- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-22
- Bylos Nr.
- e2-62-356/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00498-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Nerijus Plėdys, Muradas Bakanas
- Kategorijos
dalyvaujant: ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams S. M. ir advokatui Muradui Bakanui,
atsakovės pusėje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. R.,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-62-356/2022, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės: 2 045,14 EUR skolą; 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Nagrinėjant bylą ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi ieškinyje, dublike nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais bei paaiškino: atsakovė 2019-06-14 telefonu ir el. paštu užsakė remonto darbus, t. y. su autogenu (atvira liepsna) nupjauti autovežio, esančio Olandijoje, degalinėje „Shell“, antstato nešančias konstrukcijas; 2019-06-15 atvykus ieškovės atstovams paaiškėjo, kad dėl sausros pjauti būtų galima tik su elektriniu metalo pjūklu, tai suderino su atsakove, ieškovės atstovai išsinuomojo reikiamą įrangą ir 2019-06-17 nupjovė atramas bei išmontavo atramas laikančius hidraulinius cilindrus; automobilis buvo pakrautas transportavimui ant atsakovei priklausančio autovežio; ieškovė 2019-06-17 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2 045,14 EUR sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti per 10 dienų; atsakovė neatsiskaitė iki šiol, į raginimus nereagavo; prašė PVM sąskaitą – faktūrą perrašyti Anglijoje registruotai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kurios darbuotojas pareiškė, kad nieko apie paslaugas nežino ir nemokės; ieškovė laikosi nuomonės, kad darbus užsakė atsakovė; atsakovė ir „(duomenys neskelbtini)“ yra tarpusavyje susijusios įmonės, nes jų akcininkas ir darbuotojas yra G. R.; įžvelgusi nusikalstamų veikų požymius, ieškovė kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas paliko galioti priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydamas, kad nėra objektyvių, neginčijamų ir pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, jog buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika, o tarp ieškovės, atsakovės ir „(duomenys neskelbtini)“ yra atsiradę civiliniai turtiniai santykiai, nesutarimai dėl kurių gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka; šia teismo nutartimi buvo konstatuotos svarbios aplinkybės, jog remonto darbus užsakė atsakovės vadovas N. K., tiesiogiai su „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tartasi; atsakovės vadovas ieškovės neinformavo, kad paslaugos bus teikiamos įmonei, registruotai užsienio valstybėje, nes sutarties sąlygos būtų buvusios kitos (avansinis mokėjimas, kitoks mokėjimo užtikrinimas); ieškovė buvo ir po įrodymų tyrimo yra įsitikinusi, jog būtent atsakovė užsakė remonto darbus; atsakovės vadovas N. K. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad galėjo apmokėti, bet suma netiko; ieškovė, per savo atstovą A. P., nesitarė nei su G. R., nei su „(duomenys neskelbtini)“, apie tokią įmonę sužinojo tik išrašius PVM sąskaitą–faktūrą; atsakovė neginčija, kad užsakyti darbai buvo atlikti, faktiškai priėmė atliktus darbus, tik kelia klausimus dėl atliktų darbų apimties ir atliktų darbų perdavimo –priėmimo akto nebuvimo, tačiau darbų apimtis yra nurodyta PVM sąskaitoje – faktūroje; nors atsakovė nurodė, jog telefono abonentas (duomenys neskelbtini) priklausė G. R., tačiau ieškovė įsitikinusi, ką patvirtina internete viešai skelbiami duomenys, priklauso atsakovei; ieškovė nesutinka pakeisti atsakovę, atsakovė atsisakė vykdyti savo piniginę prievolę, todėl prašė iš atsakovės priteisti 2 045,14 eurų skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, prašė ieškinį atmesti tuo atveju, jeigu ieškovė nesutiktų pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nagrinėjant bylą atsakovės atstovas rėmėsi atsiliepime į ieškinį, triplike nurodytomis aplinkybėmis, motyvais ir įrodymais bei paaiškino: ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. ne (duomenys neskelbtini) priklausančiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas G. R. telefonu užsakė darbus, buvo informuotas apie darbų įkainius, ką patvirtina garso įrašas, el. laiškas, kuriame G. R. po telefoninio pokalbio su ieškove patikslino transporto priemonės koordinates, laiške buvo nurodytas būtent G. R. mobilaus telefono numeris (duomenys neskelbtini)), o