Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2019-09-04 · Baudžiamoji byla Nr. T-429-564/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-04
Bylos Nr.
T-429-564/2019
Teisminio proceso Nr.
1-28-1-00313-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-429-564/2019
Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00313-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.; 2.5.14.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 4 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,

susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepimu rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. liepos 18 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau- Komisijos) priimtu nutarimu Nr.81/04-554 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 3 d. 3 p. Teismui siūloma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu nustatyti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas

Nutarime nurodyta, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistas 2013-03-22 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK) 129 str. 1 d., 253 str. 1 d., 63 str. 1, 2 d. 5 d. 2 p. 12 metų laisvės atėmimo. Pagal 2014-01-27 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį pakeisti 2013-03-22 nuosprendį, pagal BK 129 str. 1 d. nuteisti 10 metų 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d. 5 d. 2 p. subendrinti su BK 253 str. 1 d. ir galutinė bausmė 10 metų 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Pagal 2014-10-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį panaikinti 2014-01-27 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pagal 2016-05-23 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį galutinė bausmė 12metų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 4 metai ir 22 dienos.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą dėl Komisijos nutarimo, prašo teismo jo netvirtini. Prokurorė nurodė, kad nuteistasis atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 3 d. 3 p., tačiau vien tikto nepakanka. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis bausmę atlieka už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Asmuo teistas 3 kartus, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka ne pirmą kartą, t. y. 2 kartą. Jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis nusikalto naujai. Nuteistasis linkęs nusikalsti, padarytas nusikaltimas smurtinis, susijęs su kito žmogaus gyvybės atėmimu. Dabartinis teisės pažeidimas yra sunkesnis, nei ankstesni teisės pažeidimai ir nėra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Šios aplinkybės rodo neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Net ir įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas teigiamai, leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Nors nuteistasis dirba, charakterizuojamas gerai, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas, tačiau atsižvelgiant į kriminalinę istoriją galima manyti, kad nuteistajam sunku laikytis visų visuomenės priimtų normų ir taisyklių. Vien šie faktai nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę. Bausmės atlikimo metu už vidaus tvarkos pažeidimus baustas 5 kartus, ir nors nuobaudos negalioja, tačiau tai leidžia teigti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas, kaip nepriekaištingas. Nusikalstamo elgesio rizika - nors ir žema, tačiau artima vidutinei. Kaip naujai atvykusiam į pataisos namus atlikus OASys du vertinimą 2016-03-20 buvo 30 balų, tačiau 2018-12-19 pakartotinai atlikus OASys du vertinimą buvo 34 balai.2019-06-26 pakartotinai atlikus OASys du vertinimą buvo 32 balai. Be to, ir komisija priimdama sprendimą buvo nevieninga.

Nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, kaip pataisos priemonė nuteistajam, taikytina, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkų tyčinį nusikaltimą – nužudymą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis savo elgesį vertina tik kaip impulsyvų, kaip reakciją į susiklosčiusią situaciją, sunkiai gali atskirti veiksnius, lėmusius įvykių baigtį, siekia apie save sudaryti teigiamą įspūdį, o tai rodo, kad jis dar pakankamai nesugeba identifikuoti nusikaltimą lėmusių veiksnių, tinkamai vertinti pasekmes, savo elgesį kontroliuoti taip, kad tokie veiksmai nesikartotų. Be to tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad ji priežiūrą suvokia dviprasmiškai, nors linkęs laikytis įsipareigojimų, tačiau reaguoja minimaliomis pastangomis, stebimi sunkumai įgyvendinant praktiškai galimus situacijų sprendimo modelius. Bausmės atlikimo metu baustas 5 kartus drausminėmis nuobaudomis. Likęs neatliktas paskirtos bausmės laikas – 4 metai 22 dienos. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Pripažintina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, pataisos namuose dalyvavo įvairiose programose, 12 kartų skatintas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema 32 balai. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas šiuo metru taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau ir likusi bausmės dalis šiuo metu vertintina kaip labai didelė. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 12 metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Formalių kriterijų atitikimas įstatymo reikalavimams nėra pakankamas, nes būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis A. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį smurtinį nusikaltimą - nužudymą, kuris sukėlė ypatingą žalą visuomenei ir negrįžtamas pasekmes - žmogaus mirtį. Padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl veikos pavojingumą, o kartu ir nuteistojo pavojingumą visuomenei, svarbu įvertinti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Padarytas labai sunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas - rodo žymiai didesnį nuteistojo pavojingumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija, priimdama nutarimą, nebuvo vieninga, 5 jos nariai balsavo „už“ nuteistojo paleidimą į laisvę, 1– „prieš“.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Pažanga mažinant riziką nėra pakankama, ji dar artima vidutinei. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2019 m. liepos 18 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-554 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. K.

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė