrovei, kai buvo sudaroma automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tai turėtų žinoti SIA „(duomenys neskelbtini)“ filialo darbuotojai. Draudžiant, draudimo brokeriai nemato, ar transporto priemonė yra registruota ar neregistruota, jie šios informacijos patikrinti neturi galimybės. Galima sudaryti draudimo sutartį automobiliui, kuris yra neregistruotas, nes be transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties transporto priemonės negalės užregistruoti. Draudimo brokeriams privaloma pateikti transporto priemonės registracijos liudijimą ir asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (t.1, b.l. 71).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas P. L. parodė, kad patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. V., gavo pranešimą iš OVS, kad iš (duomenys neskelbtini) pusės, įvažiavus į (duomenys neskelbtini) žiedą, susidūrė automobiliai „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Visi vairuotojai vietoje, sutarė dėl kaltės, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo draudimo, tikslaus iškvietimo laiko nepamena. Atvykus į įvykio vietą, jau buvo kitas patrulis. Jie buvo iškviesti, kadangi patruliams kilo klausimas, ar galima pildyti deklaraciją, jei nėra automobilio techninės apžiūros ar draudimo poliso. Pamena, kad vienas iš eismo įvykio dalyvių, kuris – nepamena, neturėjo atspausdinto draudimo poliso. Policijos pareigūnai tam asmeniui iš POLIS duomenų bazės atspausdino draudimo polisą. Draudimo polisas, kurį atspausdino, buvo galiojantis. Kitų eismo dalyvių draudimo polisų netikrino (t.1, b.l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. V. parodė, kad jis nepamena įvykio, kai iš (duomenys neskelbtini) pusės važiuojant, įvažiavus į (duomenys neskelbtini) žiedą, susidūrė automobiliai. Nurodė, kad jei įvykio dalyviams aiškus eismo įvykio kaltininkas, o kaltininkas pripažįsta savo kaltę, jie patys užsipildo eismo įvykio deklaraciją. Eismo įvykio deklaraciją galima pildyti ir tuo atveju, jei eismo įvykio dalyvis neturi galiojančios techninės apžiūros ar galiojančio draudimo poliso. Atvykę į įvykio vietą, jie Polis II duomenų bazėje patikrina ar techninė apžiūra ir draudimo polisas galioja. Duomenų bazėje mato tik datą iki kada galioja techninė apžiūra ir draudimo polisas, laiko (valandų ir minučių) iki kada galioja, jie nemato. Patikrinus duomenų bazėje ir nustačius, kad techninė apžiūra ir draudimo polisas negalioja, išrašo administracinio nusižengimo protokolą (t.1, b.l. 46).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas M. O. parodė, kad pamena įvykį, kai 2018 m. rugsėjo 24 d., iš (duomenys neskelbtini) pusės važiuojant, įvažiavus į (duomenys neskelbtini) žiedą, susidūrė automobiliai „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatlikta techninė apžiūra. Nepamena, ar jis tikrino duomenų bazėje, ar automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi galiojančią techninę apžiūrą ir galiojantį automobilio privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Kilo klausimas, ar galima įforminti eismo įvykį, jei nėra techninės apžiūros, todėl iškvietė į pagalbą Kelių patrulius, kurie paaiškino, kad galima pildyti eismo įvykį, jei nėra techninės apžiūros, tačiau turi būti transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Kelių patruliai patikrino duomenų bazėje, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apdraustas civiliniu draudimu (t.1, b.l. 83).

Iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje 2018 m. lapkričio 14 d. pareiškimo, nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi J. B. deklaruodamas eismo įvykį, kuris įvyko 2018 m. rugsėjo 24 d., 13.35 val., (duomenys neskelbtini) žiede, kuriame dalyvavo šie automobiliai: „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. NR. (duomenys neskelbtini) Administruojant bylą buvo gauti minėtų transportų priemonių dokumentai, nuotraukos, eismo įvykio deklaracija, kuri turėjo patvirtinti, kad įvykis atsitiko 2018 m. rugsėjo 24 d., 13.30 val., (duomenys neskelbtini) žiede, susidūrė aukščiau minėtos važiuojančios transporto priemonės. Deklaracijas pasirašę visi eismo įvykio dalyviai, o atsakomybę dėl padarytos žalos savo parašu patvirtino automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas - E. J.. Kilus abejonėms dėl eismo įvykio deklaracijoje nurodyto įvykio laiko tikrumo, buvo kreiptasi į Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrių bei gauta informacija, jog 2018 m. rugsėjo 24 d. BPC informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas dėl techninio eismo įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), 12.41 val., kurio metu apgadintos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. NR. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus visas eismo įvykio deklaracijas akivaizdžiai matosi parašytas laikas 13.30 val. Iš pateiktos informacijos, akivaizdu, jog eismo įvykio deklaracijoje nurodytas laikas yra suklastotas-deklaruojant vėlesnį įvykio laiką. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas 2018 m. rugsėjo 24 d. ir įsigaliojo nuo 13.21 val. t.y. eismo įvykio metu (2018 m. rugsėjo 24 d., 12.41 val.) minėtam automobiliui draudimo sutartimi suteikiama apsauga buvo negaliojanti. Draudiminė išmoka 949,00 Eur dydžio sumai nukentėjusiajam J. B. neišmokėta. Draudiminė išmoka 369, 96 Eur dydžio sumai nukentėjusiajam UAB „(duomenys neskelbtini)“, neišmokėta. (t.1, b.l. 5-22).

Iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje 2019 m. gegužės 2 d. atsakymo nustatyta, kad įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos ir valandos, minėta sutartis įsigaliojo nuo 2018 m. rugsėjo 24 d., 13.21 val. (polisas buvo sukonfigūruotas 2018 m. rugsėjo 24 d. 13.16 val.) (t.1, b.l. 87-101).

Iš bendrojo pagalbos centro 2018 m. spalio 1 d. pateikto atsakymo nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 24 d., 12.41 val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas pranešimas dėl techninio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. NR. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Informacija perduota į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (t.1, b.l. 99).

Iš 2019 m. gegužės 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b.l. 107-110).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad liudytoja T. C. pateikė elektroninio laiško išrašą, ataskaitą už surinktas draudimo įmokas ir draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 60-63).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad kaltinamasis E. J. pateikė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją (t. 1, b.l. 165,166).

Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 24 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo nustatyta, kad E. J. 2018 m. rugsėjo 24 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuriai nustatyta tvarka neatlikta techninė apžiūra, padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, už tai, surašius nutarimą administracinio nusižengimo byloje, E. J. paskirta 40 Eur bauda (t. 1, b.l. 111,112).

Iš Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal VIN kodą ir valstybinį numerį 2019 m. rugsėjo 2 d. duomenų nustatyta, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra registruota. 2017 m. rugpjūčio 18 d. išregistruota (arba automatinis išregistravimas) (t. 1, b.l. 113-116).

