Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. RV-25-2661 (toliau – ir Komisijos nutarimas), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. K. S. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį – 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendis ir K. S. paskirtas laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės pradžia – 2017 m. balandžio 18 d., bausmės pabaiga – 2029 m. balandžio 18 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. spalio 16 d. yra 4 (keturi) metai 6 (šeši) mėnesiai 2 (dvi) dienos. 2/3 paskirtos bausmės dalies atliks 2025 m. balandžio 18 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesnės instancijos teismui argumentai ir prašymai

5. Skundu nuteistasis K. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį, panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-25-2661 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Teigiama, kad skundžiama nutartus yra neteisėta ir nepagrįsta. Nuteistasis atliko įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl atitinka formalųjį kriterijų. Vertinant materialųjį kriterijų (žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant) teismas išskirtinę reikšmę suteikė nusikalstamą elgesį didinantiems kriminogeniniams veiksniams.

5.2. Nurodoma, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kas leidžia pagrįstai manyti, jog K. S. būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pabrėžiama, kad K. S. lygtinis paleidimas neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu elgėsi ypač teigiamai, neturi galiojančių nuobaudų, yra skatintas, o socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad paskutinius du mėnesius jo elgesys buvo nepriekaištingas. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nėra jokių duomenų apie jo smurtinį elgesį ar piktnaudžiavimą teisėmis. K. S. neturi finansinių įsipareigojimų, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirba, finansiškai jam padeda ir artimieji.

5.3. Skunde pabrėžiama, kad K. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, nuo 2024 m. gegužės 6 d. yra perkeltas atlikti bausmę į būrį be sargybos. Nurodoma, kad keičiant elgesį į gerąją pusę, nuteistajam padėtų buvimas laisvėje, darbas, šeima, o ne tolesnis buvimas įkalinimo įstaigoje. K. S. kuria ateities planus, o išėjęs į laisvę turėtų pastovią gyvenamąją vietą bei nuolatinį darbą. Akcentuojama, kad nuteistajam pritaikius lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos institutą toliau sėkmingai būtų užtikrinami bausmės tikslai. Nurodoma, kad nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo padarytą nusikalstamą veiką ir šiuo metu vengia situacijų, kurios gali paskatinti nusikalsti. K. S. turi aiškiai susiformavusius ilgalaikius tikslus, spręsdamas savo problemas užsitikrina kitų palaikymą ir siekia patarimo, supranta, kad visų veiksmų eiga turi ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių. Akcentuojama, kad su kitais nuteistasis sutaria gerai, bendravimo problemų neturi, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Skunde keliamų klausimų kontekste cituojamos BVK 82 straipsnio nuostatos, Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 1S-1210-383/2013.

6. Atsiliepimų į nuteistojo K. S. skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo K. S. skundas atmestinas.

7. Apygardos teismas, susipažinęs su nuteistojo skunde išdėstytais argumentais, įvertinęs pateiktą skundo nagrinėjimui asmens bylos medžiagą bei patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino nuteistojo K. S. skundo. Skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertintos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo elgesį įkalinimo įstaigoje, bei pagrįstai konstatuota, jog nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Apygardos teismas pritaria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartyje pateiktiems argumentams. Naikinti žemesniojo teismo nutarties skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu, savaime nereiškia, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

8. Teismų praktikoje nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri teismui suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas.

9. Šiuo atveju K. S. lygtinio paleidimo klausimas buvo svarstomas vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 82 straipsnio 4 dalimi, t. y. dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų su intensyvia priežiūra. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BPK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Vieni svarbiausių resocializacijos tikslų yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Be to, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

11. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad K. S. formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygas, tačiau reikia įvertinti ne tik tai, jog egzistuoja formali galimybė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kt. Kaip matyti iš bylos duomenų K. S. dėl lygtinio paleidimo buvo svarstomas pirmą kartą. Jo nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė. Komisija 2024 m. spalio 21 d. nutarime, atsižvelgdama į Socialinio tyrimo išvados duomenis, nustatė, kad nuteistajam yra būdingas aukštas pasitikėjimo savimi, savivertės lygis, siekis išlaikyti tam tikrą statusą dabartinėje socialinėje aplinkoje, nuteistųjų bendruomenėje. Nurodoma, kad K. S. teisės pažeidimai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų, o pasikartojančios nusikalstamos veikos, Komisijos vertinimu, rodo nuteistojo negebėjimą adekvačiai įvertinti savo galimybes, suvokti savo poreikius bei juos tenkinti socialiai priimtais visuomenėje būdais, sąmoningai įžvelgti probleminio elgesio priežastis, jas analizuoti, numatyti savo sprendimų pasekmes. Pažymėta ir tai, kad K. S. bausmės atlikimo metu geba kontroliuoti savo elgesį, susikoncentruoti į tam tikrą konstruktyvią veiklą, linkęs planuoti savo veiksmus, yra orientuotas į savo teisinės padėties pokyčius, tačiau jo pastangos bei motyvacija nuoseklumu nepasižymi. Komisijos nuomone yra, stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, susijusios su darbinės patirties įgijimu, darbo bei mokymosi atžvilgiu, tačiau kitos kriminogeninės sritys išlieka nepakitusios, o akivaizdžios pažangos padarymo nenustatyta.

