- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- e2A-13-275/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01784-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- Švenčionių rajonų savivaldybės
- Atsakovas
- politinei partijai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Švenčionių rajonų savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Švenčionių rajono savivaldybės ieškinį atsakovui politinei partijai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Švenčionių rajono savivaldybė kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 478,63 Eur ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta savivaldybės turto panaudos sutartis Nr. 38 (toliau - panaudos sutartis) tarp panaudos davėjo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus ir panaudos gavėjos Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (šiuo metu politinės partijos pavadinimas pakeistas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) Švenčionių skyriaus dėl Švenčionių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių 51,80 kv. m. bendrojo ploto negyvenamųjų patalpų pastate, esančių (duomenys neskelbtini). Panaudos sutarties vykdymo metu Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. A-34 buvo pakeistas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. A-323 „Dėl negyvenamųjų patalpų suteikimo“ 2 punktas, kuriuo pagal panaudos sutartį 10 metų laikotarpiui Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai buvo suteiktos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančios 28,60 kv. m. bendrojo ploto negyvenamosios patalpos pastate, esančios, (duomenys neskelbtini), panaudos gavėjo įstatuose numatytai Švenčionių skyriaus veiklai vykdyti. Atitinkamai buvo sudarytas 2009 m. sausio 30 d. pakeitimas prie panaudos sutarties.
Atsiliepimas
4. Atsakovas politinė partija Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga atsiliepime į ieškinį su pareikštais reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui perduotos negyvenamosios paskirties patalpos Nalšios muziejaus buvo naudojamos kaip sandėlis. Šios patalpos buvo absoliučiai nepritaikytos biuro patalpų paskirčiai, jose buvo sandėliuojami Nalšios muziejaus daiktai, statybinės bei kitos ūkinės atliekos. Pačios patalpos buvo apleistos, jose nebuvo lankomasi ilgą laiką. Atsakovas, siekdamas šias patalpas naudoti kaip biuro patalpas, privalėjo inicijuoti patalpų kapitalinio remonto / rekonstrukcijos darbus. Atsižvelgiant į tai, kad patalpas reikėjo rekonstruoti iš esmės, t. y. dar prieš persikeliant į patalpas reikėjo atlikti kapitalinį patalpų remontą, turimomis žiniomis atsakovas ir ieškovas susitarė, jog atskirai komunaliniai mokesčiai šioms patalpoms nebus skaičiuojami. Tokio susitarimo sudarymo faktą patvirtina aplinkybė, kad atsakovui nuo panaudos sutarties sudarymo momento, t. y. nuo 2006 iki 2016 m., nebuvo teikiamos sąskaitos už elektrą bei šaltą vandenį. Ieškovui bei atsakovui susitarus dėl patalpų remonto (rekonstrukcijos) sąlygų, atsakovas sudarė rangos sutartis su UAB „Švenčionių švara“ ir UAB „Lazdenis“. Atliktų rangos darbų bendra vertė: 44 445,21 Lt (12 872,22 EUR).
5. Atsakovo žiniomis, po rekonstrukcijos darbų atlikimo, 2006 – 2007 m. laikotarpiu Nalšios muziejaus skydinėje buvo įrengtas atskiras, atsakovui panaudos sutartimi perleistuose patalpose sunaudojamos elektros energijos kiekį fiksuojantis elektros energijos po skaitiklis. Tikslios po skaitiklio įrengimo aplinkybės atsakovui nėra žinomos, tačiau, turimomis žiniomis, įmontuotas poskaitiklis nebuvo naujas. Atsakovo žiniomis, Nalšios muziejaus darbuotojai ir/ar Švenčionių rajono savivaldybės administracijos atstovai po skaitiklio rodmenų 2006 – 2016 m. laikotarpiu nefiksavo.
6. Vadovaujantis 2009 m. sausio 26 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-34 „Dėl negyvenamųjų patalpų panaudos“, buvo sudarytas panaudos sutarties pakeitimas, kuriuo buvo sumažinta atsakovo panaudos teise valdomų patalpų apimtis, t. y. nustatytas naujas panaudos teise valdomų patalpų dydis: 28,60 kv. m. Likusi patalpų dalis buvo perduota panaudos teise valdyti Seimo nariui K. R.: 23,20 kv. m.
7. Nuo 2006 m. iki 2016 m. ieškovas dėl komunalinių mokesčių mokėjimo į atsakovą nesikreipė. 2016 m. gegužės 12 d. atsakovui buvo pateikta PVM sąskaita – faktūra, kurios bendra suma su PVM – 2 478,63 EUR. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytą sumą sudaro: už sunaudotą elektros energiją, 2011 m. gegužės 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 485,68 EUR; už sunaudotą vandenį, 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 1,44 EUR; už sunaudotą elektros energiją, 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. – 1976,02 EUR; už sunaudotą vandenį, 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. – 15,49 EUR. Neatsižvelgiant į tai, kad atsakovui PVM sąskaitos – faktūros už elektros energiją ir vandenį pateikimas buvo visiškai netikėtas, ieškovas nepateikė jokių keliamą reikalavimą detalizuojančių duomenų ir paaiškinimų.
8. Atsakovas 2016 m. liepos 12 d. ieškovui pateikė raštą „Dėl sąskaitos faktūros Nr. 204“, kuriuo ieškovo prašė pateikti atitinkamus duomenis ir šiuos duomenis patvirtinančius dokumentus. Ieškovas nepateikė jokios pateiktas pažymas detalizuojančios informacijos. Atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovas, nei Nalšios muziejaus administracija nekaupė informacijos, susijusios su elektros po skaitiklio rodmenimis, pateikti skaičiavimai yra akivaizdžiai preliminarūs ir neobjektyvūs, neatsispindintys faktiškai sunaudoto elektros energijos kiekio. Pateiktose pažymose esantys skaičiavimai negali būti laikomi objektyviais, kadangi atsakovo mokėtinos sumos už sunaudotą elektros energiją apskaičiuojamos bendrai Nalšios muziejaus pastate sunaudotą elektros energijos kiekį dalinant iš atsakovo panaudos teise valdomų patalpų ploto.
Šalies argumentai
9. Ieškovas vengė bendradarbiauti su atsakovu, t. y. pateikti atsakovo prašomus dokumentus bei duomenis, pagrindžiančius nurodytą neva atsakovo sunaudotos elektros energijos kiekį. Todėl 2016 m. lapkričio 16 d. atsakovas pateikė pakartotinį prašymą pateikti duomenis pagrindžiančius sunaudotos elektros energijos kiekį. Ieškovas ne tik nepateikė jokio aiškaus atsakymo į pateiktus klausimus, bet taip pat nepateikė prašomų dokumentų, kuriais ieškovas, keldamas reikalavimą priteisti skolą už suvartotą elektros energiją, privalėtų disponuoti. Pabrėžiame, kad tik disponuodamas prašomais duomenimis, ieškovas galėtų atlikti tikslius skaičiavimus bei reikšti pagrįstus reikalavimus dėl skolos priteisimo.
10. Atsakovui visiškai nesuprantama kodėl ieškovas pateikia skaičiavimus, kuriais siekiama išskaičiuoti atsakovo sunaudotą elektros energijos kiekį, o nesivadovauja objektyviais duomenimis, kuriuos fiksuoja Nalšios muziejaus skydinėje įrengtas elektros energijos po skaitiklis. Tai iš esmės patvirtina aplinkybę, kad ieškovas nuo po skaitiklio įrengimo dienos ne tik nefiksavo elektros energijos po skaitiklio rodmenų, bet ir tikėtinai neužtikrino šio skaitiklio metrologinės patikros.
11. Akivaizdu, kad ieškovas nekaupė po skaitiklio rodmenų ir neturi jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu galėtų reikšti apibrėžtą reikalavimą ar pretenziją dėl skolos už komunalinius mokesčius priteisimo – atsakovas neturi jokių pagrįstų duomenų apie atsakovo suvartotus elektros energijos kiekius.
