- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-14
- Bylos Nr.
- N-575-7902-10
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Pažeidėjas
- A. D.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarimo A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė A. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 16 d., apie 14.30 val., Vilkaviškio rajone, Kybartų mieste, J. Basanavičiaus gatvėje, vairuodamas automobilį VW PASSAT, v. n. 82415BG, geležinkelio pervažoje lenkė kitas transporto priemones, nepakluso teisėtam policijos reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 17 ir 145.2 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. spalio 13 d. nutarimu pripažino A. D. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas bei skyrė galutinę nuobaudą – 25 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams. Teismas konstatavo, kad A. D. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno R. P. tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į A. D. asmenybę – dirba, pažeidimų padarymo metu turėjo net 17 galiojančių nuobaudų už įvairius administracinius teisės pažeidimus, tarp jų ir KET, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam jau paskirta administracinė nuobauda, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
II.
Apeliaciniu skundu A. D. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, nurodydamas, jog jis automobilio nevairavo ir jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojų parodymų vertinimu ir pažymi, jog yra neaišku, kuo remiantis policijos pareigūno parodymai laikytini patikimesniais nei liudytojų A. G. (A. G.) ir E. N. parodymai. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl nesiremia E. N. parodymais, o policijos pareigūno paaiškinimas, jog jis apeliantą pažino pagal ypatingą žymę – randą virš kairės akies, turėtų būti vertinamas kritiškai, nes šis pareigūnas, pasak apelianto, kelyje jo sustabdęs nebuvo, todėl šį jo ypatingą požymį nurodė pagal policijos kartotekoje esančią jo nuotrauką, o ne pagal tai, jog atpažino jį vairavusį transporto priemonę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu A. D. buvo nubaustas už ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų padarymą, tačiau apeliantas savo kaltę neigia, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodydamas, kad jis automobilio nevairavo.
Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pažymėtina, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie yra prieštaringi. E. N. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2010 m. rugsėjo 16 d. po pietų, jis nuėjo pas draugą Artūrą, kurio namuose nerado, tačiau kieme stovėjo draugo automobilis VW PASSAT tamsios spalvos, kurio rakteliai buvo palikti spynelėje. Jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo į savo namus, po to iš namų važiavo J. Basanavičiaus gatve, nes norėjo automobilį palikti toje pačioje vietoje, iš kurios paėmė. Privažiavęs prie geležinkelio pervažos, pastebėjo prieš pervažą stovinčius kelis automobilius ir degantį raudoną šviesoforo signalą, draudžiantį važiuoti prieš pervažą. Tuomet jis aplenkė visus stovinčius automobilius ir pervažiavęs pervažą, degant raudonam šviesoforo signalui, nuvažiavo tiesiai link Vilkaviškio, prie nuovados pasuko į kairę prie daugiabučių namų, kur pastatė automobilį ir jį užrakinęs nuėjo namo. Nusprendė, kad automobilį į tą pačią vietą, iš kurios paėmė, nuvarys vėliau. Grįžęs pamatė policijos pareigūnus, bet jiems nieko nesakė, nes automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti (b. l. 9).
A. G. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2010 m. rugsėjo 6 d. nuo 12 val. iki 16.30 val. jis buvo Vilkaviškio policijos komisariate pas tyrėją apklausoje. Automobilį buvo palikęs prie mamos namų kieme, adresu Kudirkos g. 8, Kybartuose. Rakteliai buvo automobilio užvedimo spynelėje. Grįždamas namo autobusu, pastebėjo, kad jo automobilis yra išvežamas. Vakare pas jį atėjęs draugas Evaldas, jam papasakojo, kad dieną buvo paėmęs automobilį, be jo žinios. Paaiškino, kad jis su automobiliu grįžo į savo namus ir pamatė, kaip policija atvažiavo į kiemą bei po kiek laiko išsivežė automobilį. Tik jam nuvykus į policiją, jis sužinojo, kodėl automobilis buvo nugabentas į saugojimo aikštelę (b. l. 5).
Policijos pareigūno R. P. 2010 m. rugsėjo 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog stabdymo metu automobilis VW PASSAT, v. n. 82415BG, pravažiavo greta jo, todėl jis gerai įsidėmėjo vairuotojo veidą, kurį galėtų atpažinti (b. l. 3). 2010 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atvykęs į policijos komisariatą išsiaiškinti dėl 2010 m. rugsėjo 16 d., apie 14.30 val., su automobiliu VW PASSAT, v. n. 82415BG, padaryto teisės pažeidimo, jis rado du vaikinus, A. G. ir E. N., iš kurių nė vienas nurodytu laiku automobilio nevairavo, nes jis vairuotoją gerai matė ir įsidėmėjo (b. l. 10). Kitame tos pačios dienos tarnybiniame pranešime nurodyta, jog peržiūrėdamas asmenų, kurie gali užsiiminėti kontrabanda, fotonuotraukas, jis atpažino, jog minėtą VW PASSAT, v. n. 82415BG, automobilį vairavo ir stabdomas nestojo A. D.. Jo veidą gerai įsidėmėjo, nes virš kairės akies buvo randas (b. l. 11).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė, vadovaudamasis vien tik rašytine bylos medžiaga, tokiu būdu nepašalindamas prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų. Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai policijos pareigūno ir kitų asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausęs liudytojų ir tokiu būdu visapusiškai neištyręs visų bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Pastebėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių E. N. ir A. G. ryšį su A. D., tuo pačiu ir suinteresuotumą, duoti melagingus parodymus. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, A. D. nedalyvavo, todėl jis nebuvo apklaustas, tarp byloje surinktų įrodymų nėra jokių jo pateiktų įvykio paaiškinimų. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jis automobilio nevairavo ir buvo apkaltintas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismui pateikta pažyma patvirtina, kad A. D. nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. iki 2010 m. spalio 22 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje atlikinėjo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu A2.11.-1325-482/2009 paskirtą administracinį areštą. Dėl paminėtos priežasties konstatuotina, kad asmuo neturėjo galimybės pasinaudoti ATPK 272 straipsnyje numatytomis procesinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato pagalba.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas visapusiškai ir išsamiai neištyrus reikšmingų bylos aplinkybių, taigi negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, perduodant bylą iš naujo išnagrinėti tam pačiam teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
A. D. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.