Iš į bylą V. N. pateikto elektroninio susirašinėjimo tarp (duomenys neskelbtini) ir V. N. nustatyta, kad į pastarosios elektroninį paštą iš el. pašto (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 24 d., 13.21 val. buvo atsiųstas elektroninis laiškas „Draudimas“, tą pačią dieną 13.22 val, atsiųstas laiškas su slaptažodžiu, o 13.37 val. – sąskaita (t. 2, b. l. 44-45).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo. Pagal teismų praktiką, dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (2012 m. vasario 14 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37/2012).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis E. J. kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, teigdamas, jog tyčios suklastoti dokumentą - eismo įvykio deklaraciją, ir to pagrindu išvengti 1381,96 Eur eurų dydžio turtinės prievolės, neturėjo. Teismas visgi tokią kaltinamojo poziciją laiko jo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmus. Pirmiausia pažymėtina, jog kaltinamasis nebuvo nuoseklus, duodamas parodymus, jo parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems ir teismo ištirtiems įrodymams. Kaltinamasis teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog įvykio metu vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsitikinęs, kad automobilis yra apdraustas, nes automobilį apdrausti tos pačios dienos rytą, apie 9-10 val., buvo prašęs savo sugyventinės V. N., po eismo įvykio jai skambino telefonu, prašė nurodyti draudimo poliso numerį, tačiau V. N. to negalėjo padaryti, teigdama, jog dabar J. (draudimo tarpininkavimo paslaugas teikiantis asmuo) nekelia ragelio, su žmona telefonu kalbėjo ne vieną sykį, nes ji vis žadėjo draudimo poliso numerį atsiųsti trumpąja žinute, tačiau negavęs poliso numerio, jis vis skambindavo sugyventinei. Apie tai, kad yra automobiliui draudimo polisas, jam pasakė policijos pareigūnai iš antrojo ekipažo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje (2019 m. vasario 25 d.) E. J. visgi nebuvo toks konkretus, jis tiesiog lakoniškai nurodė, kad telefonu kalbėjo su savo sugyventine, tačiau apie ką – nepamena, gal pokalbio metu ir galėjo pasiklausti, ar ji sudarė automobilio privalomojo draudimo sutartį. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu E. J. jau nurodė, kad visgi po įvykio jis skambino V. N., konkrečiai klausdamas, ar ji apdraudė automobilį ir prašydamas nurodyti draudimo poliso numerį, tačiau ji draudimo poliso numerio nenurodė, teigdama, kad šiuo metu yra užimta. Taigi, akivaizdu, kad nors kaltinamasis nuosekliai laikėsi pozicijos, jog jis savo sugyventinės prašė apdrausti automobilį nagrinėjamo įvykio rytą, tačiau kiekvienos apklausos metu jo parodymai buvo skirtingi ir vis papildomi, nurodant naujų detalių (pirmą kartą apklausiamas, nurodė, kad apskritai nepamena, apie ką kalbėjo telefonu su V. N., papildomai apklaustas – jau nurodė, kad kalbėjo su V. N., tačiau ji nenurodė draudimo poliso Nr., nes buvo užimta, o teisme jau teigė, kad V. N. nenurodė draudimo poliso, nes draudimo tarpininkas jai nekelia ragelio). Tokių parodymų patikimumas, kai vėlesnių apklausų metu kaltinamasis parodymus vis papildydavo naujomis, ankstesnių parodymų spragas užpildančiomis detalėmis, teismui kelia pagrįstų abejonių. Tokias abejones dėl kaltinamojo parodymų taip pat sustiprina ir teisme apklaustos V. N. parodymai, kuri nurodė, priešingai nei viso proceso metu teigė kaltinamasis, kad ji iškart, vos tik jai paskambino kaltinamasis, ji pastarajam sudiktavo draudimo poliso, kurį jai elektroniniu paštu atsiuntė draudimo tarpininkas, numerį. Be to, pažymėtina ir tai, jog V. N., kuri teisme palaikė kaltinamojo versiją, jog E. J. prašė automobilį apdrausti dar nagrinėjimo įvykio rytą, tačiau jai apie 10 val. susisiekus su draudimo tarpininku – I. G., pastarasis nurodė, kad automobilį apdraus tik už valandos, dėl ko ji draudimo tarpininkui skambino dar kartą, taip pat nebuvo nuosekli, kadangi ikiteisminio tyrimo metu V. N. visgi nenurodė tokio konkretaus laiko, kada ji susisiekė su I. G. dėl automobilio draudimo, teigdama, kad tą ji padarė iki 12 val., nieko nenurodė apie tai, kad ji I. G. būtų skambinusi kelis kartus, tačiau pažymėjo, jog draudimo polisą gavo neilgai trukus po to, kai susisiekė su I. G.. Taigi, nors teisme kaltinamojo sugyventinė duodama parodymus palaikė kaltinamojo iškeltą įvykio versiją, tačiau akivaizdu, kad jos teisme duoti parodymai prieštaravo tiek paties kaltinamojo išsakytoms aplinkybėms, tiek jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams.

Teisme apklausti liudytojai I. G. ir T. C., nors ir negalėjo tiksliai nurodyti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) apdraudimo aplinkybių, tačiau nurodė, kad kiek pamena, jokio delsimo dėl šio automobilio apdraudimo nebuvo. Iš Įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) draudimas įsigaliojo 2018 m. rugsėjo 24 d., 13.21 val., iš V. N. ir I. G. susirašinėjimo nustatyta, jog laiškas su draudimo polisu buvo išsiųstas V. N. 2018 m. rugsėjo 24 d., 13.21 val., slaptažodis elektroniniu paštu jai atsiųstas – 13.22 val., tuo tarpu iš BPC garso įrašo apžiūros protokolo nustatyta, jog E. J. apie eismo įvykį BPC telefonu pranešė 2018 m. rugsėjo 24 d., 12.41 val., t. y. iki įsigaliojant automobilio draudimui.

Teisme apklausti liudytojai J. B. ir A. G.-T. abu patvirtino, jog iškart po eismo įvykio E. J. nurodė, kad neturi galiojančio automobilio draudimo, iškvietė policijos pareigūnus bei dar su kažkuo ilgai kalbėjo telefonu. Nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G.-T. nurodė, jog jis pats girdėjo kaip E. J. skambino žmonai ir prašė, kad ši kuo greičiau padarytų civilinės atsakomybės draudimą, tačiau teisme apklaustas jis jau nurodė, kad galimai ikiteisminio tyrimo metu nesakė tyrėjai, kad girdėjo, jog E. J. žmonos būtų prašęs kuo greičiau apdrausti automobilį, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu būtent jis savo ranka parašė, kad perskaitė apklausos protokolą, nurodydamas, jog jis surašytas teisingai ir pasirašė. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas A. G.-T. teisme nurodė, jog prieš teismo posėdį, kuriame vyko jo apklausa, tiek kaltinamasis E. J., tiek pastarojo sugyventinė V. N. jam papasakojo, kad V. N. ryte turėjo apdrausti automobilį, o ne po eismo įvykio. Taigi, teismas šiuo atveju, visgi vadovaujasi liudytojo A. G. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių tikrumą jis pats patvirtino savo parašu, ir sprendžia, kad jie yra tikslesni, nes apklausiamas teisme liudytojas buvo jau praėjus netrumpam laikui po įvykio, be to, akivaizdu, kad prieš apklausą kaltinamasis jam išdėstė savo įvykių versiją, kas akivaizdu, turėjo įtakos liudytojo parodymų pasikeitimui.

