Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-12-05 · Civilinė byla Nr. e2S-875-227/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-05
Bylos Nr.
e2S-875-227/2018
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01420-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Atsakovas
UAB „Paskolų partneriai“
Ieškovas
Š. B.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-875-227/2018

Ana Karšul Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01420-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.18.3; 3.3.1.14; 3.3.2.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Paskolų partneriai“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5452-1055/2018 pagal ieškovo Š. B. ieškinį atsakovei UAB „Paskolų partneriai“ dėl sandorio nuginčijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas Š. B. pateikė teismui ieškinį dėl sandorio nuginčijimo, prašė pripažinti šalių 2015 m. gegužės 26 d. sudarytą paskolos sutartį, 2015 m. birželio 3 d. sutartinės hipotekos lakštą negaliojančiais, priteisti iš atsakovės 2611,72 Eur. Nurodė, kad pasiskolino iš atsakovės 7000 Eur, atsakovei yra sumokėjęs 9611,27 Eur sumą, todėl iš atsakovės, panaikinus paskolos sutartį, turėtų būti priteista permokėta suma.

Šalies argumentai

2. Reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ieškovo Š. B. ir atsakovės UAB „Paskolų partneriai“ 2015 m. gegužės 26 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 20150526 vykdymą iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad nesustabdžius paskolos sutarties vykdymo ieškovas ir toliau privalėtų mokėti įmokas atsakovei, tai didintų permokos sumą, dėl ko ieškovas bylos nagrinėjimo metu turėtų tikslinti savo reikalavimą dėl permokos priteisimo. Šią laikinąją apsaugos priemonę prašė taikyti kaip prevencinę priemonę, užkertančią kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, sustabdė šalių 2015 m. gegužės 26 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 20150526, vykdymą iki šioje civilinėje byloje priimto procesinio sprendimo įsiteisėjimo.

Šalies argumentai

4. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144, 145 straipsnių nuostatomis, atsižvelgė į proceso ekonomiškumo principą, įvertino pateiktus rašytinius įrodymus ir prašyme nurodytas aplinkybes. Pripažino, kad prašymas dėl sutarties vykdymo sustabdymo pagrįstas, tikslinga stabdyti sutarties tolimesnį vykdymą (CPK 145 str. 1 d. 13 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

5. Atsakovė UAB „Paskolų partneriai“ atskiruoju skundu prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovo prašymą atmesti.

6. Nurodo, kad teismas neįvykdė įpareigojimo įvertinti ieškinio tikėtiną pagrįstumą bei ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimo pasunkėjimo ar pasidarymo neįmanomu. Ieškovas nepagrįstai kvalifikuoja sutartį kaip vartojimo kredito sutartį, kadangi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas netaikomas kredito sutartims, kurių įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka, o ieškovas ieškinį grindžia būtent šio įstatymo nuostatomis. Ieškovas, norėdamas plėtoti pradėtą individualią veiklą (verslą), 2015 m. gegužės 20 d. el. laišku kreipėsi į atsakovę dėl paskolos sutarties sudarymo. Derybų metu ieškovas nurodė, kad paskola bus panaudota individualios veiklos plėtojimui. Dėl nurodyto ieškovas negali būti laikomas vartotoju ir vartojimo santykius reglamentuojančios Civilinio kodekso normos sprendžiant šalių ginčą netaikytinos. Kadangi ieškinys nepagrįstas, laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti taikomos. Net jeigu šioje byloje būtų taikomas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, teiginys, kad atsakovė netinkamai įvertino ieškovo mokumą yra neatitinkantis tikrovės. Ieškovas ketino paimti papildomą 8.000 EUR paskolą tapačiomis sąlygomis ir jo buvo pasiteirauta, ar ieškovo kreditingumo istorija yra gera. Ieškovui nurodžius atsakovei savarankiškai patikrinti ieškovo mokumą, tą atsakovė padarė, paskola nebuvo suteikta.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas pritaikė prevencines laikinąsias apsaugos priemones - sutarties vykdymo sustabdymą, neįsitikinęs ieškinio pagrįstumu ir atsakovės galimybe įvykdyti teismo sprendimą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 str., 147 str). Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatlieka savo tikrosios funkcijos - užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, nes atsakovė yra veiklą vykdantis juridinis asmuo, neturintis finansinių sunkumų, patenkinus ieškovo ieškinį atsakovė tikrai turėtų galimybę tokį teismo sprendimą įvykdyti. Be to, sustabdžius sutarties vykdymą, ieškovo įsiskolinimas atsakovei didės, atmetus ieškinį ieškovas privalėtų grąžinti atsakovei susidariusią skolą, palūkanas ir delspinigius. Dėl šios priežasties pritaikytos laikinosios apsaugos priemonių taikymas lemtų tai, kad ieškovas atmetus ieškinį atsidurtų sunkioje finansinėje padėtyje, nes jam reikėtų sumokėti per visą bylinėjimosi procesą susidariusią skolą atsakovei, ieškovas gali būti finansiškai nepajėgus grąžinti visą susidariusią sumą. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės padarytų žalos atsakovei. Laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovės interesus ir suteikia neproporcingą siekiamam tikslui naštą šalims. Nutartis turėtų būti panaikinta, o klausimas išspręstas atmetant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba įpareigoti ieškovą mokėti mėnesines įmokas į teismo depozitinę sąskaitą.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Š. B. prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Šiuo atveju dėl teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų teismas pasisakys tik priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo prerogatyva. Darant prielaidą, kad sutartis nėra kvalifikuotina kaip vartojimo kredito sutartis, ši aplinkybė savaime netrukdytų ieškinio tenkinimui. Ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, apeliantė nepagrindžia, kad ieškovas būtų pasirinkęs neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, prašytų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas. Ieškovas neabejoja atsakovės mokumu, ir kad prašoma priteisti 2611,72 Eur suma atsakovei nėra labai reikšminga. Tačiau ieškovas jau esu sumokėjęs kreditoriui daugiau, nei iš jo gavęs, prašo sutartį pripažinti negaliojančia ir priteisti iš atsakovo permoką. Nestabdant sutarties vykdymo, bylos nagrinėjimo laikotarpiu ieškovas turėtų toliau mokėti kasmėnesines einamąsias įmokas, ir tokiu būdu permoka toliau didėtų. Tokiu atveju, bylos nagrinėjimo eigoje būtų reikalinga tikslinti ieškinį didinant prašomą priteisti sumą arba, ieškinį patenkinus, reikšti naują ieškinį dėl permokos, susidariusios bylos nagrinėjimo metu, priteisimo. Teismas pagrįstai taikė prevencinę priemonę, užkertančią kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti - sustabdyti paskolos sutarties vykdymą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Kadangi atsakovo turtinė padėtis yra gera (kaip jis pats tą deklaruoja), tai vienos paskolos sutarties vykdymo sustabdymas jos negalėtų iš esmės pabloginti. Teiginys, kad galimai atmetus ieškinį, ieškovas nebepajėgs sumokėti visos skolos, palūkanų ir delspinigių yra tik apeliantės prielaidos. Tuo tarpu, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, ir bylos nagrinėjimo metu ieškovui toliau mokant kasmėnesines įmokas, didės teisinis neapibrėžtumas, galimai atsakovė ir toliau nepagrįstai turtės ieškovo sąskaita. Todėl, teismas, taikydamas skundžiamą laikinąją apsaugos priemonę, tinkamai subalansavo abiejų šalių interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis – šalių sutarties vykdymo sustabdymu.