taip pat – adresas, kuriuo Jungtinėje Karalystėje yra įsikūrusi įmonė „(duomenys neskelbtini)“; teisme ieškovės liudytojas pakartojo išmoktą tekstą, sakė netiesą, kad dėl darbų užsakymo skambino N. K.; tos pačios (duomenys neskelbtini) priklausančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius N. K., kuris tik vėliau, kai jau buvo susitarta dėl esminių sutarties sąlygų, G. R. prašymu bendravo su ieškove el. paštu, nurodė ieškovei antstato pavadinimą – „(duomenys neskelbtini)", dėl sutarties sąlygų nesitarė; tiek G. R., tiek N. K. naudojasi (duomenys neskelbtini) el. pašto adresu, kadangi tai yra visos (duomenys neskelbtini) vienas iš bendrų el. pašto adresų; atsakovė įsitikinusi, kad ieškovė vien tik iš el. pašto adreso/serverio pavadinimo „(duomenys neskelbtini)" nusprendė, kas yra užsakovas, taigi elgėsi neatsakingai ir neapdairiai; ieškovei atsiuntus PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė pastebėjo klaidą dėl užsakovo ir nedelsiant pranešė tiek ieškovei, tiek ir „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. R., kuris telefonu susisiekė su ieškovės direktoriumi ir paprašė ištaisyti klaidą bei persiųsti sąskaitą apmokėjimui „(duomenys neskelbtini)“; ieškovė nesutiko sąskaitą perrašyti, nustojo bendrauti; ieškovei atsiuntus pretenziją, atsakovė pakartotinai nurodė aplinkybes dėl netinkamo užsakovo, o pretenziją persiuntė įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuri ieškovei registruotu paštu išsiuntė rašytinį atsakymą, kad visais klausimais dėl ginčo užsakymo kreiptis į „(duomenys neskelbtini)“ bei už suteiktą paslaugą išrašyti PVM sąskaitą – faktūrą būtent šiai įmonei, tačiau ieškovės atsakymas nebuvo gautas; atsakovės atžvilgiu buvo išduotas teismo įsakymas, dėl kurio atsakovė pareiškė prieštaravimus, nurodydama, kad atsakovė nėra paslaugų užsakovė, teismo įsakymas neįgijo teisinės galios, nes ieškovė nepateikė per 14 dienų terminą ieškinio; ieškovė kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo, nuolat akcentavo, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neva yra nemoki, kas neatitinka tikrovės; atsakovė nesutinka ir su kitomis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad nupjauti autovežio antstato nešančias konstrukcijas reikia „autogenu (atvira liepsna), kad su atsakovės atstovu derino, kad darbus atliks su kita specialia įranga (elektriniu metalo pjūklu)“; autovežis (v/n (duomenys neskelbtini)) niekada nepriklausė atsakovei, jis priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)“; kartu su PVM sąskaita – faktūra ieškovė nepateikė užsakymą patvirtinančių dokumentų (užsakymo aktas, sutartis, darbų sąmata, darbų ataskaita, darbų priėmimo aktas ir pan.), tokių dokumentų nėra pateikta ir su ieškiniu, taigi užsakymo turinys (darbų apimtis) nėra aiškus ir ginčijamas; ieškovės teiginys, kad „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pareiškė, kad nieko apie jokias suteiktas paslaugas nežino ir nieko nemokės, nėra įrodytas; atsakovė teisiškai neturi galimybės apmokėti sąskaitą už paslaugas, kurios jai nebuvo teiktos (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis); ieškovė niekaip nepaneigė atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, nors turėjo pareigą įrodyti; ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad jokia apgaulė ieškovės atžvilgiu naudota nebuvo, pati ieškovė, nors žinojo, kad autovežis priklauso ne atsakovei, PVM sąskaitos–faktūros neperrašė „(duomenys neskelbtini)“, nors šios įmonės vadovas neneigia faktiškai priėmęs atliktus darbus ir yra pasirengęs sumokėti už realiai atliktus darbus, atsižvelgiant į jų kokybę; atsakovė nėra paslaugos užsakovė, todėl iš esmės neturi pareigos ginčyti paslaugos kokybės bei apimties, tačiau vertina, jog bet kokie kiti (papildomi) darbai, jeigu tokie ir buvo atliekami, akivaizdžiai buvo atliekami tik dėl pačios ieškovės nerūpestingumo bei nepasirengimo tinkamai suteikti paslaugą (atvykus be reikiamos įrangos, tinkamai nepasiruošus darbų padariniams ir pan.); ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti savo ieškinį, nors įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia; prašė pašalinti atsakovę iš šios bylos nagrinėjimo ir vietoj jos atsakove įtraukti įmonę „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovei nesutikus, ieškinį atmesti visa apimtimi; priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusėje „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad jis atsakovei pareikštas be pagrindo.
