Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas

2021-10-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-1569-1156/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-10-28Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-28
Bylos Nr.
A20.-1569-1156/2021
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00346-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Donata Šimkutė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
Byla Nr. A20.-1569-1156/2021
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00346-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė,sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei,dalyvaujant užsienietės Z. A. I. I. atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietės Z. A. I. I. pareiškimas dėl apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (duomenys neskelbtini) stovykloje peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė Z. A. I. I. , atstovaujama advokato Pauliaus Vinklerio, kreipėsi į teismą su pareiškimu skirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant, kad užsienietė elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą, ir leisti jai apsigyventi jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškime nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi užsienietė yra apgyvendinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (duomenys neskelbtini) stovykloje. Toks užsienietės apgyvendinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui, 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsniui, apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui, nes ji negali niekur išeiti iš migrantų miestelio, pasivaikščioti ar išeiti apsipirkti, negali normaliai naudotis ryšio priemonėmis, kas labai apsunkina jos bendravimą su artimaisiais ir galimybę geriau apsirūpinti maistu, pakeisti aplinką, pasivaikščioti ir už stovyklos ribų. Be to, sąlygos jos apgyvendinimo vietoje yra nežmoniškos, ji negali gauti jai tinkamo maisto, pablogėjus oro sąlygoms užsienietė šąla, turi gyventi labai blogomis sąlygomis su dideliu kiekiu kitų užsieniečių, neturi sąlygų išsiskalbti drabužių, trūksta šiltų rūbų bei avalynės. Užsienietė turi galimybę apsigyventi savo pasirinktoje ir geriau pritaikytoje oriai gyventi vietoje, nes jos sutuoktinis S. M. O., gim. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jis turi sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sutuoktinis gali išlaikyti savo žmoną, nes visos jo pajamos laikomos bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Taikius nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę kompetentinga institucija žinotų užsienietės buvimo vietą, ji būtų pasiekiama tais atvejais, kai reikėtų atlikti kokius nors veiksmus dėl jos teisinio statuso Lietuvos Respublikoje nustatymo. Taikius prašomą švelnesnę priemonę, bus efektyviau įgyvendinamas asmens laisvės nevaržymo, kai tai nėra būtina, principas, užsienietė galės gyventi kartu su sutuoktiniu ir taip realizuoti šeimos susijungimo teisę. Kartu su prašymu pateikė teismui uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sutikimą, kad S. M. O. deklaruotų savo gyvenamąją vietą ir gyventų bendrovei priklausančiose patalpose (viešbutyje), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

2. Užsienietė teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau jos interesus byloje atstovavęs advokatas prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai pateikė duomenis, patvirtinančius, kad Z. A. I. I. , kuri Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (duomenys neskelbtini) stovykloje registruota kaip Z. A. R., ir S. M. O. 2020 m. sudarė santuoką, taip pat sutuoktinio asmens tapatybės dokumento nuotrauką. Advokatas akcentavo prastas gyvenimo sąlygas, dėl kurių jo atstovaujamoji patirią didelį diskomfortą.

3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (duomenys neskelbtini) stovyklos atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

5. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

6. Susipažinus su užsienietės asmens byla nustatyta, kad 2021 m. birželio 11 d. 3.50 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos pareigūnai sulaikė šešis asmenis, kurie neteisėtai kirto valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Tarp minėtų asmenų buvo moteris, prisistačiusi (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė Z. A., gimusia (duomenys neskelbtini). Ji neturėjo asmens tapatybę, pilietybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. 2021 m. birželio 30 d. vykusios apklausos metu užsienietė nurodė esanti Z. A. R., gimusi (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 30 d. užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio, kurį Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmė nagrinėti skubos tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas suteikti prieglobstį nėra išnagrinėtas, todėl daroma išvada, kad ji yra prieglobsčio prašytoja Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme. Įvertinus Migracijos departamento 2021 m. liepos 1 d. raštą, kuriame nurodoma, kad pasikalbėjus su užsieniete daroma išvada, kad prieglobsčio prašytojos kelionės tikslas yra Europa, ji piktnaudžiavo migracine sistema, todėl yra didelė tikimybė, jog vengdama galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ji gali pasislėpti ar nesulaukusi sprendimo dėl jos teisinės padėties išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, 2021 m. liepos 8 d. 11 val. užsienietė buvo sulaikyta ne ilgiau kaip 48 val., tą pačią dieną buvo kreiptasi į teismą dėl sulaikymo taikymo užsienietei. Vilniaus reginio apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimu teikimas tenkintas ir užsienietė sulaikyta Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 8 d. Nesutikdama su priimtu sprendimu užsienietė į skundė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, pakeitė apylinkės teismo sprendimą, užsienietei taikė alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Vilniaus reginio apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimu pratęstas alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas iki 2022 m. sausio 8 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje. Taigi užsienietės asmens byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad ji nėra apgyvendinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (duomenys neskelbtini) stovykloje vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, kaip teigiama pareiškime, jai teismo sprendimu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

7. Nors nagrinėjamu atveju teismui buvo pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sutikimas, kad S. M. O. deklaruotų savo gyvenamąją vietą ir gyventų bendrovei priklausančiose patalpose (viešbutyje), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teismas pažymi, kad šis sutikimas yra suteiktas ne užsienietei, o kitam asmeniui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis. Pažymėtina ir tai, kad santuokos sertifikate, kurį pateikė advokatas, nurodoma, kad S. M. O. sudarė santuoką su Z. A. I., gimusia (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad S. M. O. sutuoktinės vardo ir pavardės rašyba skiriasi nuo to, kaip save identifikuoja pati užsienietė, kad nesutampa net gimimo data, negalima daryti neabejotinos išvados, kad tai tas pats asmuo. Nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo vertini, kad šiuo metu užsienietei taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra pernelyg griežta ir neproporcinga siekiamiems tikslams, todėl pareiškimas netenkintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 116 straipsniu, 118 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Donata Šimkutė