12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai). Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas.

14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pažymėtina, vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas pats savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Teismų praktikoje pasisakyta, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-17 nutartis c. b. Nr. 2-1235/2014), o ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas reikalingas būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-10 nutartis c. b. Nr. 2-2343/2013, 2014-01-09 nutartis c. b. Nr. 2-26/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-614-464/2015). Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovo ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškinio preliminarų pagrįstumą ar nepagrįstumą. Pažymėtina, jog išvados apie ieškinyje nurodytų faktinių bei teisinių argumentų teisingumą bus padarytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o šioje bylos stadijoje ieškovo ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl apeliantės argumentų, susijusių su šalių teisinių santykių vertinimu, svarstyti, ar tarp šalių yra susiklostę vartojimo santykiai. Dėl šių klausimų pasisakys pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės.

16. Sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimo, pažymėtina, jog teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-1718-943/2016). Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 2-949/2008).

17. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas prašė pripažinti šalių 2015 m. gegužės 26 d. sudarytą paskolos sutartį, hipotekos lakštą negaliojančiais, taip pat nurodė, kad jam turėtų būti grąžinta susidariusi permoka. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Šiuo atveju ieškovės ieškinyje pateiktas pagrindinis reikalavimas dėl pripažinimo (sutarties pripažinimo negaliojančia). Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-886/2010). Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Dėl šios priežasties pripažintina, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant užtikrinti teismo galimo sprendimo vykdymą pagal ieškinyje išdėstytus reikalavimus pripažinti negaliojančiais šalių sudarytą sutartį, hipotekos lakštą, priteisti susidariusią permoką neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir paskirties.

18. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pagrindinis reikalavimas yra dėl pripažinimo, o tokio ieškinio patenkinimo atveju ši teismo sprendimo dalis realizuotųsi savaime, klausimas dėl restitucijos taikymo būtų įgyvendintas išieškant iš atsakovės konkrečią pinigų sumą, nėra galimybės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nustačius, jog šiuo atveju prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su ieškinio reikalavimais ir neužtikrintų būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymo, konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas nepagrindė įrodymais realios grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui t.y. ieškovas nepagrindė kokiu būdu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali iš esmės pasunkėti ar pasidaryti negalimu galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo teiginius apie konkrečios žalos kilimą. Nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus jam palankų teismo sprendimą, atsakovė jo nevykdys (sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas), atsiliepime į atskirąjį skundą neginčija, kad atsakovė būtų pajėgi grąžinti ieškovui permoką. Ieškovo argumentas, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis, be kita ko, siekiama išvengti galimos žalos ateityje atsiradimo ir neigiamų pasekmių susidarymo, t.y. galbūt ateityje kilsiančių naujų teisminių ginčų, prieštarauja CPK nuostatoms, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti sprendimo privalomumą kitoje byloje.

20. Nurodytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo daryti išvadą, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Neegzistuojant bent vienai iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nėra teisinio pagrindo taikyti teises ir interesus varžančius apribojimus. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

21. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir neteisingai išsprendė klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies antruoju punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo Š. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėja Margarita Dzelzienė