Nagrinėjant bylą trečiojo asmens atstovas rėmėsi atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis, motyvais ir įrodymais bei paaiškino: visiškai sutinka su atsakovės pozicija, nes ieškovė pasirinko pretenzijas reikšti ne tam asmeniui, kuriam tenka prievolė atsiskaityti už faktiškai ieškovės suteiktą paslaugą, kurią telefonu užsakė (duomenys neskelbtini) priklausančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. R., bet ne tai pačiai grupei priklausančios atsakovės direktorius N. K.; ieškovės liudytojas melavo; nesusipratimas įvyko dėl to, kad paslaugų teikimo metu dalyvavo ir atsakovės direktorius N. K., kuris trečiojo asmens vadovo G. R. prašymu pateikė ieškovei tam tikrą papildomą informaciją, reikalingą tinkamam paslaugų suteikimui; tokias aplinkybes buvus iš dalies patvirtina ir ieškovės pateikti įrodymai (pokalbis telefonu su G. R. dėl paslaugų užsakymo, el. laiškų išklotinės); ieškovė neužpildė užsakymo formos, todėl tinkamai neišsiaiškino, kas užsakė darbus; trečiasis asmuo iki šiol iš ieškovės nėra gavęs PVM sąskaitos–faktūros apmokėjimui už faktiškai suteiktas paslaugas, dėl ko neturėjo teisinio pagrindo atlikti mokėjimą; trečiasis asmuo jau 7 metai sėkmingai veikianti įmonė, kuri nevengia savo prievolių vykdymo, tame tarpe ir atsiskaitymo už ieškovės faktiškai suteiktas paslaugas, yra pilnai finansiškai pajėgi tai padaryti, tačiau šiuo atveju to padaryti neturi jokios realios galimybės išimtinai tik dėl ieškovės kaltės atsisakant perrašyti PVM sąskaitą–faktūrą; susipažinus su atsakovei pateikta PVM sąskaita–faktūra, matyti, kad yra neatitikimas tarp joje nurodytų ir ieškovės faktiškai atliktų darbų, tačiau šie ir kiti klausimai, susiję su paslaugų apimtimi, įkainiais bei kokybe, galėtų būti sprendžiami tik po to, kai ieškovė kreipsis dėl apmokėjimo; ieškovei yra žinomi visi trečiojo asmens kontaktai (buveinės adresas, telefonas, el. paštas, vadovo telefonas ir el. paštas), dėl ko ieškovei nėra jokių kliūčių reikšti reikalavimą dėl apmokėjimo už faktiškai suteiktas paslaugas; prašė ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota Lietuvoje, o savo ūkinę veiklą –sunkiasvorių automobilių remontas – vykdo užsienio valstybėse. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota Lietuvoje, trečiasis asmuo „(duomenys neskelbtini)“ registruota Jungtinėje Karalystėje, šios abi įmonės priklauso (duomenys neskelbtini), jų akcininkas yra G. R., su šiomis įmonėmis jis susijęs ir darbo teisiniais santykiais, trečiojo asmens atstovo teigimu, užsienio valstybėje registruota įmonė turi biuro patalpą ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kuriose būnant jis gali naudotis ir tais pačiais telefonų abonentais, be to, (duomenys neskelbtini) priklausančios įmonės naudojasi bendru el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini).
Taigi nustatyta, kad šalys yra privatieji pelno siekiantys juridiniai asmenys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.34 straipsnis), todėl veikiantys savo rizika, jų, kaip ūkio subjektų, sudaromos sutartys yra komercinės, nes įmonės viena kitai parduoda prekes ir teikia paslaugas už atlyginimą (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsniu, civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Nagrinėjama byla nėra susijusi su viešuoju interesu, nėra priskiriama nedispozityviųjų bylų kategorijai, todėl teismas nėra įpareigotas būti aktyvus įrodinėjimo procese.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės: 2 045,14 EUR skolą už 2019-06-14 sutarties pagrindu atliktus darbus, nurodytus 2019-06-17 PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė nesutinka su ieškiniu, nes šalių nesaisto jokie sutartiniai santykiai, dėl darbų tarėsi ir juos užsakė trečiasis asmuo, pastarojo vadovas neneigia užsakęs atlikti darbus ir faktiškai priėmęs darbų rezultatą, tačiau ieškovė trečiajam asmeniui nepateikė atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos – faktūros apmokėjimui. Be to, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo laikosi nuomonės, kad ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta už atliktus darbus mokėti suma nėra pagrįsta.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė turi neįvykdytą piniginę prievolę ieškovei sumokėti 2 045,14 EUR už 2019-06-14 užsakymo pagrindu atliktus darbus, nurodytus 2019-06-17 PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu tokią prievolę turi, ar reikalaujama priteisti suma yra pagrįsta.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui (CPK 178 straipsnis).
