Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-19 · Administracinė byla Nr. eI-1047-208/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-19
Bylos Nr.
eI-1047-208/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Paulauskienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Donatas Vansevičius
Trečiasis asmuo
Vilniaus teritorinės
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Rent-tex“
Atsakovas
Lietuvos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1047-208/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03639-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 29.7; 55.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Paulauskienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės darbo biržos atstovei Linai Kaminskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rent-tex“ skundą atsakovei Lietuvos darbo biržai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus teritorinei darbo biržai, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Rent-tex“ (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti atsakovės Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Birža) direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. V-612 „Dėl valstybės pagalbos socialinėms įmonėms skyrimo“ (toliau – ir Skundžiamas įsakymas) ir įpareigoti atsakovę pareiškėjos paraišką Nr. REN-01 gauti subsidiją neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti įvertinti iš naujo; 2) priteisti pareiškėjai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja teigia, jog Protokole Nr. 4, kuriuo buvo priimtas Skundžiamas įsakymas, nepagrįstai padaryta išvada, kad ji nepateikė dokumentų, įrodančių, kad 2 jonizuoto vandens fasadų plovimo įrangos operatoriai bus aprūpinti darbu, todėl nėra galimybės įsitikinti, ar steigiamos darbo vietos bus išlaikytos ne trumpiau kaip 36 mėnesius, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. Al-135 patvirtinto Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 35.3 papunktyje. Savo nesutikimą pareiškėja grindžia Aprašo 62 punktu ir nurodo, kad Vilniaus teritorinė darbo birža (toliau – ir Vilniaus birža) 2016 m. liepos 11 d. rašte Nr. S-2473-(8.29) nurodė pareiškėjos paraiškos trūkumus ir pasiūlė pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau tarp nurodytų trūkumų nebuvo nurodyta, kad trūksta dokumentų, pagrindžiančių, jog 2 jonizuoto vandens fasadų plovimo įrangos operatoriai bus aprūpinti darbu. Pažymi, jog patikslintoje paraiškoje pareiškėja nurodė, kad paraiškos teikimo ir vertinimo metu turėjo eilę esamų ir būsimų užsakovų kilimų plovimo paslaugai, taigi, galėjo pagrįsti, kad ir 2 jonizuoto vandens fasadų plovimo įrangos operatoriai tikrai bus aprūpinti darbu, tačiau jai nebuvo pasiūlyta tai padaryti. Be to teigia, kad jokie Aprašo punktai nenustato pareigos su paraiška pateikti sutartis, ketinimų protokolus ir kitus dokumentus, pagrindžiančius susitarimą ateityje teikti tam tikras paslaugas. Teigia, jog visos minėtos aplinkybės patvirtina, kad Skundžiamas įsakymas prieštarauja gero administravimo principams, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, operatyvumo, teisinio saugumo principus bei teisėtus pareiškėjos lūkesčius. Be to, neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teigia, jog tokiu būdu buvo pažeistos taisyklės bei pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą, todėl Skundžiamas įsakymas yra naikintinas.

Atsakydama į Skundžiamame įsakyme nurodytą teiginį, jog paraiškoje nurodyta suma skiriasi nuo veiklos (verslo) plane planuojamų lėšų pareiškėja paaiškina, kad jos veiklos (verslo) planas buvo rengiamas vadovaujantis 2016 m. vasario 29 d. duomenimis. Paraiška ir patikslinta paraiška buvo teikiamos 2016 m. birželio 29 d. ir 2016 m. liepos 15 d. duomenimis, t. y. praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams nuo veiklos (verslo) plano paruošimo. Per tą laiką keitėsi minimalios mėnesinės algos ir planuojama įsigyti įranga pabrango dėl nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, todėl planuojamų steigti darbo vietų