Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėjas Anatolij Januševskij, veikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rukma“ ieškinį atsakovui J. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio suma neviršija 5000 €, šalys neprašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2003-09-11 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-1098/2001) tenkino UAB „Rukma“ prašymą dėl išieškotojo pakeitimo ir pradinį išieškotoją UAB „Verslo draudimas“, kurio naudai Kauno apygardos teismo 2001-12-17 sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-1098/2001) buvo priteista 1340,36 € skola iš atsakovo UAB „Baltoji eglė“, pakeitė nauju išieškotoju – UAB „Rukma“. UAB „Baltoji eglė“ registro tvarkytojo iniciatyva 2022-04-12 likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės 2023-05-23 patvarkymu Nr. S-23-33-14852 vykdomoji byla Nr. 0033/02/02210 dėl išieškojimo iš skolininkės UAB „Baltoji eglė“ išieškotojo UAB „Rukma“ naudai užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas išdavusiai institucijai – Kauno apygardos teismui. UAB „Baltoji eglė“ likvidavus ir išregistravus iš Juridinių asmenų registro, antstoliui tuo pagrindu užbaigus vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžinus jį išdavusiai institucijai, UAB „Baltoji eglė“ piniginė prievolė – 1340,36 € dydžio UAB „Rukma“ naudai liko neįvykdyta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pasibaigusio juridinio asmens dalyviai trejus metus yra solidariai atsakingi ir privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad juridinis asmuo likviduotas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva dėl juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų. Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą.

UAB „Baltoji eglė“ 1995-09-18 steigimo sutartis, UAB „Baltoji eglė“ įstatai, registruoti 1995-09-20 (VĮ „Registrų centras“ 2024-12-16 raštas Nr. SP-188277 (4.55 Mr)) patvirtina, kad UAB „Baltoji eglė“ buvo ribotos atsakomybės juridinis asmuo. UAB „Baltoji eglė“ valdymo organai nuo 1995-09-20 iki 2022-04-12 buvo visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas, nuo 1995-09-20 iki 2022-04-12 UAB „Baltoji eglė“ direktoriumi buvo J. D. (VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašas). Iš į bylą pateikto UAB „Baltoji eglė“ visuotinio akcininkų susirinkimo 1997-06-19 protokolo Nr. 0619 matyti, kad UAB „Baltoji eglė“ direktoriumi buvo paskirtas atsakovas J. S.. Pagal UAB „Baltoji eglė“ 1995-09-18 Steigimo sutarties 6 punktą UAB „Baltoji eglė“ įstatinis kapitalas buvo 2896,2 €, padalintas į 10 paprastųjų vardinių akcijų, UAB „Baltoji eglė“ steigėjams J. D. ir J. S. priklausė po 5 akcijas. UAB „Baltoji eglė“ visuotinio akcininkų susirinkimo 1997-06-20 protokolo Nr. 0620 ir akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 1997-06-20 tarp J. D. ir J. S. pagrindu J. S. iš J. D. įgijo 5 UAB „Baltoji eglė“ akcijas, todėl yra pagrindas išvadai, kad nuo 1997-06-20 UAB „Baltoji eglė“ vadovui ir dalyviui J. S. priklausė 100 proc. bendrovės akcijų ir atsakovas J. S. vienasmeniškai vykdė bendrovės valdymo funkcijas.

Kaip minėta, UAB „Baltoji eglė“ yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir negali įvykdyti prievolės UAB „Rukma“, todėl spręstina dėl atsakovo, kaip faktinio UAB „Baltoji eglė“ vadovo, civilinės atsakomybės.

Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jis atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir vadovybės ataskaitos parengimą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas yra privalomas pagal įstatymus, pateikimą tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 1, 2 punktai).

UAB „Baltoji eglė“ valdymo organas – atsakovas J. S., nevykdė pareigos teikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, dėl ko Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva 2022-04-12 UAB „Baltoji eglė“ buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Be to, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; 3) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui (Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas.

Ieškovės prašoma priteisti skola iš UAB „Baltoji eglė“ buvo priteista Kauno apygardos teismo 2001-12-17 sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-1098/2001). Ieškovė nurodė, kad UAB „Baltoji eglė“ buvo nemoki nuo 2003 m., tai paneigiančių duomenų byloje nėra, UAB „Baltoji eglė“ faktiniu vadovu nuo 1997-06-20 iki 2022-04-12 buvo J. S., todėl aplinkybės, kad faktinis bendrovės vadovas J. S. nevykdė savo kaip bendrovės vadovo pareigų teikti bendrovės finansines ataskaitas kas sąlygojo juridinio asmens – UAB „Baltoji eglė“ likvidavimą juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, sudaro pagrindo atsakovo J. S. veiksmus vertinti kaip nesąžiningus, todėl atsakovas privalo atlyginti žalą (CK 2.70 straipsnio 9 dalis).

Pagal 6.245 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju, UAB „Baltoji eglė“ piniginė prievolė – 1340,36 € dydžio UAB „Rukma“ naudai liko neįvykdyta. Ieškovė už VĮ „Registrų centras“ dokumentų kopijų išdavimą, sumokėjo 31,29 € (ką patvirtina į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros), todėl ieškovės reikalavimas sudaro 1371,65 €. Faktiniu UAB „Baltoji eglė“ vadovu nuo 1997-06-20 iki 2022-04-12 buvo atsakovas J. S., kurio neteisėti veiksmai – pareigos teikti bendrovės finansines ataskaitas nevykdymas, sąlygojo UAB „Baltoji eglė“ likvidavimą ir bendrovės išregistravimą iš Juridinių asmenų registro. Tokie atsakovo veiksmai turėjo įtakos prievolių kreditoriams vykdymui. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl laikytina, kad su ieškiniu sutinka. Duomenų, kad žala ieškovei būtų atlyginta, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Nustačius visas būtinas sąlygas atsakovo J. S. civilinei atsakomybei kilti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo J. S. 1371,65 € žalą, kurią sudaro 1340,36 € skola ir 31,29 € už VĮ „Registrų centras“ dokumentų kopijų išdavimą, yra pagrįstas, todėl tenkinamas iš atsakovo J. S. ieškovei UAB „Rukma“ priteisiant 1371,65 € žalai atlyginti.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas J. S. praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1371,65 €) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-03-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė teismui teikiant ieškinį sumokėjo 31 € dydžio žyminį mokestį, teismas ieškinį tenkino visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamas jos sumokėtas žyminis mokestis 31 € dydžio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis).

Bylą nagrinėjant teisme, ieškovės interesus atstovavo advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“ advokatas Mindaugas Paukštė, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos išlaidų dydį advokato pagalbai apmokėti patvirtinantys įrodymai nepateikti, todėl dėl jų priteisimo nesprendžiama (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos – 33,84 €, viršija valstybei nepriteistiną minimalią bylinėjimosi išlaidų sumą (8 €), todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270, 441 straipsniais, Lietuvos Respublikos CK 2.70 straipsnio 9 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.245 – 6.249 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš J. S. UAB „Rukma“ naudai 1371,65 € (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 65 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1371,65 € €) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-03-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisi iš J. S. 33,84 € (trisdešimt tris eurus 84 ct) su procesinių dokumentų siuntimu susijusias išlaidas valstybės naudai (mokėjimo kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.