Taigi nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei.
CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Ofertai ir akceptui, kaip veiksmams, sukuriantiems, pakeičiantiems ar nutraukiantiems civilinius teisinius santykius, taikytinas CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Nors galioja bendroji taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu, tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį, sutarties sudarymo faktą galima pripažinti šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas, taigi ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto.
Kaip matyti iš N. K., 2019 m. dirbusio atsakovės (duomenys neskelbtini) pareigose, parodymų, duotų 2020-03-04 ikiteisminio tyrimo metu, atsakovė gavo trečiojo asmens „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą iš Olandijos pargabenti dėl gedimų nevažiuojantį automobilį, atsakovės vairuotojui nuvykus į vietą paaiškėjo, kad automobilį gabenti pakrovus ant kitos transporto priemonės nėra galimybės, nes viršijamas leistinas aukštis, apie tai trečiojo asmens vadovas buvo informuotas ir patikino, kad jis pats suras įmonę, kuri nupjautų automobilio konstrukcijas.
Ieškovės (duomenys neskelbtini) A. P., apklaustas kaip liudytojas, patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad 2019-06-14 telefonu jis gavo užsakymą iš N. K. nupjauti automobilio, esančio Olandijoje, prie degalinės „Shell“, tam tikras konstrukcijas ir taip sumažinti jo aukštį, kad nepažeisdamas užsienio valstybėje nustatytų reikalavimų užsakovas galėtų dėl gedimų nevažiuojantį automobilį išgabenti į Lietuvą. Telefoninis pokalbis buvo įrašytas. Garso įrašas patvirtina, kad automobilio remonto darbus užsakęs asmuo nenurodė jokių savo asmeninių ar įmonės duomenų, o ieškovės vadybininkas tokių duomenų nepasiteiravo. Trečiojo asmens atstovas G. R. patvirtino, kad užsakymą telefonu pateikė būtent jis. Ieškovė atlikti teismo fonoskopinę ekspertizę neprašė. Taigi liudytojo A. P. parodymai, kad remonto darbus užsakė N. K., nėra teisingi. Trečiojo asmens atstovas taip pat nurodė, kad po pokalbio su ieškovės (duomenys neskelbtini), jis ieškovei nusiuntė elektroninį laišką, patikslino automobilio buvimo vietos koordinates. Elektroninis laiškas, kuriuo patikslintos automobilio buvimo vietos koordinatės, 2019-06-14 buvo išsiųstas iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini), nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini), adresas Jungtinėje Karalystėje ((duomenys neskelbtini)) ir adresas Lietuvoje ((duomenys neskelbtini)). Įmonės ar asmens, užsakiusio remonto darbus, duomenys nenurodyti, tačiau iš garso įrašo ir laiško turinio darytina išvada, kad šį el. laišką rašė tas asmuo, kuris užsakė automobilio remonto darbus telefonu. Trečiojo asmens atstovo teigimu, tuo metu jis buvo atsakovės patalpose, nes ten yra ir „(duomenys neskelbtini)“ įmonei skirtos biuro patalpos. Tolimesnius veiksmus (dėl papildomos informacijos ieškovei pateikimo) atlikti jis paprašė atsakovės direktorių N. K.. Ikiteisminio tyrimo metu N. K. patvirtino, kad neužilgo jam paskambino ieškovės darbuotojas, į pastarojo paklausimą atsakymą jis nusiuntė el. paštu, daugiau jokių klausimų dėl remonto darbų nederino, atlikti darbus neužsakė. Kaip matyti iš el. laiško, išsiųsto 2019-06-14 iš mobiliojo telefono iPhone, duomenis dėl automobilio tikslino „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad gamintojo platforma yra (duomenys neskelbtini), kad nuo degalinės bus galima nuvažiuoti truputėlį toliau, kad pridės nuotrauką ir nurodys tikslias koordinates.
Kaip matyti iš susirašinėjimo el. paštu duomenų, ieškovė, susirašinėdama dėl darbų atlikimo aplinkybių, duomenų apie užsakovą neužklausė. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – TP apžiūros defektacijos aktai, galimai surašyti 2019 m. birželio 15 ir 17 dienomis (duomenys ištaisyti, taisymas neaptartas), patvirtina, kad užsakovu nurodyta įmonė „(duomenys neskelbtini)“, automobilis RENAULT PREMIUM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovė pateikė įrodymus, kad šis automobilis priklauso ne atsakovei, o trečiajam asmeniui. Ieškovės teigimu, jos darbuotojams buvo pateiktas dokumentas, kuriame buvo tik automobilio WIN kodas, duomenų apie savininką nebuvo, nurodytos tikslios automobilio buvimo koordinatės ir WIN kodas buvo pakankama informacija, kad atlikti užsakytus automobilio remonto darbus.