12. Nustatyta, kad nuteistasis K. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 17 metų, 18 metų amžiaus buvo nuteistas pirmą kartą. Kaip teisingai pažymėta apylinkės teismo nutartyje, nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu buvo skirtos 6 nuobaudos, 2020 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) patikrinus nuteistąjį alkoholio kiekio matuokliu, jam nustatytas 1,17 promilės apsvaigimas alkoholiu, 2021 m. vasario 23 d. prevenciškai atlikus greitojo tyrimo priemonę (testą) patikrinimą dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, nustatyta, kad K. S. vartojo psichiką veikiančias medžiagas tetrahidrokanabinolį (THC – natūrali psichiką veikianti medžiaga, randama antžeminėse pluoštinių kanapių dalyse). Taip pat (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje K. S. nuo 2017 m. gegužės 8 d. buvo įrašytas į asmenų, linkusių vartoti, platinti narkotikus, priežiūros prevencijos programą, tačiau nuo 2018 m. liepos 11 d. iš paminėtos programos išbrauktas. Pastebėta, jog nuteistasis nelinkęs kritiškai vertinti savo narkotinių medžiagų vartojimo, šios patirties nesureikšmina. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad K. S. ankščiau teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – vagystes, o šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už narkotinių medžiagų platinimą jas parduodant. Be to, visos K. S. padarytos nusikalstamos veikos yra siejamos su motyvacija siekti finansinės naudos neteisėtais būdais, o tai suponuoja pagrįstą manymą, kad nuteistasis ir toliau gali bandyti užsidirbti iš nusikalstamų veikų darymo.

13. Įvertinus K. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais aukštesnės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekyla. Nuteistasis skunde akcentuoja tik jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Skunde teigiama, jog nuteistasis stengiasi keistis, padarė pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, palaiko socialinius ryšius su šeima. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su nuteistojo pozicija, jog iš tiesų jo elgesys kinta teigiama linkme. Iš skundžiamos nutarties ir K. S. asmens bylos matyti, jog nuo 2022 m. vasario 24 d. nuteistajam leidžiama užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – rankų darbo vokų ir atvirukų gamyba, jis taip pat įsitraukia į neapmokamų darbų atlikimą. Be to K. S. palaiko socialinius ryšius su tėvu P. S., mama A. S., sutuoktine Š. S., ir dvejomis dukromis, skambindamas telefonu bei pasimatymų metu. Nuteistasis 9 kartus buvo paskatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. K. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja tikslinėse intervencinėse priemonėse. Taip pat jis įgijo suvirinimo staliaus ir kompiuterio programuotojo specialybes. Pažymėtina, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė į šias teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, konstatavo teigiamus K. S. elgesio pokyčius, tačiau įvertinęs duomenų visumą teisingai sprendė, kad nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nevyko nuosekliai teigiama linkme.

14. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nustatyti trys statiniai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos sumažinti nėra galimybės (didelis teistumų sunkumas sulaukus pilnametystės; nusikalstamo elgesio sunkėjimo dinamika; būdingas turtinių nusikaltimų elgesio modelis) bei septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. oficialios darbinės patirties stygius; tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys pro-socialaus elgesio raiškos; impulsyvumas; nepakankami problemų identifikavimo gebėjimai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; savo nusikalstamo elgesio paviršutiniška analizė ir vienas apsauginis veiksnys – būdingos teigiamos nuostatos mokymosi ir darbinės veiklos atžvilgiu. Aukštesniojo teismo vertinimu, šis apsauginis veiksnys svarbus, tačiau jis, akivaizdu, kol kas neatsveria trijų statinių ir septynių dinaminių kriminogeninių veiksnių, juo labiau, kad tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių yra tokie, kaip: oficialios darbinės patirties stygius; tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys pro-socialaus elgesio; savo nusikalstamo elgesio paviršutiniška analizė, nepakankami problemų identifikavimo gebėjimai ir sprendimo įgūdžiai. Dinaminiai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje todėl jie ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojami. Pažymėtina, kad, nors nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pritaikius lygtinio paleidimo institutą, turėtų gyvenamąją vietą, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo iškelti jo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų.

15. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, neturi pagrindo daryti priešingos išvados bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Nesutiktina su skundo argumentu, kad teismas išskirtinę reikšmę suteikė nusikalstamą elgesį didinantiems kriminogeniniams veiksniams. Pažymėtina, jog apylinkės teismas įvertino ne tik teigiamai K. S. apibūdinančias aplinkybes, tačiau analizavo aplinkybių visumą. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad K. S. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 6 kartus, paskutinį kartą 2023 m. lapkričio 16 d. už tai, jog po grįžimo iš trumpalaikės išvykos, jam priklausančiame kompiuteryje aptikta draudžiama medžiaga; 2018 m. lapkričio 9 d., 2022 m. gegužės 27 d., 2024 m. rugsėjo 18 d. atliktų vertinimų metu jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2024 m. rugsėjo 24 d. socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis paskutinius 2 mėnesius elgiasi nepriekaištingai, neturi galiojančių nuobaudų, skatintas. Taigi, buvo įvertintas šiuo metu pastebimas nuteistojo elgesio pozityvus pokytis, kaip ir kitos šiam klausimui reikšmingos aplinkybės. Jo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir ankstesnių vertinimų metu, dar nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžią pažangą ją mažinant.

16. Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad K. S. neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto vertinamojo kriterijaus – akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir su šiuo vertinimu apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys apibūdina konkretų nuteistąjį bei leidžia daryti atitinkamas išvadas dėl jo elgesio, todėl šiuo atveju sutiktina su Komisijos bei pirmos instancijos teismo pateiktu vertinimu, jog K. S. deda pastangas keisti savo elgesį, tačiau kaip matyti iš Komisijos nutarimo bei skundžiamos nutarties, šio pokyčio neužtenka tam, kad nuteistajam galima būtų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos ir skundo argumentai neleidžia apygardos teismui daryti priešingą išvadą.

17. Kaip jau paminėta, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, bet ir veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Šiuo atveju visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei jo elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, apygardos teismo įsitikinimu, vis dar nesudaro realaus pagrindo manyti, kad lygtinis paleidimas nuteistajam gali būti taikomas jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje.

18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangų pakanka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.