- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- 2S-298-945/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00189-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Ieškovas
- S. V., atstovaujamos G. V., Ž. V.
- Atsakovas
- V. J., Ž. V.
- Kategorijos
- 3.1.11.4Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
- 3.3.4.1Prašymas atjauninti procesą ir jo pateikimo tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. V., atstovaujamos G. V. ir Ž. V., ieškinį atsakovams V. J. ir Ž. V. dėl sutarties sąlygų modifikavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašymu (16 t., b. l. 4–10) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi (16 t., b. l. 80–83) pareiškėjui buvo nustatytas 10 dienų terminas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti prašymo trūkumus: pateikti teismui prašymą atnaujinti procesą, atitinkantį CPK 369 straipsnio reikalavimus, išsamiai nurodant konkrečias faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą proceso atnaujinimui, pateikti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo būtinumą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, nurodyti ginčo sumą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto žyminio mokesčio sumokėjimą.
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi (16 t., b. l. 100–104) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį pakeitė, panaikino nutarties dalį, kuria nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – pateikti teismui prašymą atnaujinti procesą, atitinkantį CPK 369 straipsnio reikalavimus, išsamiai nurodant konkrečias faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą proceso atnaujinimui, pateikti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo būtinumą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą pašalinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nurodytą trūkumą – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
4. 2018 m. lapkričio 12 d. teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas (16 t., b. l. 108–110) atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o teismui nusprendus šio prašymo netenkinti, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Prašyme akcentuojama bloga pareiškėjo turtinė padėtis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi (16 t., b. l. 117–119) nustatė pareiškėjui 10 dienų terminą nuo teismo nutarties įteikimo dienos ištaisyti nutartyje nurodytus prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo trūkumus, t. y. nurodyti ginčijamą sumą, nuo kurios turi būti skaičiuojamas mokėtinas žyminis mokestis, ir pateikti visus pareiškėjo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Teismas nurodė, kad savo prašymui pagrįsti pareiškėjas pateikė J. J. neįgaliojo pažymėjimą ir banko sąskaitos Akademinėje kredito unijoje išrašą, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie šeimos gaunamas pajamas (darbo užmokestį, socialines ar kitas išmokas), VĮ „Regitra“ ir VĮ Registrų centro duomenų apie turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įrodymų apie turimas sąskaitas ir lėšas banko sąskaitose bent už paskutinius tris mėnesius iki prašymo padavimo dienos. Dėl to teismas sprendė, kad vien pagal pareiškėjo nurodytus teiginius nėra galimybės įvertinti/patikrinti jo (ne)galėjimą šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio ir nustatyti pareiškėjo turtinės padėties pasikeitimo po tam tikro laikotarpio galimybes.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu (16 t., b. l. 125–129) pareiškėjas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Teismas iš LITEKO sistemoje matomų civilinių bylų Nr. 2-758-528/2015 ir Nr. 2-2981-886/2018 turėjo galimybę sužinoti, kad reikia atsižvelgti į blogą pareiškėjo turtinę padėtį. Nenaudodamas šių duomenų teismas pažeidė PK 179 straipsnio 3 dalies, 185, 263 straipsnių nuostatas.
6.2. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Lietuvos valstybė nepagrįstai ir neteisėtai ilgą laiką pareiškėjui atsisako sumokėti civilinėje byloje Nr. e2-10123-962/2018 priteistą 324,03 Eur sumą, todėl pati valstybė apsunkina jo turtinę padėtį ir jam trukdo sumokėti žyminio mokesčio dalį.
6.3. Pareiškėjo sutuoktinė pinigų negauna, o jis negali per 10 dienų realizuoti savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
6.4. G. ir Ž. V. buvo atleisti nuo žyminio mokesčio, motyvuojant viešojo intereso gynimu. Pareiškėjo prašymas taip pat yra pateiktas siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 49 straipsnio 2 dalyje).
6.5. Pareiškėjas yra sumokėjęs kelis tūkstančius eurų žyminių mokesčių, kuriuos Lietuvos valstybė, neteisėtai atsisakiusi pradėti bylas ar jas neteisėtai nutraukusi, neteisėtai atsisako geruoju grąžinti.
6.6. Ateityje pareiškėjo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį, o tą patvirtina vykdomųjų bylų, taip pat teismuose nagrinėjamų ir jau išnagrinėtų bylų medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiama nutartimi pareiškėjui pagrįstai buvo nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti.
10. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis) realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų (šiuo prašymo atnaujinti procesą) formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 369 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.
11. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-758-528/2015 ir vietoje Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo priimti naują sprendimą – atmesti netiesioginį ieškinį. Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu, kurį Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paliko nepakeistą, ieškovės S. V. ieškinį tenkino visiškai, pripažino negaliojančia 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp Ž. V. ir V. J., 1-o punkto nuostatą, kuria nustatyta, kad už laiku negrąžintą paskolą skaičiuojama 0,5 procentų delspinigių, ir sumažino delspinigių procentinę išraišką iki 0,02 procentų dydžio, taip pat išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
12. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ginčuose dėl sutarčių modifikavimo mokamas 200 Eur žyminis mokestis, išskyrus ginčus dėl sutarčių turinio pobūdžio nuostatų modifikavimo. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi (16 t., b. l. 100–104) konstatuota, kad nagrinėjamu atveju prašoma atnaujinti procesą byloje, kurioje buvo reiškiamas reikalavimas būtent dėl turtinio pobūdžio sutarties sąlygos modifikavimo. Nurodytos aplinkybės lemia, kad žyminio mokesčio suma už pateiktą prašymą turi būti apskaičiuota vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. procentine nuo reiškiamo reikalavimo sumos.
13. Būtent poreikiu apskaičiuoti už turtinį reikalavimą mokėtiną žyminio mokesčio sumą ir grindžiamas skundžiamoje nutartyje nurodytas pareiškėjo prašymo trūkumas – ginčo sumos nenurodymas. Tam, kad būtų galima įvertinti pareiškėjo galimybes sumokėti žyminį mokestį, turi būti nustatyta mokėtina žyminio mokesčio suma. Vadovaujantis CPK 85 straipsnio 2 dalimi, būtent pareiškėjui tenka pareiga įvardinti reikalavimo sumą. Šios pareigos pareiškėjas nevykdo, nenurodydamas jokių objektyvių priežasčių. Nors CPK 86 straipsnio 1 dalyje ir nurodyta, kad, tais atvejais, kai reikalavimo sumą jo pateikimo metu nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o vėliau suma gali būti tikslinama, tokiam veiksmui atlikti teismui turi būti pateikti reikalavimo sumai apskaičiuoti reikalingi duomenys.
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atkurti byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti, nuginčytą jo teisę reikalauti 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutartyje nurodyto dydžio netesybų. Teismas netesybų dydį sumažino nuo 0,5 proc. iki 0,02 proc. (0,5 proc. – 0,02 proc. = 0,48 proc.). Siekiant įvertinti, kokio dydžio turtinę teisę pareiškėjas nori atkurti, teismui turi būti pateikti duomenys apie tai, kokio dydžio reikalavimo teisę pareiškėjas įgytų, jeigu procesas išnagrinėtoje byloje būtų atnaujintas ir pakartotinai išnagrinėjus bylą būtų priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas. Pareiškėjas privalo įvardinti, kokio dydžio sutartinė prievolė, pagal kurią jis skaičiuoja delspinigius, nėra įvykdyta, t. y. už kokią sumą teismui priėmus jam palankų sprendimą pareiškėjas skaičiuotų didesnes netesybas. Iš prašymo turinio nėra aišku, ar egzistuoja nepadengta prievolės dalis pagal paskolos sutartį, jei taip, tai kokia tos prievolės dalis yra pradelsta. Be to, jis privalo įvardinti laikotarpį, už kurį netesybos būtų skaičiuojamos (kokiu laikotarpiu už kokią sumą pareiškėjas skaičiuoja delspinigius). Būtent šie duomenys, kuriais disponuoja tik pats pareiškėjas, lemia jo turtinio intereso, susijusio su byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, apimtį. Padauginus pradelstą prievolės dydį iš delspinigių sumažinimo dydžio (0,48 proc.) bei vėlavimo atsiskaityti trukmės gauta suma yra reikšminga žyminio mokesčio dydžiui apskaičiuoti. Naudojant nurodytus duomenis, vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali būti apskaičiuojama ir pareiškėjo turtinio intereso suma už laikotarpį po prašymo pateikimo, o kartu ir galutinė reiškiamo reikalavimo suma.
15. Nutarties 13–14 punktuose aptartas pareiškėjo prašymo trūkumas negali būti vertinamas kaip formalus, kadangi tik žinant, kokią žyminio mokesčio sumą privalo mokėti pareiškėjas, galima tinkamai įvertinti objektyvias galimybes pareiškėjui žyminį mokestį sumokėti. Tokių duomenų neturėdamas teismas negali vertinti pareiškėjo prašymų atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar mokesčio mokėjimą atidėti pagrįstumo.
16. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis). Vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės.
17. Pareiškėjas nurodo, kad reikšdamas ieškinį jis gina viešąjį interesą, todėl turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pareiškėjas neatitinka CPK 49 straipsnyje nurodytiems specialiems subjektams, kuriems suteikta teisė ginti viešąjį interesą, keliamų reikalavimų. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas gina išimtinai asmeninio pobūdžio turtinį interesą.
18. Pareiškėjas taip pat prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios jo turtinės padėties (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Vertindamas šį pareiškėjo prašymą teismas pažymi kelias reikšmingas aplinkybes.
18.1. Pirma, kaip minėta nutarties 15 punkte, tik nustačius, kokio dydžio žyminį mokestį reikia mokėti, galima įvertinti, ar toks mokestis gali tapti per didele našta proceso dalyviui.
18.2. Antra, CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė asmenį dėl turtinės padėties atleisti nuo dalies, bet ne nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo 20 straipsniu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl turtinės padėties visiškai atleidžiami tik tie asmenys, kuriems byloje teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų nei apie jam teikiamą antrinę teisinę pagalbą, nei apie sumokėtą dalį žyminio mokesčio.