Kaip matyti iš „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis užsakė atlikti įmonei priklausančio automobilio remonto darbus, darbai buvo atlikti, tačiau už darbus apmokėti ieškovė PVM sąskaitos – faktūros nepateikė. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo byloje esančio tarnybinio pranešimo (dėl pokalbio su N. K.), tyrėjas nurodė, kad jo pokalbio su N. K. metu pastarasis pažymėjo, kad atsakovė negalėjo spręsti dėl automobilio konstrukcijų nupjovimo, nes automobilis priklauso „(duomenys neskelbtini)“.
Šie įrodymai leidžia prieiti prie išvados, kad ieškovė neužklausė informacijos apie kitą sutarties šalį, tokios informacijos nenurodė nei trečiojo asmens atstovas, nei atsakovės atstovas. Ieškovės darbuotojai, minėta, jų sudarytuose TP apžiūros defektacijos aktuose nurodė užsakovą, kurio pavadinimas yra „(duomenys neskelbtini)“, taigi nenurodė konkrečios (duomenys neskelbtini) priklausančios įmonės.
Kaip nurodė ieškovė, įmonė yra registruota Lietuvoje, tačiau ūkinę veiklą vykdo užsienio valstybėse. Ieškovės teigimu, vadovaujantis įmonėje nustatyta tvarka ir susiklosčiusia praktika, tuo atveju, jeigu teikia paslaugas ar atlieka darbus Lietuvoje registruotoms įmonėms, nesudaro rašytinės sutarties, nereikalauja mokėti avansą, taip pat gali išdėstyti ar atidėti mokėjimą, o jeigu paslaugas teikia užsienio įmonėms, reikalauja išankstinio apmokėjimo. Tokia tvarka yra numatyta dėl to, kad kreiptis teisminės gynybos užsienio valstybėse yra brangiau, sudėtingiau ir neapsimoka, jeigu suma yra maža.
Byloje dalyvaujantys asmenys neginčija, kad atsižvelgiant į ieškovės atliktų darbų pobūdį, t. y. kad galutinis rezultatas – automobilis galėtų būti gabenamas nepažeidžiant užsienio valstybėje galiojančių taisyklių dėl automobilio aukščio ribojimo – buvo pasiektas nupjaunant atitinkamas automobilio konstrukcijas, bei, ieškovės teigimu, ir išmontuojant jas laikančius hidraulinius cilindrus. Taigi ieškovės atlikto darbo rezultatas turi materialią išraišką, nes daiktui buvo suteiktos naujos savybės. Tai leidžia prieiti prie išvados, kad ieškovė darbus atliko rangos sutarties pagrindu (CK 6.644 straipsnio 1 dalis), t. y. įsipareigojo ir atliko tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir faktiškai perdavė šio darbo rezultatą.
Įstatymas nenustato remonto darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, kas užsakė rangos darbus, yra nustatomi sandoryje dalyvavusių asmenų faktiniai veiksmai ir jie kvalifikuojami. Jų pagrindu yra nustatoma asmens valia ir siekis sudaryti arba nesudaryti sutartį. Pagal bendrąją CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatytą taisyklę sutarties aiškinimui svarbu faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.
Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu paminėjo faktą, kad įmonėje yra nustatyta jos veiklą – sunkiasvorių transporto priemonių remontą – reglamentuojanti tvarka, tačiau tokio rašytinio įrodymo neteikė. Taigi ieškovė pasirinko nepateikti galimai jai nenaudingo rašytinio įrodymo, kuris galėtų patvirtinti, kokių veiksmų ieškovė neatliko, kad teisingai nustatyti kitą rangos sutarties šalį ar kito, ne automobilio savininko, asmens įgaliojimus veikti automobilio savininko ar savo vardu. Atsakovė, vadovaudamasi tuo, kad įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei, tokį įrodymą išreikalauti neprašė. Kaip nurodė trečiojo asmens atstovas, ieškovė neužpildė užsakymo, taigi veikė neapdairiai ir nerūpestingai.
