Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-13 · Civilinė byla Nr. e2S-3114-392/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
e2S-3114-392/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33865-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „MEGRAME“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-3114-392/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33865-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MEGRAME“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MEGRAME“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „MEGRAME“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „LitCon“ 25 088,87 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ar esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis 25 088,37 Eur sumai. Nurodė, kad ieškovė neturi duomenų ir neturi galimybės jų gauti apie atsakovės turtinę padėtį, o ypač – apie realų jos turto ir turtinių teisių santykį su turimais ir vykdytinais įsipareigojimais kitiems asmenims, be to, atsakovė jau ilgą laiką visiškai nevykdo savo įsipareigojimų ieškovei, net iš dalies. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad atsakovė užsiima statybų veikla, kurioje neretai susiduriama su apyvartinių lėšų stygiumi, šiuo konkrečiu atveju atsakovės įsiskolinimo suma – 25 088,87 Eur – laikytina didele, ir suteikia pagrindą manyti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vėlesnis ieškovės reikalavimų įgyvendinimas gali pasunkėti arba tapti išvis neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netenkino.

4. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovei (juridiniam asmeniui) pareikštų reikalavimų suma (25 088,87 Eur) yra didelė. Spręsdamas ieškovės prašymą, teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė tikėtinų duomenų apie atsakovės nemokumą ar panašius veiksmus, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad atsakovė siekia ar siektų apsunkinti galimą išieškojimą.

5. Teismas nurodė, kad atsakovės vengimas atsiskaityti su ieškove, nesumokant reikalaujamų pinigų sumos, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu, yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartį ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ar esančias pas atsakovę, ar trečiuosius asmenis – 25 088,87 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino ir nepasisakė dėl to ar ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, t. y. pateikė duomenų, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, jog ieškovei palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Ieškovas savo reikalavimus pagrindė ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtino rašytiniais įrodymais ir tai sudaro pagrindą ir realią galimybę preliminariai įvertinti tikėtiną ieškinio reikalavimo ir jo dydžio pagrindimą, atsakovės veiksmus ir sąžiningumą, spręsti dėl teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.

6.2. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai vertino atsakovės ne/mokumą, nes juridinio asmens nemokumas yra pagrindas kelti jam bankroto bylą, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemone. Iš ieškovės reikalaujama pateikti įrodymus, kurių ji neturi ir negali gauti. Tai, kad atsakovė ilgą laiką neatsiskaito už didelės vertės darbus yra pagrindas preliminariai spręsti dėl atsakovės nesąžiningumo, vengimo vykdyti savo prievoles. Be to, nesant duomenų apie atsakovės turtinę padėtį ir nežinant ar atsakovei ieškovės reikalaujama priteisti pinigų suma nėra didelė, nėra paneigta tikimybė dėl grėsmės sprendimo įvykdymui egzistavimo.

Atsiliepimas

7. Atsakovė UAB „LitCon“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovės pareikštas ieškinys atsakovei yra nepagrįstas, todėl mano, jog neegzistuoja pirma būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas. Atsakovė yra sėkmingai veikianti bendrovė, turinti gerą reputaciją rinkoje, šiuo metu bendrovėje dirba net 293 darbuotojai. Atsakovė yra viena didžiausių Lietuvos statybos ir inžinerinių darbų įmonių, jau 23 metus aktyvi rinkos dalyvė bei svarią pridėtinę vertę kurianti įmonė. Ji nuolat dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, o šiuo metu kaip generalinis rangovas vykdo net 48 pasirašytas sutartis viešųjų pirkimų pagrindu, kurių bendra vertė yra 256 527 632,60 Eur. Tai rodo ir didelį valstybės institucijų pasitikėjimą atsakove. Ieškovė atskirajame skunde nepagrindė, o teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų preziumuoti atsakovės nesąžiningumą. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė nebandys išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Nurodo, kad atsakovė tinkamai ir laiku vykdo savo sutartinius įsipareigojimus kreditoriams, jos turtinė padėtis yra gera ir stabili.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

10. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „LitCon“ 25 088,87 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ar esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis 25 088,37 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad teismui nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimas.

11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Iš pateikto ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad jame suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas tik tuo, jog atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų ieškovei ir, kad ieškinio suma yra didelė. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes, taip pat į tai, ar ieškovės prašyme išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai prima facie patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių atsakovės nemokumą, sunkią finansinę padėtį. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą pateikė 2017 m. balanso, pelno ir nuostolių ataskaitas, iš kurių matyti, kad atsakovė turi 21 971 656 Eur vertės turto, 2017 m. uždirbo 195 022 Eur grynojo pelno. Be to, atsakovė nurodė, kad turi 50 transporto priemonių, vertingų įrengimų, kito trumpalaikio turto. Atsakovė vykdo net 48 viešųjų pirkimų pagrindu sudarytas sutartis, kurių bendra vertė yra net 256 527 632,60 Eur. Iš ieškinio turinio matyti, kad reikalavimų suma atsakovei yra 25 088,87 Eur. Šiuo atveju minėta suma atsakovei kaip juridiniam asmeniui nėra laikytina didelė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki arba teigti, jog atsakovė yra nemoki. Įrodymų, kad atsakovės veiksmai yra piktybiški arba, kad ji nesąžininga, byloje nėra. Be to, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog atsakovė slapstosi, ar kokiu nors būdu slepia, ketina paslėpti ar bando realizuoti ar apsunkinti išieškojimą iš atsakovei priklausančio turto. Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad teismui yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino ir nepasisakė dėl to ar ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, t. y. pateikė duomenų, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, jog ieškovei palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas: ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas ir nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog teismo sprendimas pasunkės ar taps nebeįmanomu, nėra pagrindo vertinti ar yra kita būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

13. Teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovės (apeliantės) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes ir pritaikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MEGRAME“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius