Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, teigia dirbantis (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011 m. lapkričio 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimu;

2) 2017 m. rugpjūčio 25 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 40 parų areštu;

3) 2018 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, pakeistu 2018 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, – 3 metų 1 mėnesio 10 dienų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

4) 2021 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su 2018 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 3 metams; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. spalio 7 d. apie 20.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini)., tyčia pastūmė savo šeimos narę – sutuoktinę J. S., dėl ko pastaroji griuvo ir trenkė kairę ranką į medinę lovos dalį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2023 m. spalio 7 d., buvo kaime, (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. tarp jo ir žmonos kilo konfliktas. Buvo truputį išgėręs, nusprendė išvažiuoti ir praeidamas galėjo pastumti žmoną, bet to nepamena. Stumtelėjo ir išėjo iš kambario. Nukentėjusiosios atsiprašė. Gailisi dėl įvykio. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Su žmona susitaikė, toliau gyvena kartu. Probacijos tarnyba nei karto nesikreipė į teismą dėl įpareigojimų vykdymo. Mano, kad gali būti laisvėje ir daugiau nenusikalsti.

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2023 m. spalio 7 d., buvo kaime (duomenys neskelbtini). Jautė, kad jis ją pastūmė ir tada ji griuvo. Griūdama ranka atsitrenkė į lovos rėmą. Žymių nebuvo, bet ranką skaudėjo. Susitaikė su vyru. Kai negeria, vyras darbštus, geras žmogus. Nesiekia griežtos bausmės, mano, kad net abu galėtų pasigydyti nuo alkoholizmo. Vyras neturi problemų su alkoholio vartojimu, bet kai abu išgeria, kyla konfliktai.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38725-23 pagal vyresniosios tyrėjos A. M.- E. tarnybinį pranešimą, kad 2023 m. spalio 7 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu kilus konfliktui tarp sutuoktinių, V. S. virtuvėje pastūmė savo neblaivią sutuoktinę J. S., dėl ko pastaroji griuvo ir užsigavo kairės rankos plaštaką, juto fizinį skausmą (1 t., b. l. 1, 12-15).

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad 2023 m. spalio 7 d. su sutuoktiniu tvarkėsi sodyboje ir vartojo alkoholį. Apie 20.00 val., būnant namo virtuvėje, tarp jos su sutuoktiniu kilo konfliktas, neva ji jį apgaudinėja su kitais vyrais. Ir šio konflikto metu jai stovint tarpduryje iš virtuvės į kambarį, priėjęs prie jos sutuoktinis tyčia ranka ją pastūmė į krūtinę, sakydamas, kad eitų miegoti, o ji neatlaikius pusiausvyros griuvo atbulomis ir trenkė kairę ranką į lovos medinę dalį. Stipriai susitrenkė kairę ranką plaštakos srityje prie nykščio. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Juto skausmą ištisai apie 4 valandas. Kai sutuoktinis ją pastūmė, pasakė jai, kad gali namo negrįžti ir išėjo iš namo. Civilinio ieškinio nereikš. Pas medicinos ekspertus atsisako vykti. Ant kairės rankos jokio sužalojimo nėra. Anksčiau sutuoktinis prieš ją nėra smurtavęs, konfliktai vyksta tik kai abu būna neblaivūs (1 t., b. l. 36-39, 48-50).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Virtuvėje netvarkinga, ant grindų matomi penki tušti plastikiniai buteliai su užrašu „Alus“. Iš įvykio vietos niekas nepaimta, įvykio vieta nefilmuojama (1 t., b. l. 16-23).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad J. S. veidas paraudęs, atrodo apsiverkusi. Ant kairės rankos plaštakos jokių sužalojimų, paraudimų ar patinimų nematyti. Ant kūno akivaizdžių sužalojimų neužfiksuota. Fotografuota (1 t., b. l. 40-44).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad bendruoju pagalbos telefonu paskambinusi J. S. nurodo, kad ją primušė vyras, kad vyras jos neprimušė, o jai trenkė su ranka. Moteris verkia, aiškina, kad vyras išvažiavo ir ją paliko, neįsileis jos į namus. Nurodo, kad vyras ją pastūmė ir išėjo (1 t., b. l. 25-27, 31).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įrašuose iš įvykio vietos matyti, kaip J. S. policijos pareigūnams nurodo, kad ją sutuoktinis pastūmė kai ji buvo virtuvėje, ji griuvo ir užsigavo kairės rankos plaštaką, jai ranką skauda dar ir dabar (1 t., b. l. 28-30, 31).

Liudytoja V. J. parodė, kad 2023 m. spalio 7 d. atvykus į sodybą ji su broliu V. S. ir jo sutuoktine gėrė alų. Apie 20.00 val., namo virtuvėje, kurioje jie gėrė alų, brolis V. ir jo sutuoktinė J. sukonfliktavo dėl praeities. Jiems pradėjus ginčytis ji paskambino draugui O., paprašė, kad atvažiuotų paimti jos ir brolio. Tarp brolio ir jo sutuoktinės toliau vyko konfliktas. Ji pasakė, kad atvažiuoja jų paimti draugas O., brolis jai liepė paimti iš šaldytuvo alų, ir ji paėmusi lygtais 4 butelius, išėjo į kiemą, kur jau laukė O.. Netrukus į kiemą atėjo ir brolis, ir jie išvažiavo. Ji nematė, kad brolis būtų pastūmęs savo sutuoktinę (1 t., b. l. 55-58).

Liudytojas M. R., policijos pareigūnas, parodė, kad 2023 m. spalio 7 d., dirbant kartu su vyresniąja tyrėja A. M.-E., apie 20.30 val. gavo pranešimą iš budėtojo dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytų adresu, name buvo rasta J. S., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, jai nustatytas 2,43 promilių girtumas. Name kitų asmenų nebuvo. J. S. nurodė, kad ją sutuoktinis pastūmė kai ji buvo virtuvėje, ji griuvo ir užsigavo kairės rankos plaštaką. Moteris nurodė, kad su sutuoktiniu ir jo seserimi vartojo alkoholį, tačiau sutuoktinio sesuo nematė, kada ją pastūmė, nes tuo metu sesers name nebuvo. J. S. nurodė, kad jai ranką skauda dar ir dabar. Apžiūrėjus moters ranką, veidą, jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Moteris medikų pagalbos atsisakė. V. S. buvo ieškotas, tačiau nerastas (1 t., b. l. 61-64).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir ankščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. spalio 7 d. apie 20.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini)., tyčia pastūmė savo šeimos narę – sutuoktinę J. S., dėl ko pastaroji griuvo ir trenkė kairę ranką į medinę lovos dalį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą

Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą, vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sutuoktinę (BK 141 straipsnio 2 dalis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, asmens apžiūros protokolas, garso įrašo bendrajam pagalbos centrui bei pareigūno kūno kamera padarytų įrašų turinys, kita byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą, nesunkų nusikaltimą, smurtą panaudojo be jokios priežasties prieš fiziškai silpnesnę moterį. Kaltinamasis teistas, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 92), teigia dirbantis pagal kvitus, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (1 t., b. l. 124). Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius nurodė, jog nuteistasis V. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teismo įpareigojimus vykdo (1 t., b. l. 119). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, penktą kartą teisiamam kaltinamajam, nusikaltusiam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, skirtina laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, pasekmes, į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, gailisi, nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė, laisvės atėmimo bausmė skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis kaltinamajam V. S. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, prie pastarojo pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Kaltinamojo V. S. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, turi gyvenamąją vietą, dirba. Kaltinamasis nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, kas rodo, jog jis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti. Nors kaltinamasis nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau iki šio nusikaltimo padarymo, ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus vykdė tinkamai, probacijos sąlygų nepažeidinėjo. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą dar kartą atidedant, suteikiant kaltinamajam paskutinę galimybę pasitaisyti. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, jo ankstesnius teistumus ir nusikalstamos veikos padarymą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismo vertinimu, šį kartą laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 87-90), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusioji byloje civilinio ieškinio nepareiškė.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašu, saugomas byloje (1 t., b. l. 31), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, prie Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskiros ir neatliktos galutinės subendrintos 3 metų 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir V. S. paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams ir skirti V. S.F šiuos įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.