Rangos sutartis yra dvišalė, konsensualinė, atlygintinė, paprastai tęstinio vykdymo. Rangos sutarties dalykas – rangovo atlikto darbo rezultatas yra esminė sutarties sąlyga (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Nesusitarus dėl sutarties dalyko, sutartis laikoma nesudaryta. Rangos sutarties įvykdymo terminai nustatomi šalių susitarimu, nustatoma darbų pradžia ir pabaiga (CK 6.652 straipsnio 1 dalis). Kaina, jeigu šalys nesusitaria kitaip, nėra esmine sutarties sąlyga, rangos sutartyje paprastai nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai (CK 6.653 straipsnio 1 dalis).
Kaip matyti iš 2019-06-14 garso įrašo, trečiojo asmens atstovo pokalbio su ieškovės (duomenys neskelbtini) metu buvo aptarti darbai, kuriuos reikėtų atlikti, suteikta informacija apie darbų įkainius, susitarta dėl darbų atlikimo pradžios. Taigi vertintina, kad rangos sutarčiai, kuri yra konsensualinė, sudaryti ir galioti pakako ieškovės ir trečiojo asmens atstovų susitarimo dėl tokių rangos sutarties sąlygų.
2019 m. atsakovės (duomenys neskelbtini) pareigas ėjęs N. K. patikslino automobilio buvimo koordinates, nes tuo metu užsienio valstybėje buvo atsakovės, o ne trečiojo asmens vairuotojas, kuriam buvo pavesta pargabenti automobilį į Lietuvą, todėl buvo žinoma automobilio buvimo vieta ir kitos aplinkybės. Taigi N. K., nors tuo metu buvo atsakovės (duomenys neskelbtini), su ieškovės (duomenys neskelbtini) nesitarė nei dėl darbų pobūdžio, nei dėl kainos ar darbų atlikimo terminų.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Faktai, kad darbų priėmimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina.
Atliktų darbų akto ieškovė nesudarė, trečiasis asmuo neneigia darbus priėmęs faktiškai. Taigi ieškovė neįrodė, kad darbų rezultatą perdavė atsakovei.
Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje dėl PVM sąskaitos – faktūros reikšmės, įrodinėjant sutartinius santykius, yra išaiškinta, kad PVM sąskaita – faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nereglamentuoja civilinių rangos santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų rangos sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti, tarp šalių kilus ginčui dėl sutarties vykdymo. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita – faktūra savaime nėra sutartis.
Taigi ieškovės 2019-06-17 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užsakove nurodyta atsakovė, nėra rašytinis įrodymas, galintis neginčijamai patvirtinti, kad pareiga apmokėti kilo atsakovei. Minėta, kad ieškovė nesudarė atliktų rangos darbų perdavimo – priėmimo akto, darbų rezultatą faktiškai priėmė trečiasis asmuo, todėl nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo PVM sąskaitoje – faktūroje užsakovu nurodyti atsakovę.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo byloje esančio tarnybinio pranešimo (dėl pokalbio su N. K.), tyrėjas nurodė, kad jo pokalbio su N. K. metu pastarasis taip pat atsakė į klausimą dėl apmokėjimo už darbus ieškovei, kad tuo atveju, jeigu darbų kaina būtų tikusi „(duomenys neskelbtini)“, t. y. nebūtų kilęs nesutarimas dėl apskaičiuotos sumos už sugaištas valandas, galėjo apmokėti ir atsakovė, po ko „(duomenys neskelbtini)“ būtų atsiskaičiusi su atsakove, tačiau kilo ginčas, todėl atsakovės (duomenys neskelbtini) nusišalino nuo šio klausimo tolimesnio sprendimo.
Šie atsakovės buvusio (duomenys neskelbtini) N. K. paaiškinimai neduoda pagrindo vertinti, kad vedama bendra atsakovės ir trečiojo asmens buhalterinė apskaita, ar ji vedama bet kaip, t. y. nesilaikant įstatymo reikalavimų. N. K. aiškiai nurodė, kad po apmokėjimo atsakovė būtų įgijusi reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį, toks veiksmas nėra draudžiamas ar neteisėtas. CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalys nustato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai, o trečiajam asmeniui tokiu atveju pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.