kaina išaugo. Be kita ko pažymi, kad 2016 m. birželio 29 d. paraiškoje ir 2016 m. liepos 15 d. patikslintoje paraiškoje nurodytas valstybės pagalbos 5 neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti dydis – 69 300 Eur yra mažesnis už Aprašo 44 punkte numatytą maksimalų valstybės subsidijos dydį, taigi, neprieštarauja ir atitinka Aprašo 44 punkto reikalavimus. Vilniaus birža ir darbo grupė pareiškėjos paraiškos svarstymo metu manydamos, kad paraiškoje ir patikslintoje paraiškoje nurodytas valstybės pagalbos poreikis yra didesnis nei nurodytas veiklos (verslo) plane, nepasiūlė pareiškėjai pateikti papildomų dokumentų ar patikslinti paraišką, kad ateityje nenutiktų taip, jog mokėjimo prašyme nurodytas valstybės pagalbos poreikis neatitiks veiklos (verslo) plane nurodyto valstybės pagalbos poreikio. Tokiu būdu buvo pažeistas Aprašo 62 punktas ir Biržos direktoriaus 2012 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-262 patvirtinto Paraiškų dėl valstybės pagalbos skyrimo socialinėms įmonėms svarstymo darbo grupės sudarymo ir jos darbo reglamento 10.1 punktas.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė teigia, kad vadovaujantis Aprašo nuostatomis valstybės pagalba skiriama pagal pateiktą paraišką, atsižvelgiant į veiklos (verslo) plane nurodytą valstybės pagalbos poreikį, neviršijant Aprašo 37 punkte nurodyto maksimalaus subsidijos dydžio. Pažymėtina ir tai, kad socialinė įmonė neprivalo gauti maksimalaus subsidijos dydžio, nustatyto Apraše. Šiuo atveju, nei pareiškėjos paraiškoje, nei jos skunde teismui nėra pateikiami argumentai, pagrindžiantys valstybės pagalbos poreikio padidėjimą, t. y. nėra paaiškinama, kaip minimalios mėnesinės algos dydžio pasikeitimas lėmė valstybės pagalbos poreikio padidėjimą, nes subsidijos yra prašoma ne darbo užmokesčiui kompensuoti, bet neįgaliųjų darbo vietų steigimui, kai parama yra skiriama socialinės įmonės neįgalių darbuotojų darbo procese naudojamų darbo priemonių įsigijimo išlaidoms padengti. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad planuojama įsigyti įranga pabrango, todėl paraiškoje nurodyta suma turėjo atitikti veiklos (verslo) plane nurodytą sumą. Paaiškina, kad atsakovė neneigia pareiškėjos teisės tikslinti pateiktą paraišką, tačiau ši teisė neturėtų būti traktuojama kaip absoliuti ir beribė. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai paraiškoje nurodžius kitokį valstybės pagalbos poreikį nei buvo suplanuotas ir pateiktas veiklos (verslo) plane, atsakovei paprašius patikslinti paraiškoje nurodytą valstybės pagalbos poreikį, pareiškėjai būtų tekę praktiškai pakeisti pateiktą paraišką, o tokiu atveju jau nebūtų paraiškos tikslinimas, bet paraiškos keitimas. Be to, vertinant paraišką nustatytas ir kitas jos trūkumas (paraiškoje nurodytas valstybės pagalbos poreikis didesnis nei buvo nurodytas veiklos (verslo) plane), kuris neturėtų būti traktuojamas kaip paraiškos tikslinimas, atsakovei paprašius, o pareiškėjai pateikus sutartis, ketinimų protokolus ar kt. dokumentus su užsakovais, vadovaujantis Aprašo 11.1.6 papunkčiu, 63, 64 punktais, subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti nebūtų skirta.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė darbo birža su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Vilniaus birža paaiškina, kad vadovaudamasi Aprašo nuostatomis ji atliko pirminį paraiškos vertinimą ir nustačiusi, kad pateikta paraiška turi trūkumų, kreipėsi į pareiškėją su pasiūlymu atsižvelgti į nurodytas pastabas ir iki 2016 m. liepos 20 d. pateikti Vilniaus biržai patikslintą paraišką, taip pat pateikti trūkstamus dokumentus. Gavusi patikslintą paraišką, Vilniaus birža ją kartu su visais kitais pareiškėjos anksčiau pateiktais dokumentais pateikė Lietuvos darbo biržai tolimesniam svarstymui teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymi, kad ji atliko tik pirminį paraiškos vertinimą, ir tai, kad paraiška buvo patikslinta pagal teritorinės darbo biržos nustatytus trūkumus, nesuteikia teisės pareiškėjai daryti vienareikšmiškų išvadų, kad valstybės