Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2013-07-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-248-927/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-07-18
Bylos Nr.
1-248-927/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
J. U.
Nukentėjusysis
G. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-248-927/2013Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02001-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.10.1.; 1.2.14.1.2.2, 1.1.7.2.5; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 18 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant A.Buinovskienei, M.Bareišytei,dalyvaujant prokurorėms V.Matuzonienei, E.Matuizienei,kaltinamajam J. U.,gynėjui adv. A.Kviatkovskiui,vertėjai Z.Sakalauskienei,nukentėjusiajam G. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, administracine tvarka nebaustas, neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., 178 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. U. neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamybę bei įsibrovęs į gyvenamąją patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent jis:

1) 2012 m. spalio 18 dieną apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai, slapta, išėmęs verandos lango stiklą, prieš G. V. valią, įsibrovė į pastarajam priklausančios sodybos namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir taip pažeidė asmens būsto neliečiamybę,

t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 165 str. 1 d.

2) taip pat jis, laikotarpyje nuo 2012 m. spalio 22 d. 10 val. iki 2012 m. spalio 23 d. 12 val. (duomenys neskelbtini), išdaužęs sodybos namo verandos lauko durų stiklus bei išlaužęs verandos durų geležinį kaištį, įsibrovė į G. V. priklausantį namą ir iš jo pavogė G. V. priklausantį turtą: 1500 Lt vertės verstos odos vyriškus kailinius ir 200 Lt vertės magnetofoną „Panasonic“, t. y. viso turto už 1700 Lt,

t.y . padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

J. U. kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies, t.y. prisipažino, kad pažeidė asmens būsto neliečiamybę, paaiškino, kad galimai kaltinime nurodytą dieną, t.y. 2012 m. spalio 18 d. įsibrovė į G. V. priklausantį namą, nes norėjo ten pernakvoti. Tame name jis anksčiau gyveno su sugyventine, kuriai mirus jis liko be namų. Stiklo neišiminėjo, nematė, ar išimtas verandos durų stiklas. Į G. V. namą jis įsibrovė įsitikinęs, kad jame nėra šeimininkų, nes lauke nebuvo automobilio. Jis nenorėjo nieko pavogti, kūreno židinį, norėjo pernakvoti. Į namą įsibrovė pro išdaužtą verandos stiklą įkišęs ranką ir atkabinęs kabliuką. Kai pamatė, kad namą apšvietė automobilis, jis suprato, kad gali būti pastebėtas, bandė pasislėpti dušo kambarėlyje, tačiau buvo sulaikytas pareigūnų. Jis naudoja akinius skaitymui, kurie yra su gumele. Akinius iš jo paėmė policijos pareigūnai, kai jį sulaikė įsibrovusį į namą. Alkoholio kvapas galėjo jaustis, nes žvejai jį pavaišino, bet girtas jis nebuvo. Dar pareigūnai jo apžiūros metu rado du peilius, truputį maisto. Jis neatsimena, kuriuo laiku kelias dienas jis gyveno statybininkų vagonėlyje, esančiame prie autoserviso. Kai jį paleido iš policijos po sulaikymo įsibrovus į G. V. namą, jis daugiau į vagonėlį negrįžo, nes ten jau buvo užkabinta spyna. Į G. V. namą antrą kartą nebuvo įsibrovęs, iš ten jokių daiktų neėmė, dėl vagystės neprisipažįsta. Pirmą kartą paleistas policijos nuėjo pas pažįstamą pernakvoti. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nepaaiškino, mano, kad parodymai tokie pat. Papildė, kad, atrodo, pro verandą pateko į namą, kaip ir papasakojo teisme, nors tiksliai atsiminti negali.

Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, nes posėdžio metu nurodęs, kad po paleidimo iš areštinės daugiau prie vagonėlio negrįžo, ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad tiksliai atsimenantis, kad, kai grįžo po savo sulaikymo, t.y. 2012-10-21, pėsčiomis ryte į (duomenys neskelbtini), vagonėlis buvo užrakintas. Vėliau įtariamojo apklausos metu nurodė, kad po pirmo sulaikymo dar kelias dienas 2012-10-21 iki 2012-10-22 gyveno šiame vagonėlyje (t. 1 b. l. 129-130, bet 2012-10-23 d. eilinį kartą atėjęs prie vagonėlio rado jį užrakintą. Vėlesnės apklausos metu jau tvirtino, kad po to, kai jam neleido nakvoti, jis 2 naktis, t.y. iš 2012-10-21 į 2012-10-22 ir iš 2012-10-22 į 2012-10-23 nakvodavo krūmuose netoli vagonėlio, t.y. 300-400 atstumu nuo jo, arčiau lentpjūvės. Kad jis nakvojo krūmuose, niekas nematė. Kai 2012-10-21 pamatė, kad vagonėlis yra užrakintas, daugiau prie jo atėjęs nei karto nebuvo, netikrino gal jis jau yra atrakintas. (t. 1, b. l. 134-136).

Nors kaltinamasis prisipažino iš dalies: pripažino be savininko leidimo pažeidęs būsto neliečiamybę, bet neigė įsibrovęs į nukentėjusiojo namą ir pavogęs daiktus, jo kaltė grindžiama šiais įrodymais:

Nukentėjusiojo G. V. parodymais, kad jis patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b.l. 70-74), jog nuo 2012-10-16 iki 2012-10-23 jis buvo išvykęs į užsienį. Prieš išvykdamas lankėsi savo sodyboje (duomenys neskelbtini), ji buvo tvarkinga. Būnant užsienyje 2012-10-18 jam skambino A. M., kuris pagal žodinį susitarimą prižiūri sodybą ir pasakė, kad rado į jo namą įsilaužusį J. U., kurį A. M. sulaikė kartu su policijos pareigūnais. A. M. sakė, kad išlaužta verandos spyna, išimtas lango stiklas, išdaužtas verandos stiklas. A. M. minėjo, kad pareiškimo nerašė. Jis paprašė A. M. sutvarkyti spyną, įdėti išimtą stiklą, sutvarkyti išdaužtą stiklą. Jam žinoma, kad A. M. viską suremontavo iki 2012-10-23 d., t.y. iki jo grįžimo. 2012-10-23 apie 14-15 val. paskambinęs A. M. telefonu sužinojo, kad į jo sodybą vėl įsibrauta naktį iš 2012-10-22 į 2012-10-23 d. Spalio 24 d. nuvykęs į sodybą pamatė, kad išdaužti du verandos durų stiklai, verandos durų spyna nesugadinta, bet išlaužtas durų kaištis, kuris įlenda į medinį durų slenkstį. Apėjęs namą iš galinės pusės pamatė, kad galinės namo durys atrakintos, spyna tvarkinga. Įėjęs į dušo kambarėlį, pamatė svetimus akinius su guma, kurie buvo įdėti į plastmasinį rudos spalvos dėklą. Taip pat pastebėjo, kad iš spintos, stovėjusios salone, dingo jo verstos odos kailiniai, 1500 Lt vertės, turintys išskirtinį požymį – iširusią dešinės rankos siūlę riešo srityje, bei pilko korpuso magnetofonas „Panasonic“ 200 Lt vertės. Iš viso jam dėl vagystės buvo padaryta 1700 Lt žala. Dėl šio įvykio kvietė policijos pareigūnus, kurių belaukiant atvažiavo A. M. ir paaiškino, kad rado iš jo sodybos pavogtus daiktus. A. M. nurodė, kad šie daiktai yra vagonėlyje, kuris yra (duomenys neskelbtini) prie automobilių serviso, ir kuriame galimai apsigyveno J. U.. Nežino, kokiu būdu A. M. pavyko išsiaiškinti, kur yra jo dingę daiktai. Apie vonios kambarėlyje rastus akinius A. M. nieko neklausė, apie juos pamiršo. Vėliau su A. M. išsiaiškino, kad jam lyg kažkas buvo minėjęs, kad tame vagonėlyje gyvena J. U.. Apie rastus akinius policijai pasakė, pareigūnams atvykus jis atidavė rastus akinius. Tai buvo regėjimui skirti akiniai. A. M. pasitiki. Su J. U. jų santykiai globėjiški, o ar A. M. konfliktuoja su J. U., jam nežinoma.

Liudytojo A. M. (A. M.) parodymais teisme, kad jis palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 56-60), jog 2012-10-18 d. apie 11 val. atvykęs į prižiūrimą G. V. priklausančią sodybą pastebėjo, kad išdaužti du verandos durų stiklai, išlaužta verandos durų spyna. Pastebėjo, kad viduje kūrentas pečiukas. Apėjęs namą iš galinės pusės, pamatė, kad viskas buvo tvarkoje. Pamanė, kad įsibrauti į namą galėjo J. U., kurį jis matė prieš kelias dienas prie sodybos. Todėl tikslu dar kartą patikrinti sodybą tos pačios dienos vakare jis sūnumi atvažiavę pastebėjo, kad G. V. sodyboje vėl išdaužti verandos durų stiklai, vėl išlaužta durų spyna, o galinės namo pusės išimtas apatinis lango stiklas. Pašvietęs žibintuvėliu į namo vidų, pamatė viduje šešėlį, kad kažkas vaikšto. Paskambino broliui, paprašė atvykti ir padėti jam. Tada iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai sulaikė kaltinamąjį. Visi vertingi daiktai buvo savo vietose, apžiūrėję sulaikytąjį, pareigūnai pas jį daiktų iš sodybos nerado. Apie tai iš karto pranešti sodybos savininkui nepavyko, nes jis buvo nepasiekiamoje zonoje. Pareiškimo iš karto nerašė, nes ne jis savininkas. Kitą dieną jis susisiekė su G. V., kuris paprašė sutvarkyti sugadintą spyną ir stiklus, ką jis ir padarė 2012-10-19 d. 2012-10-23 d. vėl pastebėjo, kad G. V. name sudaužyti verandos durų stiklai, suprato, kad į namą įsibrauta. Jis į namą neužėjo, bet pranešė namo savininkui G. V.. Savininkas 2012-10-24 d. užėjęs į namą pastebėjo, kad pavogti kailiniai ir magnetofonas. Suprato, kad vagystę galėjo įvykdyti J. U.. Taip pat sužinojo, kad J. U. gyvena vagonėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir, kaip jam buvo žinoma, vagonėlis niekam nepriklausė. Jis tą pačią dieną nuvažiavo apžiūrėti vagonėlio, kuris buvo neužrakintas. Apžiūrėjęs rado G. V. priklausančius kailinius ir magnetofoną, kurie buvo pakišti po čiužiniu, todėl matėsi iškilimas. Tų daiktų jis nelietė. Apie tai informavo G. V., kuris paprašė grįžti prie vagonėlio ir laukti pareigūnų. Atvykę pareigūnai paėmė rastus daiktus. Vagonėlyje daugiau niekas kitas negyveno, nors užeiti galėjo.

Liudytojos J. I. parodymais teismo posėdžio metu, kad ji tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b.l. 88), kad 2012-10-24 ji budėjo operatyvinėje grupėje ir dėl vagystės iš sodybos apie 14 val. vyko į sodybą (duomenys neskelbtini), priėmė iš G. V. pareiškimą, kuris pranešė jai, jog jo darbininkas rado pavogtus daiktus – kailinius ir magnetofoną (duomenys neskelbtini) esančiame negyvenamame vagonėlyje. Apie 15 val. ji vyko prie autoserviso, (duomenys neskelbtini), kur prie minėto vagonėlio jų laukė vyriškis, prisistatęs A. M.. Jis nurodė į vagonėlį ir pasakė, kad jame yra vogti daiktai. Tada ji nuėjo į autoservisą, kur sužinojo, kad vagonėlis yra bešeimininkis, užėjo į vagonėlį ir pamatė ant suoliuko verstos odos kailinius bei magnetofoną. A. M. paaiškino, kad jis iš vietinių gyventojų sužinojo, kad vagonėlyje kažkas apsigyveno, jis įtarė, kad tai gali būti J. U., kuris yra valkataujantis ir yra anksčiau apvogęs G. V. namą. Kadangi rastus daiktus jai nurodė A. M., ji daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu paėmė rastus daiktus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoja patikslino, kad tas suoliukas, ant kurio ji minėjo mačiusi padėtus vogtus daiktus, gali būti vadinamas ir lova, čiužinio ji neatsimena.

Liudytojo P. M. (P. M.) parodymais, kuris teisme paaiškino, jog jam vakare paskambino brolis A. M. ir pasakė, kad lygtai kažkas įsibrovė į G. V. sodybą. Įvykis buvo praėjusiais metais rudenį. Brolis prašė pagalbos. Jis nuvažiavo prie sodybos, ir jie pastebėjo namo viduje žmogų. Jie iškvietė pareigūnus, kuriuos jis pasitiko prie kelio. Atvažiavę pareigūnai išvedė J. U.. Liudytojas dirba (duomenys neskelbtini). Vagonėlis stovi prie autoserviso tvoros. Jis broliui neminėjo, kad vagonėlyje gyvena J. U., nes visi tai žinojo. Apie vagystę jis girdėjo tik gandų, brolis minėjo jam, kad rado magnetofoną. J. U. pažįsta seniai, žino, kad jis nebeturi kur gyvent, girdėjo žmones kalbant, kad J. U. pastebėtas dėl tokių dalykų ir anksčiau.

Liudytojos G. A. parodymais teismo posėdyje, kuri paaiškino, kad apie vagonėlį pranešė kažkas iš darbuotojų, atvykus pamatė, kad jis stovi prie kažkokios firmos neaptvertoje teritorijoje, vagonėlis buvo neužrakintas. Ji atvyko tarnybiniu automobiliu kartu su tyrėja J. I.. Ant ąsos kabėjo spynelė, ji atidarė duris, užėjo į vidų. Ten buvo keletas baldų: kelios kėdės, suolas, už suolo gulėjo vyriški avikailiai ir muzikinis centras, kuris buvo uždengtas avikailiais. Ji viską nufotografavo, nutarė apklausti liudytoją, kuris rado daiktus, ir padaryti daiktų poėmį. Taip ir padarė. Jos tik truputį pakeitė daiktų dislokaciją, kad galėtų nufotografuoti. Vyrukas, kuris aptiko daiktus, atvažiavo vėliau. Patalynės ten nebuvo.

Liudytojo A. K. parodymais teisiamajame posėdyje, kuris patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis yra autoserviso, esančio (duomenys neskelbtini), operatorius. Už autoserviso vartų yra firmos paliktas statybinis vagonėlis. Vagonėlis nebuvo rakinamas. Vagonėlį jam paliko tuščią. 2012 m. spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, prie jo priėjo vietinis valkata – J. U., kuris paprašė leisti pagyventi minėtame vagonėlyje. Jis leido pagyventi dvi dienas, nes tuomet buvo lietingi orai. Tačiau vagonėlyje J. U. gyveno apie 1 – 1,5 savaitės. Jis matė, kad J. U. ten gyvena, būdamas autoserviso teritorijoje. J. U. ateidavo nakvoti. Kitą dieną jis užėjo į vagonėlį pažiūrėti, kaip ten J. U. gyvena. Nieko įtartino ten nepastebėjo, J. U. dar nebuvo atsinešęs savo daiktų. Tačiau autoserviso kaimynystėje gyvenantis vyras jam pasiskundė J. U., nes vietiniai gyventojai jį pažįsta kaip linkusį vagiliauti. Kaimynas paprašė išvaryti J. U. iš vagonėlio. Jis liepė J. U. išsikraustyti iš vagonėlio, tačiau šis dar nakvojo ten kelias naktis, pats J. U. matė. Spalio pabaigoje jis užrakino vagonėlį pakabinama spyna. Tai padarė po to, kai iš jo pažįstamo vietinio gyventojo A. M. sužinojo, kad šis minėtame vagonėlyje rado G. V. kailinius ir dar kažką. Kad J. U. dar dvi naktis gyveno vagonėlyje, gali patvirtinti V. B. ir J. S., kurie dirbo autoservise ir turėjo matyti. Pabrėžė, kad vagonėlį užrakino tik po to, kai sužinojo iš A. M., kad buvo apvogta G. V. sodyba ir joje rasti G. V. daiktai. Kitų asmenų, išskyrus J. U., nei nakvojant vagonėlyje, nei prie jo jis nematė. Po to, kai A. M. jam pasakė, kad vagonėlyje rado G. V. daiktus, kitą dieną jis liepė darbininkui J. S. užrakinti vagonėlį, kuris tai ir padarė t. 1, b.l. 93-94).