12. Atsakovas pabrėžė ir tai, kad atsakovo atstovai 2009 m. - 2016 m. laikotarpiu patalpose lankėsi tik epizodiškai. Panaudos teise valdomos patalpos atsakovo nebuvo naudojamos kaip pagrindinės buveinės ar nuolatinės atsakovo darbo vietos patalpos, o tik kaip vieta politinės partijos narių susirinkimams. Todėl sudarius panaudos sutarties pakeitimą ir į atsakovo panaudos teise valdomas patalpas įsikėlus Seimo nariui K. R. bei jo padėjėjui, būtent jie nuolatos naudojosi šiomis patalpomis. Taigi, ieškovas, neturėdamas objektyvių duomenų, pagrindžiančių panaudos teise valdomose patalpose suvartotos elektros energijos kiekį, ne tik padarė neobjektyvius skaičiavimus, bet ir neatsižvelgė į tai, kuris panaudos davėjas kokia apimtimi ir laikotarpiais faktiškai naudojosi patalpomis. Ieškovas, pateikdamas objektyviais duomenimis nepagrįstus skaičiavimus, siekia dirbtinai sukurti pareigą ieškovui apmokėti kitų, ieškovui nežinomų trečiųjų asmenų (galimai paties Nalšios muziejaus), suvartotos elektros energijos kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priimdamas sprendimą, teismas pastebėjo, kad viena vertus, atsakovo pateikti įrodymai patvirtina atsakovo teiginius apie jam suteiktų naudotis patalpų remonto-pagerinimo darbus. Kita vertus, pagal šalių sutarties 3.1 punktą atsakovas įsipareigojo kartą per 10 metų atlikti turto kapitalinį remontą. Atsižvelgdamas į tai, nurodytus patalpų remonto-pagerinimo darbus teismas vertino kaip panaudos sutarties 3.1 punkte įtvirtinto įsipareigojimo vykdymą.
14. Nustatė, kad šalių 2006 m. gruodžio 1 d. sutarties 5 punkte nustatyta, kad panaudos gavėjas moka užmokestį už patalpų eksploatavimą, komunalines ir ryšių paslaugas pagal sudarytą sutartį su Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriumi. Pabrėžė, kad tokios sudarytos sutarties dėl apmokėjimo už patalpų eksploatavimą, komunalines ir ryšių paslaugas nesudarė nei šalys, nei atsakovas ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyrius. Kadangi šalys nesudarė panaudos sutarties 5 punkte nurodyto atskiro susitarimo dėl apmokėjimo už atsakovui perduotų patalpų eksploatavimą, komunalines ir ryšių paslaugas, teismo vertinimu, dėl to nėra pagrindo konstatuoti atsakovo pareigos apmokėti nagrinėjamus mokesčius. Būtent tokį panaudos sutarties šalių ketinimą patvirtina ir paties ieškovo veiksmai (neveikimas), kai per beveik 10 metų laikotarpį (nuo sutarties sudarymo 2006 metais) ieškovas ne tik nereikalavo atsakovo atsiskaityti, bet ir neatlikinėjo jokių skaičiavimų dėl atsakovui tenkančių apmokėjimų. Nesant sudaryto panaudos sutarties 5 punkte nurodyto atskiro susitarimo dėl panaudos gavėjo pareigos atsiskaityti už elektros energiją, teismo vertinimu, nepagrįsta ir neteisėta konstatuoti atsakovo pareigą mokėti šiuos mokesčius ir juolab atsakovui taikyti ieškovo vienašališkai apskaičiuojamus mokesčius. Šiame kontekste teismas papildomai konstatavo, kad ieškovo nurodyta mokesčių apskaičiavimo tvarka pagal energijos sunaudojimo koeficientą nebūtų vertinama kaip pagrįsta, nes pakankamai akivaizdu, jog per tokį ilgą apskaičiavimo laikotarpį galėjo keistis ne tik atsakovo, bet ir kitų energijos vartotojų sunaudojamos energijos kiekiai. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė panaudos sutarties 5 punkte nurodomo atsakovo sutartinio įsipareigojimo apmokėti už patalpų eksploatavimą, komunalines paslaugas pagal sudarytą sutartį, todėl ieškinį atmetė. Atmetęs ieškinį, atsakovui iš ieškovo priteisė 980,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Apeliantas Švenčionių rajono savivaldybė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės - ieškinį patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nepagrįstai nurodė, esą, atsakovui ir ieškovui nesudarius Sutarties 5 p. nurodyto atskiro susitarimo dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo sąlygų, atsakovui nekilo pareiga apmokėti už komunalines paslaugas. Šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovo sudarytoje sutartyje aiškiai atkartota CK 6.637 str. 1 d. įtvirtinta panaudos gavėjo pareiga, t. y. sutarties 5 p. nurodoma, kad „panaudos gavėjas moka užmokestį už perduotų negyvenamųjų patalų eksploatavimą, komunalines ir ryšių paslaugas“. Taigi, tiek CK 6.637 str. 1 d., tiek sutarties 5 p. pažodžiui įtvirtintas panaudos gavėjo (atsakovo) įsipareigojimas mokėti komunalinius mokesčius ir mokesčius už patalpų eksploatavimą.