18.3. Trečia, siekiant įvertinti prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo dėl turtinės padėties pagrįstumą, į bylą turi būti pateikiami turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juo pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokio prašymo patenkinimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tepateikė teismui vienos savo banko sąskaitos išrašą ir duomenis apie pilnamečiam vaikui nustatytą specialių poreikių lygį (16 t., b. l. 111–114). Į bylą nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas išlaiko savo pilnametį sūnų. Iš sąskaitos išrašo nėra aišku, kada jis sudarytas. Be to, tokie dokumentai negali būti vertinami kaip pilnai atspindintys pareiškėjo turtinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai įvertinti pateiktą prašymą, pagrįstai pasiūlė pareiškėjui pateikti papildomus argumentus ir įrodymus. Nors pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jo turtinei padėčiai įvertinti reikšmingi duomenys apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą, tokių duomenų pareiškėjas neteikė ir su atskiruoju skundu, pats nuspręsdamas, kad turimas turtas nepakankamai likvidus (jį sudėtinga greitai realizuoti). Viena vertus, tokiu argumentu pareiškėjas netiesiogiai pripažino turintis turto. Kita vertus, pareiškėjo vengimas įvardinti turimą turtą apriboja teismo galimybes įvertinti jo prašymo pagrįstumą. Pareiškėjo su atskiruoju skundu pateikti duomenys apie jo sveikatos būklę ar jo sutuoktinės darbo santykius (16 t. b. l. 146–153) yra ankstesnio laikotarpio (2010–2013 m.), todėl spręsti, kad jie gali turėti įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nėra pagrindo. Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, kad teismas privalėjo savo iniciatyva rinkti duomenis iš kitų civilinių bylų, kuriose dalyvavo pareiškėjas, ir pagal šiuos duomenis vertinti jo turtinę padėtį. Kaip minėta, klausimas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo sprendžiamas individualiai kiekvienoje byloje ir priklauso nuo būtent tuo metu, kai teikiamas prašymas, susiklosčiusios situacijos. Be to, įstatymas nenumato pareigos teismui savo iniciatyva rinkti įrodymus, kai pats proceso dalyvis dėl subjektyvių priežasčių vengia vykdyti savo procesinę pareigą (CPK 179 straipsnis).
19. Apibendrindamas nutarties 18 punkte nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pasiūlymas pareiškėjui pateikti papildomus duomenis, patvirtinančius sunkią jo turtinę padėtį, buvo susijęs su siekiu užtikrinti jo teisę būti atleistam nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Negavęs šių duomenų teismas neturi galimybės įvertinti pateikto prašymo pagrįstumą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas dar kartą išaiškina pareiškėjui, kad, teikdamas prašymą pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, jis privalo įvardinti ieškinio sumą (mokėtiną žyminį mokestį), dalį mokesčio sumokėti ir pateikti įrodymus, kad likusios dalies sumokėti negali dabar ir negalės pasibaigus bylos nagrinėjimui, tuo atveju, jeigu bus priimtas jam nepalankus sprendimas.
20. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (CPK 84 straipsnis). Kaip minėta nutarties 15 punkte, tik nustačius, kokio dydžio žyminį mokestį reikia mokėti, galima įvertinti, ar toks mokestis gali tapti per didele našta proceso dalyviui. Šiam prašymui įvertinti taip pat reikalingi duomenys apie pareiškėjo turtinę padėtį. Be to, toks prašymas turi būti grindžiamas ne tik duomenimis, kad pareiškėjo turtinė padėtis yra bloga, bet ir duomenimis, kad ji gali pagerėti artimiausiu metu (iki teismo sprendimo byloje priėmimo). Šią aplinkybe pareiškėjas, teikdamas atskirąjį skundą, įrodinėjo jo naudai išduotais vykdomaisiais dokumentais dėl piniginių lėšų iš ieškojimo, tarp jų ir iš valstybės (16 t., b. l. 130–143). Teismas pažymi, kad pareiškėjo pateikti dokumentai apie valstybės skolą (16 t., b. l. 130–137), skirtingai nei nurodo pats pareiškėjas, ne patvirtina, bet paneigia faktą, kad su juo nebuvo atsiskaityta nepagrįstai, kadangi, pareiškėjui pateikus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, antstolio veiksmai priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo pripažinti neteisėtais dėl to, kad dokumentas pateiktas vykdyti nesilaikant įstatyme nustatyto termino, po kurio atsiranda prievolė. Be to, skundo nagrinėjimo metu šis terminas yra suėjęs, duomenų, kad valstybė ir toliau nevykdo prievolės, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad nėra įvykdytas ir kitas pareiškėjui išduotas vykdomasis raštas (16 t., b. l. 139–143) ar kad jis bent jau pateiktas vykdyti, kokios yra galimybės šiame rašte nurodytas sumas išieškoti.
21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą prašymo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šiai dienai pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, nustatomas naujas 10 dienų terminas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjui V. J. 10 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti prašymo atnaujinti procesą trūkumus, nurodytus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.