Liudytojo J. C. parodymais teisiamajame posėdyje, kad jis tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b. l. 86), kad 2012-10-18 apie 22 val. kartu su patruliais R. G. ir R. P. gavo VPK budėtojo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur pasitiks pareiškėjas ir parodys namą, į kurį įsilaužė vagis. Nuvykus į nurodytą vietą, juos pasitiko asmuo, prisistatęs A. M. ir parodė važiuoti pasui jį. A. M. paaiškino, kad į sodybą buvo įsibrauta pro langą, išdaužus verandos durų stiklą, paaiškino, kad jis prižiūri tą sodybą. Visi kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), privažiavo prie mišku apsuptos sodybos. Prie jos laukė dar vienas vyras ir paauglys, kurie paaiškino, kad įsibrovėlis yra namo viduje. Liudytojai, R. P. ir A. M. užėjo į namo vidų, kai A. M. atrakino vidines duris, einančias po verandos durų. Verandos durys buvo atrakintos, nes spyna buvo išlaužta. R. G. nuėjo iš kito namo galo su kitu vyru. Namo viduje jie įsijungė žibintuvėlius ir apžiūrinėjo patalpas. Name buvo kūrentas pečius. Įsibrovusį vyrą apie 50 m. amžiaus, lieso kūno sudėjimo, panašų į valkataujantį asmenį jis rado dušo kambarėlyje. Vyras buvo prisispaudęs prie sienos ir tokiu būdu norėjo pasislėpti. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Liudytojas jam liepė stot ir rankas pakelt aukštyn, išvedė iš dušo kambarėlio. A. M. kolegai atidarė galines namo duris, ir jis užėjo į namo vidų. R. G. vyrui uždėjo antrankius, vyras buvo dalinai apžiūrėtas. Apžiūros metu pas vyrą rasta šiek tiek maisto ir du peiliai – kelnių kišenėje ir striukės kišenėje, rankinis laikrodis. Vyras paaiškino, kad tai jo buvęs namas, jis užėjo tik pasišildyti, pernakvoti, o išgirdęs, kad kažkas atvažiavo, pasislėpė. Vyras aiškino, kad įlipo pro galinę namo pusę, išėmęs lango stiklą. Vyriškis neigė išdaužęs verandos durų stiklą, aiškino, kad jam atėjus, stiklas jau buvo išdaužtas. Liudytojas paaiškino, jog jis pastabėjo, kad verandos durų stiklas buvo išdaužtas iš vidaus, nes stiklai buvo išorėje ant žemės, o kitos durys (už verandos durų) buvo užrakintos raktu ir jas atrakino A. M.. Namo gale išimtas stiklas buvo gražiai atremtas į sieną. Liudytojas taip pat pastebėjo name esant prabangius būgnus, televizorių, magnetofoną, skaitmeninės TV imtuvą, bet šie daiktai buvo savo vietose, nebuvo paruošti išnešimui. Iš namo išvestas vyras policijoje prisistatė J. U., gimusiu 1959 m.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytojas nurodė, jog dušo kambarėlyje jokių akinių nematė, kitų daiktų nematė.