17. Papildomo sutarties 5 p. nurodyto susitarimo nebuvimas reiškia tik tai, jog sutarties šalys, įtvirtinusios atsakovo pareigą mokėti komunalinius mokesčius, nesusitarė dėl šių mokesčių mokėjimo tvarkos ir terminų, o ne, kaip klaidingai nurodo teismas, dėl atsakovo pareigos mokėti šiuos mokesčius, kadangi tokia pareiga, kaip ne kartą minėta, aiškiai įtvirtinta įstatyme bei sutartyje. Sprendžiant apie atsakovo pareigą mokėti komunalinius mokesčius, svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog nors atsakovas komunalinių mokesčių nemokėjo, tačiau tokios savo pareigos ir neneigė: atsiliepimo 7 lapo 31 pastraipoje atsakovas aiškiai nurodo, kad atsakovas „nesiekia išvengti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, tačiau kaip sąžininga ir aktyvi sutarties šalis reikalauja pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius pateiktose sąskaitose faktūrose nurodomas pinigines sumas“. Taigi, nėra aišku, dėl kokių priežasčių teismas nesivadovavo ne tik sutarties bei CK 6.637 str. 1 d. nuostatomis, bet ir paties atsakovo pareigos mokėti komunalinius mokesčius pripažinimu.
18. Šalims sutartimi aiškiai susitarus dėl pareigos mokėti komunalinius mokesčius, vien susitarimo, kuriame būtų įtvirtinta komunalinių mokesčių mokėjimo tvarka ir terminai, nebuvimas, kaip minėta, negali paneigti sutartyje įtvirtintos pareigos egzistavimo ir atsakovo prievolės šią pareigą vykdyti. Aplinkybė, kad šalys nesudarė sutarties 5 p. nurodyto susitarimo, negali būti aiškinama ieškovo nenaudai: sutartį sudarė dvi šalys – ieškovas ir atsakovas, todėl kiekviena šalis privalo vykdyti savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tai, kad ieškovas ilgą laikė nereikalavo vykdyti sutarties sąlygos dėl komunalinių mokesčių mokėjimo, nepanaikina kitos sutarties šalies (atsakovo) pareigos tinkamai vykdyti sutartį, kadangi ieškinys pateiktas nepraleidžiant ieškinio senaties terminų. Pabrėžtina, kad pareiga mokėti komunalinius mokesčius įtvirtinta būtent atsakovui, todėl būtent atsakovas, jam kylant neaiškumų dėl komunalinių mokesčių mokėjimo dydžio ir sąlygų, privalėjo kreiptis į ieškovą su prašymu abipusiu susitarimu suderinti aptariamų mokėjimų skaičiavimo tvarką ir mokėjimo sąlygas.
19. Aplinkybė, kad atsakovas, ieškovui nereiškiant pretenzijų dėl sutartyje įtvirtintos pareigos nevykdymo, šios sutartyje įtvirtintos pareigos nevykdė, taip pat nesikreipė į ieškovą dėl su mokėjimais susijusių klausimų abipusio išsprendimo, rodo paties atsakovo nesąžiningumą.
20. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo reikalaujamos priteisti atsakovo skolos už vandenį, visgi, prieštaraudamas savo paties išvadai, ieškinį atmetė ir šioje dalyje. Taigi, kaip matyti iš nurodyto, Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai, ignoruodamas sutarties ir teisės aktų nuostatas, paneigė atsakovo pareigą mokėti komunalinius mokesčius, tokiu būdu apgindamas nesąžiningos ir savo sutartinių įsipareigojimų nevykdžiusios sutarties šalies (atsakovo) interesus.
