Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2016-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-180-882/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-01-12
Bylos Nr.
1-180-882/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63696-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Sadauskas
Kaltinamasis
L. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-180-882/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63696-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 1.1.8.6.2; 1.2.4.8; 2.10.1.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Valančienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, gyvenantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs 2015 m. rugsėjo 16 d., teistumas neišnykęs, dabar yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Ž. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui D. R., gim. 2003 m., o būtent: 2015 m. lapkričio 10 d., apie 13.30 val., Šiauliuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kitų nepilnamečių akivaizdoje, veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, t. y. smūgiuodamas kumščiu nukentėjusiajam D. R. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip dešimt kartų, taip padarydamas jam kraujosruvą dešiniame skruoste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, spiriant iš kojos nukentėjusiajam į koją, taip sukėlė nukentėjusiajam D. R. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

L. Ž. kaltė įrodyta:

Kaltinamojo L. Ž. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (48-49, 55-56 b. l.), kuriuose nurodyta, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai, paaiškino, kad yra A. D., kaip ir draugas, gal labiau pažįstamas. Maždaug prieš mėnesį, datos nepamena, sutinka su diena nurodyta kaltinime, po pietų, A. D. jį nusivedė pas pažįstamus į (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Tas butas L., jį matė pirmą kartą, pavardės nežino. Bute jau buvo pažįstami iš matymo vaikai: A. ir D. Buvo blaivus, A. D. irgi blaivus. Su savimi turėjo 50 €, ir, būnant minėtame bute, dingo šie pinigai. Rūkė balkone, kai grįžo iš balkono, striukės kišenėje neberado savo 50 €. Buvo tikras, kad tuos pinigus turėjo su savimi ateidamas į butą ir nesuprato, kur jie galėjo dingti. Klausė visų, kur yra pinigai, niekas nežinojo. Kažkodėl visi buvę bute, jam pradėjo sakyti, kad gal D. paėmė. Jį mažai pažįsta, ar jis taip galėjo padaryti, nežino, jo neapžiūrėjo. Klausė jo, ar jis paėmęs pinigus, jis neigė. Susinervino ir jam sudavė keletą kartų iš rankos, ten kur pakliuvo. Kai sudavė jam tuos keletą kartų, jis sėdėjo ant lovos, ir tada dar priėjęs, A. jam spyrė iš kojos. Kiek tiksliai kartų jam sudavė, pasakyti negali, bet sutinka kad keletą, sutinka kaip sako jis ir buvę pažįstami. Kliuvo visur, galimai ir į galvos sritį. Bet daugiau sudavė kažkur per rankas. Sutinka, kad taip nereikėjo elgtis. Jis nei verkė, nei jam ką sakė. Kur buvo A. D. tuo metu, nepamena, pradžioje buvo prie kompiuterio. Visi kiti tikrai buvo kambaryje ir matė, kaip sudavė D. Jei gerai pamena, po sudavimo jam, jis išbėgo iš buto, jokio kraujo jo veide nematė. Tada su A. D. jis išėjo. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi, yra kaltas, nukentėjusiojo atsiprašė, su D. mama susitarė dėl žalos, nurodė, kad pretenzijų jam neturi. Žalą ligonių kasai atlygino. Sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su jam siūloma bausme bei jos dydžiu.

Nukentėjusiojo D. R. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (10-11 b. l.), kuriame nurodyta, kad 2015-11-10, apie 14.30 val., su bendraklasiais A. S. ir L. B. nuėjo pas L. į namus, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Būnant pas L., atėjo iš matymo pažįstamas A. ir jam nematytas L. Būnant pas L., L. pasigedo pinigų kišenėje ir pradėjo jį kaltinti, kad jis pavogęs jo pinigus. Dėl to jis pradėjo jį mušti suduodamas rankomis jam į įvairias kūno vietas, apie 10 smūgių. Tuo metu A. vieną kartą iš kojos spyrė jam į koją. Po sumušimo išėjo į namus, o mama iškvietė medikus. Dabar jo sveikata gera ir rimtų sužalojimų nepatyrė.

Liudytojos, nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą, I. R. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (26-27, 34-35 b. l.), kuriuose nurodyta, kad yra D. R. mama. Jos sūnus D. buvo sumuštas draugo L. B. bute, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buto numerio nežino. Viską žino tik iš sūnaus pasakojimo. Jis grįžo sumuštu veidu, buvo mėlynė veide, skaudėjo šonai, buvo užsiėmęs šonus, sunkiai ėjo. Kaip sakė, jį sumušė L., kuris atėjo į butą pas L. L. jis matė pirmą kartą, jo pavardės nežino. Būnant tame bute, D. apkaltino pinigų vagyste, kad pavogė 50 € iš L. ar iš A., to tiksliai nežino. Jai sakė, kad A. dingo 50 €. Abejoja, kad tokius pinigus gali turėti mažametis vaikas. L. jam smūgiavo iš rankų kumščių visur, kur papuola, kliuvo į galvą, į šonus, rankas. Kaip sakė sūnus, sudavė ne mažiau kaip 10 kartų, o gal ir daugiau. O kai L. jį mušė rankomis, A. dar spyrė iš kojos jam į koją. Kai grįžo į namus, sūnus jautėsi labai blogai, sakė, kad svaigsta galva, kad bloga. Išsigandusi iškvietė greitąją. Greitosios medikai iškvietė policiją. Tada ir parašė pareiškimą. Sūnų išsivežė į ligoninę, apžiūrėjo ir išleido gydytis ambulatoriškai. Lūžių nebuvo, viskas jau užgijo. D. jaučiasi gerai, eina visur kur reikia, didelės psichologinės traumos nepatyrė. Į jokias kitas gydymo įstaigas nesikreipė. Jos vaikas kentėjo skausmą, buvo mėlynės, skaudėjo visą kūną. L. atsiprašė sūnaus ir jos, jie jam atleido. Buvo pareiškusi 100 € neturtinės žalos ieškinį, jie su L. susitarė dėl jos atlyginimo, pasirašė susitarimo raštą. Tiki, kad jis žalą atlygins ir jam turtinių pretenzijų neturi. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Liudytojo L. B. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (37-38 b. l.), kuriame nurodyta, kad 2015-11-10, apie 14.30 val., po pamokų, kartu su klasiokais A. S. ir D. R. nuėjo pas jį į namus, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Būnant namuose, pas jį atėjo A. ir L., kurių pavardžių nežino. L. pasigedo pinigų ir pradėjo kaltinti D. dėl jų vagystės. L. sudavė D. rankomis apie 10 kartų, o tuo metu A. spyrė iš kojos D. į koją. D. išbėgo į namus.

Liudytojo A. S. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (39-40 b. l.), kuriame nurodyta, kad 2015-11-10, apie 14.30 val., po pamokų su bendraklasiais L. B. ir D. R. nuėjo pas L. į namus, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Ten būnant, jam paskambino draugas A., kuris atėjo pas L. kartu su L. Būnant pas L., L. pasigedo 50 € ir pradėjo kaltinti D. vagyste. Tada L. sumušė D., suduodamas jam rankomis maždaug apie 10 kartų. Tuo metu, kai L. D. sudavė, jis spyrė iš kojos D. į koją. Taip padarė, nes jis stumdėsi. D. išbėgo į namus.

Liudytojo A. D. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (42-43 b. l.), kuriame nurodyta, kad 2015-11-10, apie 15.00 val., jam paskambino draugas A., kuris pasiūlė ateiti pas L. į namus, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Tuo metu buvo su draugu L. Ž., kartu su juo ir nuėjo pas L. Pas L. buvo A. S., D. R. Būnant pas L. bute, L. pasigedo 50 €. Jis įtarė, kad pinigus galėjo pavogti D. R. Jie išėjo į kitą kambarį, o pats liko prie kompiuterio. Po kiek laiko pamatė, kad D. išėjo iš buto. Ar L. mušė D., nematė. L. nieko jam apie tai nesakė ir jie išėjo iš buto.

Taip pat nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą I. R. 2015 m. lapkričio 10 d. protokolu-pareiškimu (6-8 b. l.) dėl to, kad 2015-11-10, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) namo bute, kurio numerio sūnus D. R. jai nenurodė, jį sumušė jaunuolis vardu L. ir A. S. Sūnui grįžus į namus, jis pasijuto blogai, dėl to buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.

2015 m. lapkričio 27 d. specialisto išvada Nr. G 1729 /15(04), kurioje nurodyta, kad D. R. buvo padaryta kraujosruva dešiniame skruoste, rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, D. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei rastas kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai, jam reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į dešinį skruostą (19 b. l.).

2015 m. gruodžio 15 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos raštu dėl padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už D. R. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, iš viso už 12,07 Eur (21 b. l.).

2015 m. gruodžio 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad kaltinamasis L. Ž. pateikė mokėjimo nurodymą dėl žalos atlyginimo 12,07 Eur Šiaulių teritorinei ligonių kasai (22-24 b. l.).

2015 m. gruodžio 11 d. kaltinamojo L. Ž. ir nukentėjusiojo atstovės I. R. susitarimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo kaltinamasis L. Ž. įsipareigojo neturtinę žalą (100 Eur) nukentėjusiajam atlyginti iki 2015-12-23 (36 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad veika kvalifikuota teisingai, nes kaltinamasis, tyčia smūgiuodamas kumščiu mažamečiui nukentėjusiajam D. R. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 10 kartų, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusiojo sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose, bei abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį padarymą skirti kaltinamajam bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Pakirti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, paskirtą kardomąją priemonę panaikinti.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai ir jos dydžiui (78-82 b. l.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs (59-67 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį (57 b. l.), nedirba, darbo biržoje registruotas (69 b. l., duomenys iš asmens bylos). VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre neregistruotas (73 b. l.), į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų registro įskaitą neįrašytas (71 b. l.), į VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų registro įskaitą taip pat neįrašytas (72 b. l.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę (dydį), teismas atsižvelgia į įstatymo reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą (teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, nedirba, darbo biržoje registruotas), teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokuroro siūlymui, mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai galėtų būti adekvati sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas (BK 49 straipsnis), tai yra 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši paskirta arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir L. Ž. skirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę. Bausmę paskirti atlikti areštinėje poilsio dienomis, bausmės pradžią L. Ž. skaičiuoti nuo pirmojo jo atvykimo į bausmės atlikimo vietą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Panaikinti L. Ž. 2015-12-01 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Patvirtinti 2015 m. gruodžio 11 d. susitarimą, sudarytą tarp L. Ž. ir nukentėjusiojo D. R. atstovės pagal įstatymą I. R., dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo L. Ž. įsipareigojo nukentėjusiajam D. R. iki 2015-12-23 atlyginti neturtinę žalą, iš viso 100 Eur (vieno šimto eurų) sumą.

Išaiškinti L. Ž., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Išaiškinti L. Ž., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, privalo susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalis). Pažeidus arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, ją teismas gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalis).

Teisėjas Audrius Sadauskas