Ieškovė, kad patvirtinti, jog atsakovė kitais atvejais laikosi kitokios praktikos, t. y. atsakovė apmoka ir už trečiojo asmens transporto priemonėms atliktus remonto darbus, teikė įrodymus – 2019-05-09 telefoninio pokalbio, vykusio tarp ieškovės (duomenys neskelbtini) vadovaujamos kitos įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir atsakovės (duomenys neskelbtini), garso įrašą. Atsakovės (duomenys neskelbtini) nurodė, kad sąskaita gali būti išrašyta bet kuriai įmonei, t. y. tiek atsakovei, tiek Jungtinėje Karalystėje registruotai įmonei, nes šiuo atveju vilkikas, kurio priekinio rato guolis buvo suremontuotas, buvo registruota užsienio valstybėje, o priekaba – Lietuvoje. Iš pokalbio turinio matyti, kad ne atsakovės (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) siūlė vilkiko remonto darbus priskirti apmokėti atsakovei, su kuo atsakovės (duomenys neskelbtini) sutiko. Teismas vertina, kad šis įrodymas nepakankamas patvirtinti ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės įmonėje taikomos praktikos, t. y. kad ir tuo atveju, kai remonto darbai užsakomi trečiojo asmens priklausančioms transporto priemonėms, užsakovu nurodoma atsakovė ir apmoka už darbus. Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, remonto darbus užsakė ne trečiasis asmuo, o atsakovės (duomenys neskelbtini), kuri aiškiai prisistatė, kad veikia atsakovės vardu.
Žemesnės instancijos teismas
Nors ieškovė ypatingai akcentavo telefono numerį, iš kurio buvo skambinta užsakant rangos darbus, ir nurodyta el. laiške tolimesniam dalykiniam bendravimui, tačiau trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad jis rangos darbų užsakymo metu buvo atsakovės buveinės patalpose, todėl skambinti galėjo iš bet kurio atsakovės naudojamo telefono abonento.
Sprendžiant dėl rangos sutarties užsakovo, aktualu nustatyti ne tik faktines aplinkybes, susijusias su rangos sutarties sudarymu ir vykdymu, bet ir su rangos sutarties sukurto rezultato naudos gavėju, t. y. kieno interesais suremontuotas automobilis. Dar ikiteisminio tyrimo metu tiek atsakovės buvęs direktorius, tiek trečiojo asmens vadovas nurodė aplinkybes, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti ir nurodytas aplinkybes patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad trečiojo asmens atstovas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad užsakė darbus ir juos faktiškai priėmė, neneigia pareigos apmokėti pagrįstą sumą. Taigi rangos darbų rezultato nauda atiteko ne atsakovei, o trečiajam asmeniui „(duomenys neskelbtini)“.
Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ta aplinkybė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo priklauso (duomenys neskelbtini), jų akcininkas yra G. R., su šiomis įmonėmis jis taip pat susijęs ir darbo teisiniais santykiais. Ieškovės vertinimu, jis galėjo veikti ne tik kaip trečiojo asmens (duomenys neskelbtini), bet ir kaip atsakovės (duomenys neskelbtini). Byloje šalių pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė (tuo metu atstovaujama (duomenys neskelbtini) N. K.) niekada nepripažino ieškovės nurodytų aplinkybių, kad užsakė remonto darbus, tokios pat pozicijos laikėsi ir apklausiant ikiteisminio tyrimo metu. Trečiojo asmens atstovo G. R. pozicija dėl užsakovo taip pat buvo nuosekli, jis niekada neneigė esąs užsakovas, ieškovei nurodė atsiųsti sąskaitą apmokėti už remonto darbus būtent „(duomenys neskelbtini)“. Jau nustatyta, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui. Ta aplinkybe remdamasis tuo metu atsakovės (duomenys neskelbtini) pareigas ėjęs N. K. apie kliūtis pargabenti transporto priemonę į Lietuvą informavo savininką „(duomenys neskelbtini)“. Taigi N. K., kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, nors atsakovė buvo gavusi užsakymą atlikti trečiojo asmens transporto priemonės pargabenimo paslaugą, savarankiškai nesiėmė spręsti klausimo dėl kliūčių pašalinimo, nes reikėjo daryti negrįžtamą fizinį poveikį kitos įmonės nuosavybei – nupjauti tam tikras automobilio konstrukcijas. Kaip jau nustatyta, trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) nurodė N. K., kad pats suras remonto darbus atliekančią įmonę. Taigi trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) nepavedė atsakovei veikti nei trečiojo asmens, nei atsakovės vardu, nors šias įmones tuo metu ir saistė sutartiniai santykiai dėl transporto priemonės pargabenimo paslaugų teikimo. Teismas vertina, kad pagrindo padaryti išvadą, kad užsakydamas remonto darbus trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) galėjo veikti kaip atsakovės (duomenys neskelbtini), nėra.
