Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. J. ir jos gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. J. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu ir 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė subendrinta bausmių dalinio sudėjimo būdu su įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutartimi paskirta galutine subendrinta laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant nutartimi paskirtą švelnesnę laisvės apribojimo bausmę, ją keičiant griežtesne laisvės atėmimo bausme ir dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir I. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę įskaitytas I. J. suėmime išbūtas laikas, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, ir I. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d., 23 val. 40 min. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., 15 val. 05 min., t. y. vieną suėmimo parą, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmės dalis I. J. atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutartį.

I. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta nepakeista, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.

Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, iš kaltinamosios I. J. konfiskuota 31,50 Eur, kuriuos I. J. gavo 2019 m. rugpjūčio 22 d. parduodama narkotines medžiagas, ir 340 Eur, kurie pas ją buvo rasti ir paimti 2019 m. spalio 15 d. asmens kratos metu, t. y. viso 371,50 Eur, perduotus į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą.

Iš I. J. paimtiems pinigams – 31,50 Eur, kuriuos I. J. gavo 2019 m. rugpjūčio 22 d. parduodama narkotines medžiagas, ir 340 Eur, kurie pas ją buvo rasti ir paimti 2019 m. spalio 15 d. asmens kratos metu, perduotiems į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą, taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant I. J. disponuoti nurodytomis pinigų sumomis iki pinigų konfiskacijos pradžios.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistos N. K. ir Ž. K., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo du plastikinius maišelius su narkotine medžiaga metadonu, kurio masė 0,0009 g (2,9 proc.), ir narkotine medžiaga karfentaniliu, kurio masė nenustatyta, ir 2019 m. balandžio 29 d., apie 15 val. 00 min. juos pardavė iš anksto susitarus telefonu bei pas ją į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), atėjusiam E. M..

1.1. Toliau, tęsdama savo nusikalstamą veiką, I. J., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir namuose, esančiuose, (duomenys neskelbtini), ant sofos laikė vieną plastikinės plėvelės paketėlį su narkotine medžiaga karfentaniliu, kurio masė 0,000106 g, ir narkotine medžiaga metadonu, kurio masė 0,004 g, iki 2019 m. gegužės 22 d., apie 11 val. 50 min. juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.2. Toliau, tęsdama savo nusikalstamą veiką, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, I. J., nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo švirkštą su skysčiu bei dvi plastikinių maišelių dalis su narkotinėmis medžiagomis: metadonu, kurio masė 0,014 g, bei narkotine medžiaga karfentaniliu, kurio masė ne mažiau kaip 0,00010 g, iš kurių dvi plastikinių maišelių dalis su narkotine medžiaga metadonu, kurio masė 0,010 g, ir narkotine medžiaga karfentaniliu, kurio masė 0,00010 g, 2019 m. rugpjūčio 22 d., apie 17 val. 50 min. už 30 Eur pardavė iš anksto susitarus telefonu prie laisvalaikio namų „N.“, esančių (duomenys neskelbtini), atvykusiai N. K., o vieną švirkštą su skysčiu, kurio sudėtyje yra narkotinė medžiaga metadonas, jo masė 0,004 g, ir narkotinė medžiaga karfentanilis, jo masės nustatyti galimybės nėra dėl per mažo tirti pateikto skysčio kiekio, laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. rugpjūčio 22 d., 22 val. 40 min. minėtu adresu atliktos kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.3. Toliau, tęsdama savo nusikalstamą veiką, I. J., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir savo makštyje paslėpusi laikė ne mažiau kaip tris plastikinių maišelių dalis su narkotine medžiaga metadonu, kurio bendroji masė 0,055 g, ir narkotine medžiaga karfentaniliu, kurio bendroji masė 0,00102 g, bei vieną plastikinio maišelio dalį su psichotropine medžiaga buprenorfinu, kurio masė 0,014 g, iki 2019 m. spalio 15 d. asmens kratos metu (duomenys neskelbtini) klinikose, esančiose (duomenys neskelbtini) jie buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

2. Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu skirdamas bausmę nuteistajai I. J. atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, I. J. anksčiau teista, bausta administracine tvarka, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis anksčiau neteista, todėl sprendė, jog, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, I. J. už jos padarytą nusikaltimą skirtina BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistosios I. J. ir jos gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Iš nuteistosios I. J. ir jos gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliacinių skundų turinio matyti, kad šiuo atveju apeliaciniuose skunduose yra keliami padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir paskirtos bausmės dydžio ir rūšies pagrįstumo klausimai. Be to, apeliaciniuose skunduose nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu taikomu turto konfiskavimu 2019 m. spalio 15 d. kratos metu rastiems pinigams bei sprendimu sunaikinti daiktinį įrodymą (iPod grotuvą). Teisėjų kolegija su šiais nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais sutinka iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus, teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, iš naujo įvertinęs kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai I. J. nuteisė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir paskyrė minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau apeliacinius skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė klausimus dėl 2019 m. spalio 15 d. I. J. asmens kratos metu paimtų pinigų konfiskavimo ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sunaikinimo, todėl apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

9. BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Apeliaciniuose skunduose nuteistoji I. J. ir jos gynėjas advokatas nurodė, kad, kvalifikuodamas I. J. veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nenustatė, kad I. J. turėjo tyčią disponuoti dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir kad pastaroji suprato, jog įgyja didelį kiekį narkotinių medžiagų - karfentanilio. Nuteistoji I. J., prašydama jos veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį teigia, kad jos tikslas buvo įsigyti metadono ar fentanilio savam vartojimui, apie narkotinę medžiagą „karfentanilį“ ji nežinojo.

10. BK 260 straipsnyje atsakomybė diferencijuojama priklausomai nuo nusikalstamos veikos dalyko – narkotinių ar psichotropinių medžiagų – kiekio. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, bei dalį jų pardavė: ne mažiau kaip 0,0739 narkotinės medžiagos – metadono, ne mažiau kaip 0,001226 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ne mažiau kaip 0,014 g psichotropinės medžiagos – buprenorfino.

11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos). Pagal šį norminį aktą didelį kiekį (daugiau kaip) sudaro: karfentanilio – 0,0006 g, metadono – 1 g, bupernorfino – 0,3 g. Taigi, matyti, kad I. J. įgyta ir laikyta narkotinė medžiaga, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti – karfentanilis, viršija nurodyta didelės medžiagos kiekį, todėl nuteistosios I. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

12. Iš byloje esančių specialistų išvadų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 22 d. pas I. J. buvo rasta narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,000106 g, ir narkotinė medžiaga metadonas, kurio masė yra 0,004 g (1 t., b. l. 25-26); 2019 m. spalio 15 d. pas I. J. buvo rasta narkotinė medžiaga - metadonas, jo masė yra 0,042 g, ir narkotinės medžiagos karfentanilio, jo masė 0,00077 g, taip pat, plastikinėje vienkartinėje pirštinėje rastų miltelių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – metadono, jo masė 0,011 g, ir narkotinės medžiagos karfentanilio, jo masė 0,00022 g, tuo tarpu plastikinio maišelio dalyje rastuose rudos spalvos milteliuose yra narkotinės medžiagos metadono, jo masė yra 0,002 g, ir narkotinės medžiagos karfentanilio, jo masė 0,00003 g. Baltos spalvos milteliuose iš plastikinio maišelio dalies yra psichotropinės medžiagos – buprenorfino, jo masė yra 0,014 g. (1 t., b. l. 69-71). Taip pat, 2019 m. rugpjūčio 22 d. pas N. K. rastų narkotinių medžiagų sudėtyje (I. J. neneigia, kad perdavė narkotines medžiagas N. K.) yra narkotinės medžiagos – metadono, jo masė yra 0,010 g, ir narkotinės medžiagos karfentanilio, jo masė 0,00010 g. (1 t., b. l. 37-40). Pažymėtina, kad 2019 m. balandžio 29 d. asmens kratos metu pas E. M., adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta narkotinės medžiagos metadono, kurio masė 0,0009 g (2,9 procento) ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės dėl per mažo tyrimui pateikto medžiagos kiekio. Taip pat, 2019 m. rugpjūčio 22 d. pas I. J. buvo rastas švirkštas su rusvos spalvos skysčiu, kurio sudėtyje yra narkotinės medžiagos – metadono, jo masė yra 0,004 g, ir narkotinės medžiagos karfentanilio. Karfentanilio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes yra per mažas tirti pateikto skysčio tūris. Tokiu būdu I. J., laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. spalio 15 d., disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos - ne mažiau kaip 0,001226 g karfentanilio, turėdama tikslą šią medžiagą parduoti ar kitaip platinti ir dalį jos išplatino.

14. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog aplinkybėmis, parodančiomis tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014). Šioje byloje I. J. tikslą platinti narkotines medžiagas be jau minėtų duomenų patvirtina ir tai, kad 2019 m. spalio 15 d., adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune I. J. savanoriškai pateikė elektronines svarstykles (2 t., b. l. 54-57), ant kurių paviršių yra narkotinės medžiagos - metadono pėdsakų (1 t., b. l. 69-71). Iš telefoninių pokalbių suvestinės (1 t., b. l. 107-109) matyti, kad birželio mėnesį I. J. bendrauja su įvairiais asmenimis dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, nurodo „kad jai negalima prekiauti“, pokalbių metu kalbama užslėptu tekstu, laikomasi konspiracijos. Be to, 2020 m. rugpjūčio 22 d. I. J. buvo sulaikyta dėl narkotinių medžiagų išplatinimo N. K.. Visos šios aplinkybės sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad narkotines medžiagas I. J. laikė ne tik savo vartojimui, bet ir turėdama tikslą jas platinti.

15. Nors apeliantė ir jos gynėjas, prašydami I. J. veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad I. J. norėjo įsigyti fentanilio ar metadono, kurių Rekomendacijose nurodyti kiekiai yra daug didesni, o ne karfentanilį ir ji negalėjusi žinoti, kad jos perkamuose milteliuose bus karfentanilis ir kad šios medžiagos bus toks kiekis, kuris vertinamas kaip didelis ir užtraukia atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteistosios nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, yra pakankamai argumentuotas ir teisingas.

16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 260 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal teismų praktiką tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais turi suvokti, jog medžiaga, kuria jis disponuoja, yra psichotropinė ar narkotinė, bendrais bruožais suvokia šios medžiagos kiekius. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją.

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad I. J. žinojo, jog jos įgyjamų narkotinių medžiagų veiklioji medžiaga bus ne fentanilis ar metadonas ir neabejotinai bendrais bruožais suvokė šios įgyjamos medžiagos kiekį. Byloje nustatyta, kad I. J. E. M. ir N. K. pardavė labai nedidelį kiekį birios medžiagos. Ši aplinkybė, dėl itin mažo birios medžiagos kiekio pardavimo, rodo, kad I. J. suvokė, jog jos įgyta ir laikoma medžiaga nėra metadonas ar fentanilis, nes suprato, kad ir labai mažas įsigytos medžiagos kiekis turi pakankamą vartoti (stiprų) poveikį. Tuo labiau, kad ir pati I. J. 2019 m. spalio 16 d. įtariamojo apklausos metu nurodė, kad jos namuose rastos svarstyklės buvo naudojamos karfentanilio svėrimui, svėrė tam, kad neperdozuotų (5 t., b. l. 32-33). 2019 m. spalio 16 d. vykusiame posėdyje dėl kardomosios priemonės I. J. taip pat nurodė, kad yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, vartoja narkotines medžiagas karfentanilį. Be to, nurodė, kad turi informacijos kaip vežami narkotikai į Lietuvą (5 t., b. l. 75-77). Pažymėtina, kad dar 2019 m. rugsėjo 15 d. I. J. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame nurodyta, kad ji disponavo karfentaniliu (5 t., b. l. 18-19), tačiau ji ir toliau tęsė savo nusikalstamus veikus. Šios aplinkybės patvirtina, kad I. J., gerai žinodama narkotinių medžiagų rinką, netgi jų patekimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, jai įteikus pranešimą apie įtarimą, kaltinant ją analogiškos medžiagos disponavimu, neabejotinai žinojo, kad jos įgytų ir laikomų medžiagų, turint tikslą jas platinti ir taip siekiant užsidirbti pinigų savo priklausomybės patenkinimui, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio. I. J. pripažino, kad turi priklausomybę, narkotines medžiagas vartoja pastoviai, tai leidžia teigti, jog ji turi narkotinių medžiagų vartojimo patirtį ir supratimą apie narkotines medžiagas. Jai buvo žinoma ir tai, kad perkant narkotines medžiagas negalima būti tikru dėl konkrečios pageidaujamos medžiagos įsigijimo, nes tokios medžiagos dažnai maišomos siekiant sustiprinti jų poveikį. Teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad I. J. žinojo, kas yra karfentanilis, sustiprina ir tai, kad iš telefoninių pokalbių suvestinės (1 t., b. l. 107-108) matyti, kad asmuo skambindamas teiraujasi, ar ji turinti „lengvesnių“, tačiau I. J. nurodo, kad yra tik „sunkesnio“, o būtent taip dėl itin stipraus mažo kiekio medžiagos poveikio yra apibūdinamas karfentanilis. Teisėjų kolegijos vertinimu, I. J. kelerių metų narkotinių medžiagų vartojimo patirtis, disponavimas įvairių rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą apie turėtą supratimą apie narkotinių medžiagų rūšis, pavadinimus, svorį. Byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad nuteistajai I. J. bendrais bruožais buvo suvokiamas disponuojamos narkotinės medžiagos kiekis.

18. Taigi, pirmosios instancijos teismas nenukrypdamas nuo teismų praktikos bei vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visumos analize ir vertinimu, teisingai nustatė I. J. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią disponuoti dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, padarė teisingą išvadą apie tai, kad I. J. neteisėtai disponavo dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, turėdamas tikslą jas platinti. Daryti kitokias išvadas, tenkinti apeliantų prašymus ir perkvalifikuoti I. J. veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Pagal byloje nustatytas ir skundžiamame nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes, I. J. veika atitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, baudžiamasis įstatymas jos veikai taikytas tinkamai.

19. Kartu pažymėtina, kad I. J. savo apeliaciniame skunde iš esmės prašo pabloginti jos padėtį ir vietoje tęstinės nusikalstamos veikos, pripažinus ją kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, jos veiką kvalifikuoti kaip atskiras nusikalstamas veikas, tai yra apeliaciniu skundu siekia pabloginti savo teisinę padėtį. Tuo tarpu, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 4 dalimi, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šiuo atveju prokuroras apeliacine tvarka nuosprendžio neskundė, pati nuteistoji pabloginti savo paties padėties negali, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl paskirtos bausmės

20. Nuteistojo I. J. ir jos gynėjas advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius apeliaciniuose skunduose nurodo, kad I. J. paskirta bausmė yra per griežta, jai turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Anot apeliantų, teismas neįvertino to, kad I. J. yra kritiška savo atžvilgiu, jai būtinas gydymas, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

21. Skundžiamu nuosprendžiu teismas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, paskyrė I. J. baudžiamajame įstatyme numatytą bausmės rūšį, jos dydį nustatydamas sankcijoje numatytam minimaliam. Paskirta sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Galutinė subendrinta 5 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė jai paskirta dalinio sudėjimo būdu, prie 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už 260 straipsnio 2 dalį, pridedant 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už kelių turtinių nusikalstamų veikų padarymą (Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartimi I. J. paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė). Apeliantė prašo skirti jai švelnesnę bausmę, negu numatyta sankcijoje. Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti tokį apeliantės prašymą nėra pagrindo.

22. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse bei 55 – 61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017).

23. Skirdamas nuteistajai I. J. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

24. I. J. pripažinta kalta padariusi vieną sunkų (BK 260 straipsnio 2 dalis) nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, už kurį baudžiamasis įstatymas numato alternatyvų neturinčią itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Šiame kontekste atmetant nuteistosios skundo argumentus, jog nusikalstamą veiką ji padarė dėl neatsargumo, pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia, nes apie tai, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas neatsargiai, nenurodoma šią veiką numatančiame BK straipsnyje. Tuo tarpu pagal BK 16 straipsnio 4 dalį asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik BK specialioje dalyje atskirai numatytais atvejais. Tuo pačiu pažymėtina, kad I. J. padaryta nusikalstama veika yra vertintina kaip itin pavojinga, kelianti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, nulemiantys įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu turi susidurti tiek privatūs asmenys, tiek valstybės institucijos, kilimą visuomenėje. I. J. disponavo dideliu kiekiu – 0,001226 g – narkotinės medžiagos – karfentanilio, kas daugiau nei 2 kartus viršija Rekomendacijose nurodytą didelį (0,0006 g) karfentanilio kiekį. Veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, ji padaryta tyčia, siekiant pasipelnyti, gauti turtinės naudos, tai yra iš savanaudiškų paskatų. I. J. anksčiau yra buvusi teista tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėje (Jungtinėje Karalystėje I. J. buvo teistas ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti, jai buvo paskirtos tiek laisvės atėmimo bausmės, tiek reabilitacija, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistosios elgesiui neturėjo). Po šios nusikalstamos veikos padarymo jos atžvilgiu priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo. I. J. bausta ir administracine tvarka. I. J. socialiniai ryšiai nėra stiprūs, ji nėra vedusi, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Nors nuteistoji pripažįsta, kad turi problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje VšĮ „N. g.“ atstovas M. B. nurodė, kad I. J. jų įstaigoje gydėsi apie savaitę laiko. Taigi, I. J. pakankamų pastangų keisti savo elgesį nededa. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad I. J. buvo parvežta iš Anglijos kaip prekybos žmonėmis auka, tačiau, kita vertus, nors šiuo metu I. J. teigia esanti pasiryžusi keisti gyvenimo būdą, tačiau ji siekė gauti pajamų iš narkotinių medžiagų platinimo, kas visgi leidžia teigti, jog ji yra pavojinga visuomenei. Taigi, šie duomenys nesudaro pagrindo taikyti I. J. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriant jai švelnesnę bausmę, nei numatytos sankcijose. Neigiami padariniai yra natūralus nusikaltimo padarymo rezultatas, apie tai asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Skundžiamu nuosprendžiu paskyrus I. J. baudžiamojo įstatymo minimalią ribą atitinkančią bausmę dar labiau ją mažinti nėra jokio teisinio pagrindo. Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai įvertino ne tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, bet ir apeliantę charakterizuojančių duomenų bei kitų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus I. J. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą.

25. Apeliaciniu skundu nuteistoji taip pat prašo atidėti jai skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau šis prašymas taip pat nepagrįstas. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 3 dalies redakciją asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu I. J. nuteista už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 37 skyriuje, padarymą didesne nei 5 metų laisvės atėmimo bausme, pagrindo svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą nagrinėjamu atveju nėra.

26. Nuteistoji skunde prašo leisti atlikti jai paskirtą bausmę atvirojoje kolonijoje, tačiau tenkinti jos prašymo nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Taigi, netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pasisakė dėl nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

27. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. J. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apeliantės asmenybe, ir paskyrė ne per griežtą bausmę, kurios švelninti ar atidėti jos vykdymą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl turto konfiskavimo

28. Tiek nuteistoji, tiek jos gynėjas apeliaciniuose skunduose nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu taikomu turto konfiskavimu 2019 m. spalio 15 d. kratos metu rastiems pinigams. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, nusprendė 2019 m. spalio 15 d. asmens kratos pas I. J. metu rastus ir paimtus 340 eurų, perduotus saugoti į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti. Apeliaciniuose skunduose prašoma šiuos pinigus grąžinti, nurodant, kad minėti pinigai nėra susiję su nusikalstama veika, jie gauti pardavus įvairius asmeninius daiktus lombarde.

29. Baudžiamojoje byloje esantis asmens kratos protokolas (2 t., b. l. 30-32) patvirtina, kad 2019 m. spalio 15 d. buvo atlikta I. J. asmens krata. Kratos metu buvo rasta ir paimta 340 Eur. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas sprendė, kad 2019 m. spalio 15 d. asmens kratos metu paimti pinigai laikytini nusikalstamos veikos rezultatu, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš I. J. paimti pinigai konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

30. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Taip pat detalizuota, kad šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje nurodyta, jog BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę.

31. Apeliacinius skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl 2019 m. spalio 15 d. I. J. asmens kratos metu paimtų pinigų konfiskavimo, todėl apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu. Darant šią išvadą, pažymėtina, kad I. J. viso proceso metu teigė, kad rasti pinigai nėra susiję su nusikalstama veika, o yra jos asmeninės santaupos, gautos užstačius tam tikrus asmeninius daiktus lombarde. Nuteistoji pateikė ir lombardo paskolos sutartis, iš kurių matyti, kad I. J. 2019 m. rugsėjo mėnesį buvo išmokėtos įvairios sumos (2 t., b. l. 88-91). Tuo tarpu skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas motyvų dėl turto konfiskavimo kaip nusikalstamos veikos rezultato nepateikė. Šiuo atveju minėtus pinigus konfiskuoti galima tik tuo atveju, jeigu būtų neginčijamai įrodyta, jog šie pinigai buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tačiau tokių įrodymų, kad asmens kratos metu rasti pinigai atitiktų BK 72 straipsnyje įtvirtinus konfiskuotino turto požymius, byloje nėra. Nagrinėjamu atveju tik galima numanyti ar spėlioti, kad minėti pinigai galimai buvo nusikalstamos veikos rezultatas, tačiau, pažymėtina, kad nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis arba spėjimais. Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta, jog minėti pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu, todėl kratos metu rasti pinigai neatitinka konfiskuotino turto požymių pagal BK 72 straipsnio nuostatas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad minėta pinigų suma, t. y. 340 eurų, grąžintini jų teisėtam įgijėjui I. J. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

32. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas sprendė, kad byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tarp jų ir „iPod“ įrenginys, perduoti saugoti į Kauno miesto Žaliakalnio PK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

33. Nuteistoji I. J. apeliaciniame skunde prašo grąžinti įrenginį „iPod“. Šis prašymas tenkintinas. BPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytą turtą konfiskuoti, daiktus, kurių apyvarta uždrausta, perduoti valstybės institucijoms arba sunaikinti,<...>, daiktus, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinti arba atiduoti suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo, o kitus daiktus grąžinti teisėtiems savininkams, o jeigu jie nenustatyti, - pereina valstybės nuosavybėn. Šiuo atveju „iPod“ įrenginys neatitinka konfiskuotino turto požymių, jo apyvarta nėra uždrausta, jis vis dar gali būti naudojamas, be to, ir pati nuteistoji prašo grąžinti šį daiktą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad „iPod“ įrenginys grąžintinas jo teisėtam įgijėjui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistosios I. J. ir jos gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliacinius skundu tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmu 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį pakeisti:

2019 m. spalio 15 d. I. J. asmens kratos metu rastus ir paimtus pinigus – 340 euru, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, grąžinti I. J..

Panaikinti I. J. asmens kratos metu rastiems ir paimtiems pinigams – 340 eurų, paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Įrenginį „iPod“, perduotą saugoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato daiktų saugyklą, grąžinti I. J., perduodant jį pataisos namų administracijai.

Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti aplinkybę, kad I. J. laisvės atėmimo bausmę privalo atlikti pataisos namuose.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.