Žemesnės instancijos teismas
21. Šiuo atveju, nėra ginčo, jog tarp šalių nėra susitarimo dėl Sutarties 5 p. nurodytų mokesčių apskaičiavimo tvarkos. Be to, taip pat nėra galimybės atsakovo sunaudotų komunalinių paslaugų apimtį nustatyti pagal įmontuotą po skaitiklį, kadangi atsakovas, šį po skaitiklį įrengęs savavališkai, apie tokio po skaitiklio sumontavimą ieškovo neinformavo, o ir pats po skaitiklio duomenų nefiksavo ir nesaugojo. Visgi, nurodomos galimybės nebuvimas nepaneigia atsakovo pareigos vykdyti sutarties 5 p. bei CK 6.637 str. 1 d. įtvirtintą pareigą ir apmokėti komunalinius mokesčius, kadangi bendras pastato, kuriame panaudos pagrindu atsakovui suteiktos patalpos, ginčo laikotarpiu sunaudotos elektros energijos kiekis bei ieškovo apmokėtos sumos dydis yra žinomas ir pagrįstas ne tik prie ieškinio ir kitų procesinių dokumentų pridėtais skaičiavimais, bet ir 2017-10-31 į bylą pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais. Esant aiškiems ir įrodymais pagrįstais duomenims apie ginčo laikotarpiu visame pastate, kur buvo atsakovui suteiktos patalpos, sunaudotą elektros energijos kiekį ir kainą, teismo priimta išvada, esą, atsakovui pareiga padengti dalį komunalinių paslaugų kainos nekilo, akivaizdžiai prasilenkia ne tik su sutarties nuostatomis, bet ir su sąžiningumo bei teisingumo principais.
22. Šiuo atveju ieškovas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovui už elektros energiją tenkančią mokėti dalį apskaičiavo atsižvelgęs į pastato, kuriame yra atsakovui perduotos patalpos, elektros energijos sunaudojimą iki atsakovui perduodant šias patalpas. Iki patalpų perdavimo buvusios elektros energijos sąnaudos sulygintos su po patalpų perdavimo buvusiomis elektros energijos sąnaudomis ir procentine išraiška apskaičiuotas elektros energijos sąnaudų padidėjimas. Atsižvelgiant į elektros sąnaudų padidėjimą, buvo apskaičiuota atsakovui ir seimo nariui K. R. neperduotų patalpų sunaudotas elektros energijos kiekis patalpų perdavimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad dalis patalpų buvo nuo 2009-01-30 pagal sutarties pakeitimą buvo perduotos seimo nariui K. R., tai atsakovo sunaudotas elektros energijos kiekis apskaičiuotas proporcingai atsakovui perduotų patalpų plotui.
23. Nors teismas skundžiamu sprendimu nurodė, kad apskaičiavimas, remiantis išaugusios energijos kiekio padidėjimu perdavus patalpas naudoti atsakovui, nėra tinkamas, kadangi apskaičiavimo laikotarpiu galėjo keistis Nalšios muziejaus sunaudojamos elektros energijos kiekis, tačiau toks teismo argumentas nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, jog Nalšios muziejus, kuriame buvo perduotos patalpos atsakovui, visą ginčo laikotarpį nekeitė savo veiklos pobūdžio ar apimties, dėl ko būdų galėjęs išaugti Nalšios muziejaus ginčo metu sunaudojamos elektros energijos kiekis. Iš į bylą pateiktų elektros energijos sunaudojimą ginčo laikotarpiu ir iki to pagrindžiančių įrodymų, akivaizdu, kad sunaudojamos elektros energijos kiekis išaugo nuo patalpų perdavimo atsakovui.
24. Nors teismas teigia, kad ieškovo pateikti skaičiavimai nėra tinkami, tačiau teismas nenurodė kito nei Ieškovo pateikto skaičiavimo būdo, t. y. nepateikė, teismo nuomone, tinkamo spragos pašalinimo būdo, nors tokią pareigą teismas turėjo.
Atsiliepimas
25. Atsakovas Lietuvos valstiečių ir žalųjų sąjunga atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas sutinka su ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.636 str. 1 d. nustato panaudos gavėjo pareigą išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, bei kad tokia pareiga buvo įtvirtinta ir 2006 m. gruodžio 1 d. Savivaldybės turto panaudos sutarties Nr. 38 5 punkte. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone, net ir nesant sudarytai panaudos sutarties 5 punkte nurodytai sutarčiai, atsakovas privalėjo mokėti už komunalines ir kitas paslaugas. Kita vertus, pažymi, jog atsakovas niekad ir neneigė savo pareigos sumokėti už jam suteiktas komunalines paslaugas. Ginčo dėl atsakovo pareigos nebuvo, todėl atsakovo dėl pačios pareigos mokėti komunalinių paslaugų mokesčius plačiau nepasisako.