Tiek teisme apklaustas liudytojas J. B., tiek liudytojas A. G. T. nurodė, kad eismo įvykio deklaracijos buvo pildomos nuo paties įvykio praėjus maždaug 2 valandoms ir kad eismo įvykio laiką nurodė būtent kaltinamasis E. J.. Pats kaltinamasis teisme teigė, jog kas tiksliai nurodė eismo įvykio laiką, tiksliai nepamena, bet galėjo nurodyti ir jis, pažiūrėjęs į netiksliai einantį savo automobilio laikrodį, žinojo, jog automobilio laikrodis gali būti „nusimušęs“, bet nei telefone, nei kur nors kitur laiko netikslino. Taip pat kaltinamasis teisme nurodė, jog kiekvienas eismo įvykio dalyvis pildė savo deklaracijas, jis labai nervinosi, dėl ko užpildė gal net penkias deklaracijas, tokį kiekį deklaracijų gavo iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. J. nurodė, kad galėjo būti taip, kad vairuotojas, pildęs kitą eismo įvykio deklaraciją, pasiteiravo jo, kokį eismo įvykio laiką įrašė ir įrašė tokį patį, tačiau jam nenurodė ir neprašė, kad eismo įvykio laikas turi būti įrašytas būtent 13.30 val. Teisme apklausti liudytojai J. B. ir A. G.-T. kategoriškai patvirtino, jog eismo įvykio laiką nurodė būtent kaltinamasis, be to A. G.-T. nurodė ir tai, jog atvykę policijos pareigūnai jiems davė ne penkias, kaip teigė kaltinamasis, o tik vieną eismo įvykio deklaraciją, kaltinamasis užpildė visą deklaraciją (t. y. ir jo deklaracijos pusę), jam nepasirodė, kad kaltinamasis būtų nemokėjęs tinkamai jos užpildyti ar būtų bepildydamas net kelias jų sugadinęs. Tokie liudytojų parodymai paneigia kaltinamojo teiginius, kad jis pildydamas deklaracijas tarėsi su kitais eismo įvykio dalyviais dėl tikslaus laiko, kad pildydamas deklaracijas jis labai nervinosi, nemokėjo jų tinkamai iškart užpildyti. Be to, abu minėti liudytojai nurodė, kad eismo įvykio deklaracijos buvo pildomos jų automobiliuose, tad lieka neaišku kaip kaltinamasis pildydamas deklaracijas galėjo pažiūrėti į blogai einantį savo automobilio laikrodį, jei tuo metu jis savo automobilyje net nebuvo. Liudytojų parodymai leidžia teismui spręsti, kad kaltinamasis, pildydamas eismo įvykio deklaracijas, puikiai žinojo kaip jos pildomos, eismo įvykio laiką nurodė būtent jis, ir įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad eismo įvykio deklaracijoje, kaltinamasis nurodė eismo įvykio laiką, neatitinkantį tikrovės specialiai ir neatsitiktinai, o žinodamas, jog eismo įvykio metu jo vairuotam automobiliui negaliojo jokia draudimo sutartis ir iš jos kylanti apsauga, ir to pasėkoje tyčia suklastojo dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, į ją įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenims, t. y. nurodydamas klaidingą eismo įvykio laiką.

Vairuojant transporto priemonę neapsidraudus įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, dėl eismo įvykio kaltam vairuotojui tektų pačiam atlyginti kitam padarytą žalą. Taip įvykio laikas ir deklaracijoje nurodytas laikas tampa esmine aplinkybe. Kaip nustatyta šioje baudžiamojoje byloje, eismo įvykis įvyko 2018 m. rugsėjo 24 d., 12.41 val., o draudimo sutartis E. J. vairuotam automobiliui įsigaliojo 13.21 val., tuo tarpu eismo įvykio deklaracijose E. J. nurodė, kad eismo įvykis įvyko 13.30 val., siekdamas priderinti eismo įvykio laiką prie sutarties, nurodyti, kad eismo įvykis įvyko po sutarties sudarymo ir eismo įvykio metu galiojo draudiminė apsauga. Eismo įvykio deklaracijas tiek J. B., tiek A. G.-T. darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė draudimo bendrovėms, kaip pagrindą atlyginti eismo įvykio metu E. J. jiems padarytą 1318,96 žalą. Taigi, E. J., po eismo įvykio per savo sugyventinę V. N. apdraudęs savo civilinę atsakomybę ir eismo įvykio deklaracijoje nurodęs eismo įvykio laiką vėlesnį nei draudimo sutarties, norėjo savo pareigą atlyginti eismo įvykio metu J. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą perkelti draudimo bendrovei AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje. Draudimo bendrovės atstovai nustatę esminius neatitikimus dėl laiko, draudimo išmokos nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei J. B. neišmokėjo. Kaip jau minėta, akivaizdus tokių veiksmų tikslas ir motyvas – E. J. siekė, kad jam pačiam nereikėtų mokėti už eismo įvykio metu padarytą žalą, o tai padarytų draudimo bendrovė. Nors kaltinamasis teisme teigė, jog jis neturėjo tyčios įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis į eismo įvykio deklaracijas ir nesiekė išvengti savo pareigos atlyginti žalą kitiems eismo įvykio dalyviams, nes jo vairuotas automobilis neturėjo techninės apžiūros, tačiau teismas tokius kaltinamojo teiginius vertina kaip jo gynybinę versiją, atsižvelgdamas į jo veiksmų intensyvumą, siekiant kuo skubiau apdrausti jo vairuotą automobilį ir užpildyti eismo įvykio deklaracijas būtent taip, kad juose atsispindėtų eismo įvykio laikas jau po draudimo sutarties sudarymo, taip pat į tai, kad techninės apžiūros neturėjimas nėra pagrindas draudikui, apdraudusiam eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę, neišmokėti draudimo išmokos ar pareikšti atgręžtinius reikalavimus eismo įvykį sukėlusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis).