Liudytojo R. G. (R. G.) parodymais teisme, kad jis tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b.l. 85, kad 2012-10-18 apie 22 val. kartu su patruliais J. C. ir R. P. gavo VPK budėtojo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur pasitiks pareiškėjas ir parodys namą, į kurį įsilaužė vagis. Nuvykus į nurodytą vietą, juos pasitiko asmuo, prisistatęs A. M. ir E. M.. A. M. paaiškino, kad į sodybą buvo įsibrauta pro langą, išdaužus verandos durų stiklą, paaiškino, kad jis prižiūri tą sodybą. Viso pokalbio jis negirdėjo, nes jis vairavo automobilį, daugiausia su M. kalbėjosi kiti kolegos. Visi kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), nusprendė apsupti sodybą. Jis su A. M. nuėjo prie namo galinių durų, o J. C. ir R. P. – prie verandos durų. Eidamas pamatė, kad išdaužtas verandos durų stiklas. Apėjęs namą pamatė, kad nebuvo galinių durų stiklo, neatkreipė dėmesio, ar stiklas buvo kur nors padėtas, ar jo visai nebuvo. Pastebėjo, kad kolegos namo viduje apžiūrinėja patalpas. Vienas iš jų apšvietė dušo kambariuką, išgirdo, kaip kolega kažkam pasakė „Stok. Policija. Rankas aukštyn.“ Po to A. M. atidarė jam galines namo duris, ir jis užėjo į vidų. Name buvo šilta, pastebėjo, kad buvo kūrentas pečius. Pamatė, kad kolega iš dušo kambariuko išveda pagyvenusį apie 60 m. vyrą, kurio drabužiai buvo purvini, jis buvo neblaivus, panašus į valkataujantį asmenį. Uždėjo tam vyrui antrankius. Apžiūros metu pas vyrą rado maisto vidinėje kišenėje, du peilius, laikrodį. Vyras paaiškino, kad tai jo buvęs namas, jis užėjo tik pasišildyti, pernakvoti, o išgirdęs, kad kažkas atvažiavo, pasislėpė, vogti nieko neketino. Vyras aiškino, kad įlipo pro galinę namo pusę, išėmęs lango stiklą. Vyriškis neigė išdaužęs verandos durų stiklą, aiškino, kad jam atėjus, stiklas jau buvo išdaužtas. Liudytojas paaiškino, jog jis pastabėjo, kad verandos durų stiklas buvo išdaužtas iš vidaus, nes stiklai buvo išorėje ant žemės, o kitos durys (už verandos durų) buvo užrakintos raktu ir jas atrakino A. M.. Namo gale išimtas stiklas buvo gražiai atremtas į sieną. Liudytojas taip pat pastebėjo name esant prabangius būgnus, televizorių, magnetofoną, skaitmeninės TV imtuvą, bet šie daiktai buvo savo vietose, nebuvo paruošti išnešimui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas papildė, kad name akinių nepastebėjo, šukės prie išdaužto lango buvo išorėje.

Liudytojo J. S. (J. S.) parodymais teisme, kad praeitais metais, kai jis atėjo į darbą (duomenys neskelbtini), išėjo J. iš vagonėlio, stovinčio prie serviso durų. J. paprašė rūkyti, jis neturėjo. Jie pasikalbėjo, ir liudytojas nuėjo dirbti. Per pietus J. irgi buvo. Jis išėjo iš vagonėlio. Kitą dieną J. jau nebematė. Po poros dienų A. K. liepė paimti spyną ir vagonėlį užrakinti. Liudytojas užrakino. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b. l. 25), kad kitų asmenų vagonėlyje nėra matęs. Spyna buvo autoservise, užrakinęs vagonėlį, raktą padėjo į autoservisą. Žinojo, kad iki pakabinant spyną buvo atvažiavusi policija.

-A. M. protokolu- pareiškimu (2013-10-18), jog 2012-10-18 išėmus verandos lango stiklą, įsibrauta į G. V. priklausančią sodybą adresu: (duomenys neskelbtini), ir pasikėsinta pavogti televizorių ir radijo imtuvą, asmuo vardu J. sulaikytas (t. l, b. l. 1);

-G. V. 2012-10-24 protokolu-pareiškimu, kuriuo jis pranešė Vilniaus rajono PK, kad 2012-10-24 įsibrovus į jo namą (duomenys neskelbtini)buvo pavogti kailiniai ir magnetofonas (t.1, b. l. 2).

-įvykio vietos apžiūros protokolais (2012-10-18 ir 2012-10-24), nuotraukų kopijomis, kuriais užfiksuota neaptvertoje teritorijoje (duomenys neskelbtini), esantis sodybos gyvenamasis namas su veranda, išėjus pro namo duris, kuriose trūksta stiklo, prie sienos yra pastatytas stiklas, išimtas iš rėmo; verandos durų stiklas išdaužtas dvejose vietose, stiklo šukės guli išorėje prie durų, verandos durų spyna be apgadinimų užrakinta, durų vidinė apatinė sklendė su apgadinimais. Vonios kambaryje prie unitazo ant grindų aptiktas tamsus plastikinis dėklas su akiniais, prie akinių pritvirtinta tamsi guma. Apžiūros metu 2012-10-18 d. įvykio vietoje nieko nepaimta. Apžiūros metu 2012-10-24 d. rasta ir paimta: išdaužto verandos durų stiklo šukės, plastikinis dėklas su akiniais, kurie perduoti saugoti į VA VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (t. 1 b. 15-34; 35-53);

-daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiūros protokolais, nuotraukomis, kuriais užfiksuota, kad A. M. pateikė kailinius ir magnetofoną (t. 1 b. l. 62-69), kurie apžiūrėti ir grąžinti G. V. (t.1, b. l. 77, 80-81);

-daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, kuriuo užfiksuota, kad nukentėjusysis G. V. atpažino jam priklausantį magnetofoną „PANASONIC“ (t.1, b. l. 78-79);

-patrulio R. G. tarnybiniu pranešimu, kad pagal VPK budėtojo nurodymą nuvykus į (duomenys neskelbtini), palydėti pasitikusių asmenų pamatė išdaužtą verandos durų stiklą, namo viduje aptiko besislapstantį asmenį, kuris prisistatė J. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad norėjo pernakvoti (t.1, b.l.84);

-Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2013-03-07 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad ant tirti pateiktų akinių, paimtų 2012-10-24 d. apžiūrint įvykio vietą – sodybą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant tirti pateiktų akinių, paimtų paimtų 2012-10-24 d. apžiūrint įvykio vietą – sodybą (duomenys neskelbtini), genotipas sutampa su J. U. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. U. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,0000000000000005proc. (t.1, b.l. 101-102);

-asmens blaivumo testo rezultatu, kuriame nurodyta, kad 2012-10-19 d. J. U. nustatyta 1,37 promilės (t.1, b. l. 103);

-akistatos protokolu tarp J. U. ir liudytojo A. K., kurios metu A. K. nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir teisiamajame posėdyje: (t.1, b. l. 140-142);

-Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2013-01-31 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. U. skirti psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t.2, b.l. 45);

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė asmens būsto neliečiamybę, t.y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai, slapta, išėmęs verandos lango stiklą, prieš G. V. valią, įsibrovė į pastarajam priklausančios sodybos namą, ir , turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužęs sodybos namo verandos lauko durų stiklus bei išlaužęs verandos durų geležinį kaištį, įsibrovė į G. V. priklausantį namą ir iš jo pavogė G. V. priklausantį turtą, t.y . padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 165 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

Kaltinamojo veika pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. kvalifikuota tinkamai: kaltinamasis pripažino padaręs šį nusikaltimą, byloje nustatyta, kad kaltinamasis, įsibrovęs į nukentėjusiajam priklausančios sodybos gyvenamąjį namą norėjo tik pernakvoti, pasišildyti, kūreno pečių, jokių vertingų daiktų neėmė, jie visi rasti savo vietose, tačiau į namą buvo patekta prieš savininko valią. Todėl darytina išvada, kad minėtais veiksmais kaltinamasis neteisėtai pažeidė būsto neliečiamybę.

Kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir paaiškino, kad antrą kartą jis nebuvo įsibrovęs į G. V. sodybos namą, jokių daiktų nevogė, po pirmojo sulaikymo (2012-10-18 iki 2012-10-20) paleistas iš policijos daugiau į vagonėlį, esantį prie autoserviso negrįžo, nes ten jau kabėjo spyna, nežino, iš kur vagonėlyje galėjo atsirasti nukentėjusiajam priklausantys kailiniai ir magnetofonas, akinius su guma, reikalingus skaitymui, iš jo paėmė policijos pareigūnai. Teismas kaltinamojo versiją, kad jis nevogė iš kaltinamojo jokių daiktų ir į jo namą nebuvo įsibrovęs teismas vertina, kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Be to paties kaltinamojo parodymų prieštaringumas, kelia teismui pagrįstų abejonių jų patikimumu.

