Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P.M., 2009 m. rugsėjo 7 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P.M. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio 2009-05-11 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. gegužės 6 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad P.M. nuo 2004 m. sausio 19 d. iki 2009 m. gegužės 6 d. gyvena Tauragės mieste, (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs tokiu adresu savo gyvenamosios vietos. Tokiu savo neveikimu P.M. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 dalį, 10 straipsnio 1 dalį. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 201² straipsnio 1 dalį.

2009 m. gegužės 11 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu P.M. pagal ATPK 201² straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 35 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P.M. prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 38). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

P.M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimą, numatytą ATPK 201² straipsnio 1 dalyje; minėtos normos pažeidimas užtraukia atsakomybę už gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimą deklaravimo įstaigai, taip pat melagingų deklaravimo duomenų pateikimą.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (2005 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. X-395 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 1 d., toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalis gyvenamąją vietą apibrėžia kaip pagrindinę vietą, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Gyvenamosios vietos deklaravimas – tai gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pareiga kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui deklaruoti savo gyvenamąją vietą nustatyta Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Lietuvos Respublikos gyventojas vienu metu deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei ir gyventų keliose vietose (7 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, jog asmenys, privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą, ją deklaruoja per 7 darbo dienas nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos gyventojai, privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą, pažeidę Įstatymą, deklaravimo tvarką ar pateikę melagingus deklaravimo duomenis, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 15 straipsnis).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia kaltę dėl pažeidimo, nes gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Byloje būtina nustatyti, ar P.M. turėjo pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

Rašytine bylos medžiaga – 2009 m. balandžio 30 d. L.M. pareiškimu (b.l. 18) nustatyta, jog dėl 2009 m. balandžio 30 d. įvykusio šeimyninio konflikto su vyru P.M. buvo iškviesti policijos pareigūnai. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b.l. 17) nurodyta, jog apklausdamas P.M. nustatė, kad pastarasis nedeklaravo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), melagingai nurodydamas (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2009 m. gegužės 5 d. rašytame paaiškinime (b.l. 22) nurodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), kadangi ½ buto dalis priklauso jam. Pažymėjo, jog tuo metu vyko skyrybų procesas, o (duomenys neskelbtini) nėra jo daiktų, ten jis nemiega. Administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 27-28) P.M. paaiškino, jog 2004 m. sausio 19 d. buvo nupirktas butas Tauragės mieste, (duomenys neskelbtini). Po to jis 3 metus gyveno užsienyje ir nedeklaravo minėtos gyvenamosios vietos. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino, jog jo faktinė gyvenamoji vieta nuo 1993 metų buvo (duomenys neskelbtini) (b.l. 40). Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), kur yra jo tėvų namas, jis gyvena po skyrybų su žmona L.M., t.y. nuo 2009 m. gegužės 19 d.

Byloje pateikta 2009 m. birželio 1 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2009-431-PD)-992 (b.l. 11) įrodo, jog P.M. nuo 1989 m. gegužės 16 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nors, kaip pats teigia, nuo 1993 metų faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, jog butą (duomenys neskelbtini) jie su žmona pirko kartu, tačiau jis buvo registruotas žmonos vardu. Nurodė, jog žmona nedavė jokių dokumentų gyvenamosios vietos deklaravimui. Prieš pora metų žmona jam dovanojo ½ buto dalį, todėl 2008 m. lapkričio 3 d. grįžęs iš Didžiosios Britanijos, kur jau 7 metus dirba, gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Po skyrybų savo buto dalį padovanojo žmonai. Teismas pažymi, jog neatsižvelgiant į tai, kad skiriasi teismo posėdžio metu ir pažeidimo padarymo metu pateikti paaiškinimai dėl administracinio teisės pažeidimo pradžios momento, t.y. nuo laikotarpio, kada jis gyvena bute (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs ten gyvenamosios vietos, tačiau tai nereiškia, jog P.M. nekaltas dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo. P.M. turėjo pareigą per 7 darbo dienas nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

Pateikti įrodymai ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai įrodo, jog P.M. turėjo pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Argumentas, jog žmona jam nedavė dokumentų gyvenamosios vietos deklaravimui, todėl jis negalėjo deklaruoti gyvenamosios vietos, atmetamas kaip nepagrįstas, nes, kaip nurodė jis pats, prieš dvejus metus ½ buto dalis priklausė jam, todėl nebuvo jokių kliūčių Įstatyme nurodytai pareigai atlikti.

Nustatyti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad P.M. nedeklaravo gyvenamosios vietos kaip pagrindinės vietos, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyveno ir su kuria jis yra labiausiai susijęs, melagingai deklaruodamas gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai skundžiamu nutarimu (b.l. 29) patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 201² straipsnio 1 dalį.

ATPK 201² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas arba bauda Lietuvos Respublikos gyventojams nuo dvidešimties iki penkiasdešimties litų.

Motyvuojamoji dalis

Institucija, nenustačiusi P.M. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, paskyrė griežtesnę administracinės nuobaudos rūšį, t.y. paskyrė 35 litų baudą.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-827/2007, 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007).

Proporcingumo principas reikalauja, kad griežtesnė iš įstatyme alternatyvių nuobaudų būtų skiriama tada, jei bylos aplinkybės leidžia teigti, kad nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti pritaikius administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui švelnesnę nuobaudą ir ją atitinkamai individualizavus.

Institucija, skirianti administracinę nuobaudą, taikytinos nuobaudos rūšį turi parinkti vadovaudamasi bendrosiomis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, t.y. atsižvelgdama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. Būtina įvertinti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens anksčiau padarytų pažeidimų pobūdį, jų pavojingumą, paskirtų nuobaudų įvykdymą, asmens elgesį, kitas svarbias aplinkybes.

Teismo nuomone, administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, galėtų būti pasiekti ir neskiriant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui piniginės baudos, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes (buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, tačiau ne ten, kur faktiškai gyveno, kadangi dažnai būdavo išvykęs į užsienį).

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu nutarimas keistinas, skiriant sankcijoje numatytą švelnesnę nuobaudos rūšį – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2009 m. gegužės 11 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio pareigūno nutarimą, kuriuo P.M. pagal ATPK 201² straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 35 litų bauda, paskiriant P.M. pagal ATPK 201² straipsnio 1 dalį įspėjimą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai - apeliacinės instancijos teismui.