- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-03
- Bylos Nr.
- 1Sk-223
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Evaldas Gražys, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- E. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. G. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-04-28 nutarties, kuria atmestas Marijampolės pataisos namų teikimas dėl nuteistojo E. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir nustatė :
Aprašomoji dalis
E. G. Kauno apygardos teismo 2003-12-15 nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 104 str. laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. paskirtoji bausmė subendrinta su 2002-03-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 metams.
Kauno apygardos teismo 2004-12-24 nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. 2003-10-22 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2002-03-18 nuosprendžiu ir 2003-10-29 nutartimi, bei 2004-02-05 nutartimi pakeista bausme ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 1 mėnesiui. Pritaikius 2002-11-07 įstatymą „Dėl amnestijos“ paskirta bausmė sumažinta 1/6 dalimi. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. prie 2003-12-15 nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 metams
Bausmės pradžia 2003-03-20, bausmės pabaiga 2010-09-30.
Šalies argumentai
Marijampolės pataisos namų administracija teikimu kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo E. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010-04-28 nutartimi teikimą atmetė.
Nuteistasis skundu prašo nutartį panaikinti ir jį lygtinai paleisti. Nurodo, kad pritaikius lygtinį paleidimą bausmės paskirtis pažeista nebus, nes jis bus perduotas bausmės vykdymo institucijai. Teismo nutartis paremta moralizavimo metodika. Teismas vertino tik padarytą nusikaltimą, ankstesnius teistumus ir jo asmenybę. Tokiu būdu teismas jį nuteisė dar kartą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių: prokurorės, prašiusios nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo skundas turi būti atmestas.
Sprendžiant nuteistojo E. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgiama į tai, kad jis bausmę atlieka už labai sunkų – tyčinį nužudymą- nusikaltimą, kurio pasekmės negrįžtamos ir ypatingai sunkios visuomenei, todėl būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d.
Nors nuteistasis formaliai atitinka įstatymo numatytus keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso /toliau- LR BVK/ 157 str. 3 d. 3 p., t.y. būtinas sąlygas, kurioms esant asmuo gali būti pristatomas teismui dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai teismui dar neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė. Įstatymas suteikia teismui teisę taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos tik tuomet, kai akivaizdžiai įsitikinama, kad asmuo savo elgesiu įrodė, jog ateityje nenusikals, juo yra pagrindas pasitikėti. Tokią išvadą galima padaryti atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, asmenybę, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį bei kitas aplinkybes. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis E. G. anksčiau teistas 6 kartus, jam 4 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, kelis kartus taikytas ir įstatymas dėl amnestijos. Nuteistasis teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų ir jo atžvilgiu taikytų nuteistojo teisinę padėtį lengvinančių priemonių nepadarė, nusikalsdavo pakartotinai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą būtų neadekvatu vertinant padaryto nusikaltimo ir paties nuteistojo atžvilgiu. Vien tik nuteistojo pataisos namų teigiama charakteristika, paskatinimai, darbas dar neduoda teismui pakankamo pagrindo manyti, kad jis atliko pakankamą bausmės dalį, kas leistų daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai yra pasiekti ir toliau jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Skundo teiginys, kad vertinant teistumus ir netenkinus lygtinio paleidimo E. G. buvo nuteistas antrą kartą yra atmetamas kaip nepagrįstas. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą teismas turi pareigą vertinti nuteistojo asmenybę ir jo teistumus, kad būtų tinkamai išspręstas šis klausimas. Teikimo dėl lygtinio paleidimo netenkinimas niekaip nepasunkina nuteistojo teisinės padėties, nes bausmė nėra nei padidinama, nei keičiama į sunkesnę.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir užtikrinti teisingumo principą, todėl, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį E. G. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta individualizuotos bausmės paskirtis.
Marijampolės rajono apylinkės teismas pagrįstai atmetė Marijampolės pataisos namų teikimą, teismo nutartį naikinti skundo motyvais teisinio pagrindo nėra..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo E. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-04-28 nutartį.
Nutartis neskundžiama.