Kaltinamojo parodymai visiškai paneigti bylos medžiaga, liudytojų parodymais. O būtent: įvykio vietos apžiūros protokolai patvirtina, kad 2012-10-18 d. įvykio vietoje jokių daiktų nepaimta. Byloje nėra jokių duomenų, kad pas J. U. būtų rasti ir paimti akiniai. Įvykio vietos apžiūros metu 2012-10-24 d. G. V. sodyboje dušo kambaryje buvo rastas ir paimtas plastikinis dėklas su akiniais, kurie perduoti saugoti į VA VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (t. 1 b. 15-34; 35-53; 54-55). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2013-03-07 Specialisto išvadoje nurodyta Nr. (duomenys neskelbtini), kad ant tirti pateiktų akinių, paimtų 2012-10-24 d. apžiūrint įvykio vietą – sodybą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant tirti pateiktų akinių, paimtų 2012-10-24 d. apžiūrint įvykio vietą – sodybą (duomenys neskelbtini), genotipas sutampa su J. U. genotipu. (t.1, b.l. 101-102). Šie objektyvūs įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikotarpyje nuo 2012-10-22 iki 2012-10-23d. į G. V. sodybos gyvenamąjį namą buvo įsibrovęs būtent kaltinamasis. Nukentėjusysis parodė, kad apsilankęs sodyboje 2012-10-24 pasigedo verstos odos avikailių ir magnetofono „PANASONIC“. Liudytojas A. M. parodė, kad tą pačią dieną, t.y. 2012-10-24 patikrinęs statybinį vagonėlį, kuriame gyveno J. U., rado ir policijai pateikė nukentėjusiajam priklausančius kailinius ir magnetofoną. Teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad visiems buvo žinoma, kad vagonėlyje apsigyveno J. U.. Joks kitas asmuo ten nesilankydavo. Liudytojai A. K. ir J. S. teisme paaiškino, kad vagonėlis buvo užrakintas spyna tik po to, kai jame apsilankė policija ir rado nukentėjusiojo daiktus. Liudytojos tyrėjos J. I. ir G. A. parodė, kad atvykę su operatyvine grupe rado vagonėlį neužrakintą. Todėl aukščiau aptartų įrodymų visuma visiškai paneigia kaltinamojo paaiškinimus ir leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužęs sodybos namo verandos lauko durų stiklus bei išlaužęs verandos durų geležinį kaištį, kaltinamasis įsibrovė į G. V. priklausantį namą ir iš jo pavogė pastarajam priklausantį turtą, t.y . padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o ją sunkina tai, kad BK 165 str. 1 d. numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl kitos nusikalstamos veikos sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurių viena (BK 165 str. 1 d.) priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), kita – BK 178 str. 2 d. – apysunkiams nusikaltimams (BK 11 str. 4 d.), veikų padarymo aplinkybes, stadiją (abu nusikaltimai baigti), kaltės formą-tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris nevedęs, neturintis gyvenamosios vietos, nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas, bei vadovaujantis BK 54, 55, 61 str. jam skirtinos artimos vidutinėms su realiu laisvės atėmimu nesusijusios laisvės apribojimo bausmės, kurios bendrintinos tarpusavyje iš dalies sudedant, bei į galutinę subendrintą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme (2012-10-18 iki 2012-10-20; 2012-11-21 iki 2012-11-22) ir suėmime išbūtas laikas (2012-11-23 iki 2013-07-18).

Daiktinių įrodymų: voko su akiniais, akinių dėklu, J. U. seilių DNR lyginamojo pavyzdžio, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktinių įrodymų saugyklą (t. 2 b. l. 50-51), spręstinas taip: akiniai su akinių dėklu grąžintini kaltinamajam J. U., o J. U. seilių DNR lyginamasis pavyzdys sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4, 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.

nusprendė:

J. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. , 178 str. 2 d. ir nuteisti:

pagal LR BK 165 str. 1 d. - laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už Vilniaus rajono ribų.pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, d., 65 str. 1 d. 1 p. ,,b“ p. p. subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę skirti - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už Vilniaus rajono ribų.

Vadovaujantis LR BPK 140 str.9 d., BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2012-10-18 iki 2012-10-20; 2012-11-21 iki 2012-11-22 ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-11-23 iki 2013-07-18.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti priėmus nuosprendį ir kaltinamąjį paleisti teismo salėje.

Daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus: akinius su akinių dėklu grąžintini kaltinamajam J. U., o J. U. seilių DNR lyginamąjį pavyzdį - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Bagdonienė