27. Anot ieškovo mokesčio dydis apskaičiuotas proporcingai atsakovui perduotų patalpų plotui. Ieškovo teiginiai nėra tikslūs. Ieškovo pateiktuose skaičiavimuose nustatytas sunaudotos elektros energijos skirtumas yra išreiškiamas procentais ir taikant atitinkamai apskaičiuotą suvartotos elektros energijos vidurkio pokyčio bei patalpų ploto proporciją, apskaičiuojama bendra atsakovo mokėtina suma. Toks sunaudotos energijos apskaičiavimas yra ne tik nepagrįstas, bet ir nelogiškas. Vadovaujantis šiais skaičiavimais negalima daryti jokios vienareikšmiškos išvados, ar pateikti skaičiavimai pagrįsti. Atliekant tokio pobūdžio skaičiavimus, negalima paneigti, kad padidėjusias elektros energijos sąnaudas galėjo lemti ir paties Nalšios muziejaus ar kitų trečiųjų asmenų vykdoma veikla. Ką būtent ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Nors ieškovas teigia, jog tokia teismo išvada nepagrįsta objektyviais duomenimis, tačiau ieškovas ignoruoja faktą, jog jis pats neįrodė ir nepateikė objektyvių duomenų, kad Nalšios muziejaus elektros sąnaudos nepakito nuo tų, kurios buvo prieš 10 metų.
28. Bylos baigtimi nesuinteresuotas ir su proceso šalimis nesusijęs liudytojas, tuometinis Seimo nario K. R. padėjėjas A. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje būtent patvirtino aukščiau nurodytas aplinkybes. Vadovaujantis liudytojo parodymais, atsakovo ir Seimo nario K. R. biuro patalpa buvo ta pati, t. y. atsakovas ir K. R. bei jo padėjėjas A. B. naudojosi ne skirtingomis patalpomis, o tomis pačiomis. Liudytojas taip pat patvirtino, jog iš esmės bendromis atsakovo ir K. R. biuro patalpomis naudojosi tik jis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovui nesuprantama kodėl ieškovas pateikia skaičiavimus, kuriais siekiama išskaičiuoti atsakovo sunaudotą elektros energijos kiekį, nors objektyvūs byloje esantys duomenys paneigia tokio pateikto skaičiavimo pagrįstumą. Atsakovo nuomone, ieškovas, pirmosios instancijos teismui pateikdamas objektyviais duomenimis nepagrįstus skaičiavimus, siekė dirbtinai sukurti pareigą atsakovui apmokėti kitų, nežinomų trečiųjų asmenų, suvartotos elektros energijos kainą.
29. Byloje esantys duomenys bei šalių paaiškinimai patvirtina faktą, jog ieškovas niekuomet nekaupė jokių elektros energijos suvartojimo kiekio duomenų (skaitiklių ir/ar po skaitiklių duomenų). Taip pat bylos nagrinėjimo metus išsiaiškinta, jog apkritai tėra vienas suvartojamos elektros skaitiklis, kuris fiksuoja dviejų pastatų ((duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)) suvartojamą elektros energiją. Nesant objektyvių duomenų apie kiekvieno vartotojo, kurio buveinė ir/ar rezidavimo vieta būtų (duomenys neskelbtini), ir/ar (duomenys neskelbtini), suvartojamą elektros energijos kiekį, bei būtent, kad atsakovas sunaudojo ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodomą elektros energijos kiekį, ieškovas neturėjo faktinio pagrindo reikalauti iš atsakovo ieškinyje nurodytos skolos.
30. Ieškovui nuo 2016 m. birželio mėn. pradėjus faktiškai fiksuoti atsakovo suvartojamą elektros energijos kiekį, matomas drastiškas skirtumas, tarp realaus suvartojamo kiekio ir to, kurį ieškovas apskaičiavo remdamasis prielaidomis. Aplinkybė, kad ieškovas nuo panaudos sutarties sudarymo nekaupė ir netikrino elektros skaitiklių ir/ar po skaitiklių duomenų, patvirtina paties ieškovo neatsakingumą bei nerūpestingumą.
31. 2019-12-10 teisme gautas ieškovo atstovo prašymas prijungti byloje bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Kaip šio prašymo priedą pateikė PVM sąskaitą-faktūrą ir jos detalizacijos kopiją, bei vietinio mokėjimo kopiją.
32. 2019-01-14 byloje gautas atsakovo atstovo prašymas dėl 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jame nurodyta, kad atsakovas prašo priteisti šias išlaidas, kaip jo patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas dalinai tenkintinas.
33. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. priėmė nutartį, kuria įpareigojo ieškovą ir atsakovą pateikti byloje papildomus duomenis, t.y. nurodė, jog byloje turi būti pateikti duomenys, kokiu laikotarpiu patalpomis naudojosi Seimo narys K. R., ar jam buvo nustatyta pareiga apmokėti už naudojamą elektros energiją ir vandenį, jei taip, ar jis yra apmokėjęs ir kokią sumą už šias paslaugas, kiek šių paslaugų jam buvo suteikta. Nurodyta, kad byloje nustačius, jog patalpomis, kuriomis po panaudos sutarties sudarymo buvo įrengtas ir Seimo nario K. R. biuras, ieškovas turi pateikti sutarties, sudarytos su K. R., nuorašą, taip pat nurodyti bei pateikti duomenis, patvirtinančius, koks susitarimas su juo buvo sudarytas dėl apmokėjimo už elektrą ir vandenį, jei taip, kokią sumą K. R. yra sumokėjęs, kiek jam buvo suteikta šių paslaugų, kokiu laikotarpiu faktiškai jis ar jo padėjėjas naudojosi patalpomis. Nutartyje nurodyta, kad ieškovas ir atsakovas turi pateikti duomenis, kiek sunaudojo elektros energijos ir vandens po prašomo priteisti laikotarpio, t. y. po 2016 m., kokią sumą turėjo atsakovas sumokėti ir kokią yra sumokėjęs šiai dienai. Atsakovas turi nurodyti, kokiu laikotarpiu faktiškai naudojosi patalpomis, nurodyti, kiek jam buvo suteikta paslaugų, už kurias prašo ieškovas priteisti skolą.
34. Ieškovo atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Seimo nariui K. R. ieškovas suteikė panaudos pagrindais 23,20 kv m patalpas, kurios buvo perduotos Seimo nariui faktiškai 2009-02-01 ir ši sutartis baigėsi 2012-11-16. Nurodė, kad komunalines paslaugas Seimo narys gavo nemokamai, o visus mokėjimus faktiškai atliko Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyrius. Nurodė, jog pateikia kaip priedus sąskaitų - faktūrų už elektros energiją kopijas, Nalšos muziejaus pažymą apie sunaudotą elektros energiją, analitinės apskaitos žiniaraščio kopiją, duomenų apie suvartotą elektros energiją ir vandenį suvestinę, patalpų grąžinimo akto kopiją.
35. Atsakovo atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad yra apmokėjęs visas jam pateiktas sąskaitas, susijusias su 51,80 kv m ploto patalpomis Nalšios muziejuje. Nurodė, kad sąskaitose faktūrose buvo nurodyti atsakovo sunaudoti elektros energijos kiekiai, viso 2016 m. birželio-lapkričio mėn. sunaudota 202 kWh, bendrai 29,83 Eur sumai. Tikėtina, kad išrašant šias sąskaitas buvo vadovaujamasi muziejaus poskaitiklių duomenimis. Atsakovo suvartojamos elektros energijos kiekio vidurkis per mėnesį - 33,66 kWh, o energijos kaina - 4,97 Eur. Nurodė, kad ieškovo reikalaujamos sumos už kiekvieną mėnesį 2012-2016 m. laikotarpiu siekia iki 100 Eur, todėl jos yra visiškai nepagrįstos, neobjektyvios. Atsakovas yra sumokėjęs vietinę rinkliavą už atliekas 2015-2016 m. bendrai 24,35 Eur sumai. Atsakovas atliko patalpų remontą 12 872,22 Eur sumai, atsakovo atstovai patalpose lankėsi tik epizodiškai. Liudytojas A. B., kuris buvo Seimo nario padėjėju, patvirtino, kad atsakovo ir Seimo nario patalpa buvo ta pati, jog iš esmės bendromis biuro patalpomis naudojosi tik jis. Nurodė, kad negali patiekti duomenų apie jam suteiktų paslaugų kiekį, byloje buvo išsiaiškinta, kad tėra vienas suvartojamos elektros skaitiklis, kuris fiksuoja dviejų pastatų – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suvartojamą elektros energijos kiekį. Byloje nėra duomenų apie atsakovo neva suvartotą vandens kiekį.
36. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovui gavus paslaugas, t.y. tiekus į jo naudotas patalpas elektros energiją, už šias paslaugas turi apmokėti jas gavęs asmuo, o ne ieškovas, kaip suteikęs patalpas panaudos sutartimi, nepriklausomai nuo to, ar panaudos sutartyje, sudarytoje tarp šalių, panaudos gavėjas buvo įsipareigojęs apmokėti už šias paslaugas, ar tokio įsipareigojimo jam nebuvo numatyta. Tai, kad už gautas paslaugas turi apmokėti jas gavęs asmuo, jei nebuvo susitarta kitaip, leidžia daryti tokią išvadą. Byloje nustatyta, kad 2006-12-01 panaudos sutarties, sudarytos tarp šalių 5 punkte buvo numatyta, kad panaudos gavėjas moka užmokestį už patalpų eksploatavimą, komunalines ir ryšio paslaugas pagal sudarytos sutartį su Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriumi. Tai, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta, neleidžia daryti išvados, kad paslaugas gavęs panaudos gavėjas neturi apmokėti už gautas paslaugas. CK 6.636 straipsnis numato, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir išsaugoti daiktą, daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą, bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato kitaip, todėl tai, kad atsakovas atliko remontą patalpose, negali būti pagrindu atleisti jį nuo atsakomybės apmokėti už sunaudotą elektros energijos kiekį patalpose.
37. Tai, kad ieškovui pavaldus Kultūros skyrius nesudarė su panaudos gavėju sutarties dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas, apsunkina aplinkybės, kokią sumą turi sumokėti atsakovui ieškovui už sunaudotą elektros energiją nustatymą, kadangi sutarties sudarymas buvo ieškovo pareiga, todėl padarius išvadą, kad nėra galimybės apskaičiuoti tikslią sumą, kurią turi mokėti atsakovas ieškovui, ši suma nustatoma primant atsakovo paaiškinimus dėl galimai sunaudoto energijos kiekio.
38. Ieškovas pareiškė ieškinį priteisti 2478,63 Eur iš atsakovo už laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. sunaudotą elektros energiją ir vandenį, t.y. už 5 metų laikotarpį. Nesant susitarimo tarp šalių, kad šios išlaidos bus apskaičuojamos tokiu būdu, kaip jas skaičiavo byloje ieškovas, t.y. nuo tokios dalies, kiek padidėjo elektros energijos sunaudojimas pastate nuo nuomos sutarties sudarymo, ir sunaudojimą skaičiuojant pagal panaudai suteiktą patalpos plotą, toks apskaičiavimas pripažintinas nepagrįstu. Kolegija daro išvadą, kad atsakovas galėjo sunaudoti analogišką kiekį elektros energijos, kokį sunaudojo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėn. iki lapkričio mėn., ir už kurį yra apmokėjęs ieškovui pagal pateiktas sąskaitas, remiantis priskaičiuotu mokėjimu už šį laikotarpį, daro išvadą, kad esant byloje įrodymams, jog už 6 mėn. laikotarpį ieškovas sunaudojo 202 kWh, bendrai 29,83 Eur sumai, remiantis šiais duomenimis apskaičiuojama, kad ir kitais laikotarpiais 2011-2016 m. , t.y. už 5 metus jis galėjo sunaudoti analogišką kiekį energijos, todėl priteistina suma sudaro 298,20 Eur ( 29,83 Eur x 2 x5). Tenkintinas kartu ir ieškovo prašymas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisim CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.
39. Dalinai patenkinus ieškinį, panaikinus teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, pirmosios instancijos teismui pažeidus įrodymų vertinimo taisykles, atsakovas turi apmokėti valstybei žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo yra atleistas ieškovas. Šis mokestis sudaro 15 Eur už ieškinį patenkintų reikalavimų dalyje ir 15 Eur už apeliacinį skundą, bendra mokėtina valstybei suma – 30 Eur. Ieškovo ir atsakovo atstovų prašymai priteisti atstovavimo išlaidas netenkinami, nes abi šalys turėjo atstovavimo išlaidų, dalinai patenkinus ieškinį, jas atlyginti pareiga atsirado ne tik atsakovui, bet ir ieškovui, nes didesnėje dalyje reikalavimai buvo atmesti. Atsižvelgiant į tai, kolegija netenkina pareikštų prašymų šioje dalyje.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį patenkinti dalinai.
Priteisti ieškovui Švenčionių rajono savivaldybei iš atsakovo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 298,20 Eur skolos ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo 2017-01-13 iki visiško sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valstybei 30 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.