BK 182 straipsnyje ir 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu ir šiame nuosprendyje išdėstytais motyvais nustatyta, kad E. J. žinodamas, kad įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo jis neturi, kad eismo įvykio metu padarytą žalą reikės atlyginti jam pačiam, todėl tyčia per V. N. jau po eismo įvykio apdraudė vairuotą automobilį, siekdamas pareigą atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą perkelti draudimo bendrovei, eismo įvykio deklaracijoje nurodė neteisingą eismo įvykio laiką, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą ir norėdamas taip elgtis, dėl ko teismas sprendžia, jog tokie E. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį kaip idealioji šių nusikalstamų veikų sutaptis.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis. Pirmiausia teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją – padarytas vienas nebaigtas nesunkus turtinio pobūdžio nusikaltimas nuosavybei ir vienas baigtas nesunkus nusikaltimas valdymo tvarkai, susijęs su dokumentų klastojimu. Veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, iš karto po eismo įvykio, dėl savanaudiškų paskatų, turint tikslą apsaugoti savo turtinius interesus ir išvengti teisėtos turtinės prievolės įvykdymo. Įvertinama ir tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – nors yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau praeityje ne sykį teistas, tame tarpe ir už nusikalstamą veiką, susijusią su dokumentų klastojimu, ne sykį baustas administracine tvarka, paskirtų administracinių nuobaudų nevykdo, kas rodo, jog kaltinamajam taikomos valstybės prievartos priemonės jo elgesiui įtakos nedaro, kaltinamasis kartu su sugyventine augina mažametį vaiką, yra nedirbantis. Teismo vertinimu, E. J. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo, nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, praeityje teistas, sistemingai daro administracinius nusižengimus (per 5 metus baustas administracine tvarka 26 kartus, iš kurių 11 kartų už tai, kad vairavo transporto priemonę, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu) (t. 1, b. l. 139-148), todėl akivaizdu, jog teisingų išvadų dėl savo ankstesnio netinkamo elgesio jis nepadarė. Visa tai rodo, kad E. J. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, o jo antivisuomeninės nuostatos jau yra pakankamai susiformavusios. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti E. J. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskiriant griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – terminuotą laisvės atėmimą, tačiau bausmės dydžiai skirtina artimesni sankcijos minimaliai ribai. E. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad E. J. padarytos nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai sutapčiai, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, t. y. švelnesnę bausmę apimant griežtesne (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis E. J. taip pat buvo nuteistas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu ir 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, pridedamos bausmės dalį nustatant, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas ir šiame nuosprendyje aptartas aplinkybes.

Siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, augina mažametį vaiką, kaip pats nurodė – nori keisti gyvenimo būdą, dėl ko, nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, E. J. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiais. Teismo vertinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė E. J., kuri užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų E. J. polinkį nusikalsti, pažeisti viešąją tvarką, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, šeimos narių, artimųjų. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. J. įpareigotinas pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį bei šiuo nuosprendžiu įskaitytą laiką, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką.

Kiti klausimai

E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 1, b. l. 167).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas, kuris yra prisegtas prie bylos, paliekamas saugoti kartu su baudžiamąja byla (t.1, b.l. 110).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. J. (E. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, taip pat 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir E. J. paskirti subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirti E. J. galutinę subendriną 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį bei šiuo nuosprendžiu įskaitytą laiką, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską, kuris yra prisegtas prie bylos, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė