Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys, sekretoriaujant Rasai Zdanavičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. N., išnagrinėjęs R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. 2016-06-12 apie 21.25 val., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Transit“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo naudojosi (duomenys neskelbtini) ir Žirmūnų g. 113, Vilniuje važiuodamas pro stovintį automobilį „Mercedes Benz 220 CDI“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį E. A., buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino, sulaužydamas ir subraižydamas priekinį bamperį, po ko iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo jis pažeidė KET 9, 126, 222 p.p. bei LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d..

R. N. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016-06-12 jis vairavo automobilį „Ford Transit“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir vežiojo siuntas Vilniuje, tikėtina, kad buvo prie namo Žirmūnų g., kad būtų kliudęs ir apgadinęs kitą automobilį nejuto, todėl nuvažiavo. Į įvykio vietą tikrai negalėjo sugrįžti. Apie įvykį sužinojo iš darbdavio.

Liudytoja O. N. parodė, kad 2016-06-12 vakare savo automobilį pastatė aikštelėje (duomenys neskelbtini). Gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, tą dieną buvo labai karšta, todėl buvo atidariusi buto langus. Išgirdo kieme smūgio garsą, lūžtančios plastmasės garsą ir veikiančios automobilio signalizacijos garsą, pažiūrėjo iš balkono ir pamatė, kad kieme stovintį automobilį kliudė pravažiuojantis baltos spalvos kurjerių mikroautobusas, kurio vairuotojas automobilį buvo sustabdęs. Pamačiusi, kad šis automobilis iš įvykio vietos nuvažiavo, ji paskambino į policiją. Policininkas paprašė ją nueiti į aikštelę ir laukti prie apgadinto automobilio. Ji išėjo į kiemą po 10 minučių ir pamatė, kad tas pats baltas mikroautobusas vėl atvažiavo, sustojo netoliese, pastovėjo apie minutę ir nuvažiavo.

Iš E. A. paaiškinimo ir pažymos matyti, kad 2016-06-12 vakare jo automobiliui „Mercedes Benz 220“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaužytas ir nubrauktas priekinis bamperis, remonto kaina apie 200 eurų.

Iš Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos matyti, kad 2016-06-12 21.25 val. paskambino O. ir pranešė, kad kieme prie namo (duomenys neskelbtini) pranešėja matė kaip (duomenys neskelbtini) autobusiukas (baltas su geltonais lipdukais) kliudė stovintį automobilį ir pasišalino.

Iš (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad 2016-06-12 21.30 val. transporto priemonę vairavo R. N..

Iš fotonuotraukų matyti, kad automobiliui „Ford Transit“ įlenktos dešinės pusės durys, automobiliui „Mercedes Benz“ nubrėžtas priekinis bamperis kairėje pusėje, matosi baltos spalvos dažų likučių.

R. N. neigia jutęs kontaktą, tačiau tokie jo parodymai paneigiami vienodais ir nuosekliais liudytojos O. N. parodymais, kad kontaktas buvo stiprus, ji jį išgirdo būdama 8 namo aukšte, suveikė signalizacija, netikėti jais teismas pagrindo neturi. Ši liudytoja taip pat parodė, kad mikroautobusas išvažiavo ne iš karto, po to dar buvo sugrįžęs, kas rodo, kad R. N. kontaktą juto, apgalvojo savo veiksmus ir po to tyčia iš eismo įvykio vietos pasitraukė.

Motyvuojamoji dalis

R. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

LR ATPK 130 str. 1 d. nurodyta, kad už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos užtraukia baudą vairuotojui nuo 868 eurų iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Galimybė už administracinius teisės pažeidimus skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta LR ATPK 30¹ str. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į LR ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant LR ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik kai nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. LR ATPK 30¹ str. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

R. N. eismo įvykio metu padarė 200 eurų žalą, t.y. žala padaryta nedidelė, todėl darytina išvada, kad nors ir minimalios LR ATPK 130 str. 1 d. numatytos nuobaudos paskyrimas, aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, todėl yra pagrindai taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir tuo bus pasiekti LR ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 286-287 str. str. –

nutarė:

R. N. už LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą nubausti 30 eurų bauda, už LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą nubausti 300 eurų bauda ir atimti teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. nuobaudas subendrinti ir paskirti R. N. 300 eurų baudą ir atimti teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams.

Vadovaujantis LR ATPK 313 str. 1 d., baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 16061754756 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d., po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.