Ieškovė 2019-08-08 kreipėsi su pareiškimu į Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas 2019-08-16 išdavė teismo įsakymą, priteisė iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 045,14 EUR skolą, tačiau atsakovė 2019-08-28 pareiškė prieštaravimus, nurodė nesutikimo motyvus, kurie ieškovei buvo žinomi dar iki kreipiantis į teismą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo užsakovė, PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytas ne tas pirkėjas. Ieškovei 2019-08-30 pranešus, kad turi teisę per 14 dienų pateikti ieškinį, nes skolininkas pareiškė prieštaravimus, į teismą su ieškiniu nesikreipė, 2019-09-26 teismo nutartimi pareiškimas buvo pripažintas nepaduotu, o teismo įsakymas panaikintas. Su ieškiniu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi tik 2021-05-24. Ieškovė 2020-02-26 kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas G. R. galimai siekia išvengti apmokėjimo už darbus ir sunaudotas medžiagas. Šiaulių apylinkės teismo 2020-05-22 nutartimi ieškovės vadovo skundas buvo atmestas, atkreiptas dėmesys, kad ieškovė net nebandė parengti dokumentą apmokėjimui už darbus ir įteikti trečiajam asmeniui. Ši nutartis buvo palikta galioti Šiaulių apygardos teismo 2020-07-03 nutartimi. Nors ieškovė nurodė, kad šia nutartimi Šiaulių apygardos teismas nustatė reikšmingas aplinkybes, kad rangos darbų paslaugą užsakė N. K., tačiau ikiteisminio tyrimo tikslas yra iš viso kitas – nustatyti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika. Nagrinėjant ieškovės 2019-02-26 prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir skundus nebuvo nustatyta, kad būtent atsakovės (duomenys neskelbtini) N. K., veikdamas atsakovės vardu, su ieškove susitarė dėl esminių rangos sutarties sąlygų.
Bylą nagrinėjant ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad PVM sąskaita – faktūra jau yra pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl ieškovė privalėtų padaryti atitinkamus pakeitimus, o trečiajam asmeniui pateikus sąskaitą apmokėti, ir pastarajam nesutinkant mokėti, būtų brangu bei sudėtinga kreiptis į užsienio valstybės teismą, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant, kas su ieškove susitarė dėl esminių rangos sutarties sąlygų. Jau minėta, kad privatieji juridiniai pelno siekiantys asmenys veikia savo rizika, todėl jiems patiems tenka neigiami padariniai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs šalių ir trečiojo asmens pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, prieina prie išvados, kad ieškovė neįrodė, jog rangos sutartį 2019-06-14 sudarė su atsakove, kad jos naudai atliko rangos darbų už 2 045,14 EUR, kad atsakovei perdavė rangos darbų rezultatą, taigi ieškovė neįrodė, kad atsakovei tenka pareiga apmokėti ieškovės 2019-06-17 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismo 2021-11-12 nutartimi buvo pasiūlyta ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsvarstyti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamumo ir atsakovės bei trečiojo asmens „(duomenys neskelbtini)“ procesinių padėčių šioje byloje klausimą, išaiškintos CPK 45 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmės. Ieškovė nesutiko pakeisti atsakovę kitu asmeniu – trečiuoju asmeniu „(duomenys neskelbtini)“, ieškinio atsakovės atžvilgiu neatsisakė, todėl teismas bylą išnagrinėjo iš esmės, taiko CPK 45 straipsnio 3 dalyje numatytas pasekmės ir, ieškovei neįrodžius, kad rangos sutartį sudarė su atsakove, nustačius, kad rangos sutartis sudaryta su trečiuoju asmeniu „(duomenys neskelbtini)“, todėl atsakovė neturi pagal ieškinį atsakyti, ieškinį atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atmeta kaip neįrodytą (CPK 12,178 straipsniai) visa apimtimi, t.t. ir dėl procesinių palūkanų (CK 6.210 straipsnis).
Ieškinys atmetamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.
Atsakovė už advokato teisines paslaugas 2021-07-07 ir 2021-10-26 iš viso sumokėjo 1 600 EUR: už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą bei atstovavimą teisme. Atsakovės turėtų išlaidų už advokato teisines paslaugas dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos): 8.2, 8.3, 8.18, 8.19 papunkčiuose, 9 punkte numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, pripažintina, kad atsakovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (1 600 EUR) buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokato darbo ir laiko sąnaudoms, mažinti priteistiną sumą pagrindo nėra (CPK 93 straipsnis).
Ieškinys atmetamas, iš ieškovės atsakovei priteistina 1 600 EUR už advokato teisines paslaugas (CPK 93, 98 straipsniai). Byloje susidarė 1,84 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jų suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 EUR, todėl iš ieškovės nepriteistina (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 600 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) už advokato teisines paslaugas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.