pagalba bus skirta, nes sprendimą skirti/neskirti valstybės pagalbą priima Lietuvos darbo biržos direktorius. Prieš priimant atitinkamą sprendimą, iš teritorinės darbo biržos gauta paraiška nagrinėjama pagal Apraše nustatytus vertinimo kriterijus. Taip pat, pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad ji pažeidė Darbo reglamento 10.1 punkto reikalavimus, nes šio reglamento nuostatomis reglamentuojama Lietuvos darbo biržoje sudarytos Paraiškų dėl valstybės pagalbos skyrimo socialinėms įmonėms svarstymo darbo grupės veikla, todėl Vilniaus birža neturi jokios pareigos vadovautis šiuo Darbo reglamentu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl atsakovės Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m, rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. V-612 „Dėl valstybės pagalbos socialinėms įmonėms skyrimo“, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjai valstybės pagalbos neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Minėtas įsakymas priimtas remiantis darbo grupės rekomendacijomis. Iš teismui pateikto Biržos Paraiškų dėl valstybės pagalbos skyrimo socialinėms įmonėms svarstymo darbo grupės 2016 m. rugpjūčio 5 d. posėdžio protokolo Nr. 4 matyti, kad pagalbą pareiškėjai atsisakyta skirti dėl to, kad ji nepateikė dokumentų, įrodančių, kad 2 jonizuoto vandens fasadų plovimo įrangos operatoriai bus aprūpinti darbu, todėl nėra galimybės įsitikinti, ar steigiamos darbo vietos bus išlaikytos ne trumpiau kaip 36 mėn. Taip pat, nustatyta, kad pareiškėjos veiklos (verslo) plane nurodytas valstybės pagalbos lėšų poreikis neatitinka nurodytam paraiškoje.

Visų pirma teismas pažymi, kad Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti gali būti skiriama, kai yra visos šios sąlygos: 1) jeigu ją įsteigus vidutinis socialinės įmonės sąrašuose esančių darbuotojų skaičius padidėja, palyginti su vidutiniu sąrašuose esančių darbuotojų skaičiumi per praėjusius 12 kalendorinių mėnesių; 2) ši darbo vieta bus išlaikyta ne trumpiau kaip 36 mėnesius; 3) į šią darbo vietą įdarbinami neįgalieji, turintys sunkų, vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 55 procentų darbingumo lygis arba didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis.

Aprašo 11 punkte nustatyti bendrieji reikalavimai taikomi visų rūšių valstybės pagalbai gauti. Specialieji reikalavimai subsidijai neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti gauti įtvirtinti Aprašo 35 punkte. Pagal Aprašo 64 punktą, valstybės pagalba socialinei įmonei skiriama, jeigu tenkinami bendrieji ir specialieji reikalavimai atitinkamai subsidijai gauti bei priemonės įgyvendinimo išlaidos yra pripažįstamos tinkamomis finansuoti. Jei socialinė įmonė netenkina bent vieno nurodyto reikalavimo, prašoma valstybės pagalba neskiriama.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus birža, įvertinusi pirminę pareiškėjos paraišką nustatė trūkumus, todėl vadovaudamasi Aprašo 62 punktu, 2016 m. liepos 11 d. raštu Nr. S-2473-(8.29) pareiškėjai nurodė, kokie trūkumai buvo nustatyti ir pasiūlė iki 2016 m. liepos 20 d. pateikti trūkstamus dokumentus. Atsižvelgusi į šį raštą pareiškėja 2016 m. liepos 15 d. pateikė patikslintą paraišką, kuria ištaisė Vilniaus biržos nustatytus trūkumus. Iš minėto rašto turinio akivaizdžiai matyti, jog pareiškėjai nebuvo nurodyti trūkumai, kuriuos nustatė Biržos Paraiškų dėl valstybės pagalbos skyrimo socialinėms įmonėms svarstymo darbo grupė, tačiau termino pašalinti šį trūkumą pareiškėjai nenustatė. Teismo vertinimu, sisteminis Aprašo nuostatų vertinimas leidžia spręsti, kad aplinkybė, jog pateikta paraiška neatitiko Aprašo 35.3 punkto reikalavimų, nes buvo nepateikti dokumentai, įrodantys, kad 2 jonizuoto vandens fasadų plovimo įrangos operatoriai bus aprūpinti darbu, negali būti pagrindu neskirti valstybės subsidijos. Nustačius paraiškos neatitikimus, pareiškėja pagal Aprašo 62 punkto nuostatas turi teisę juos ištaisyti. Kita vertus, Aprašo 63 punktas nustato, kad sprendimą skirti/neskirti valstybės pagalbą priima Lietuvos darbo biržos direktorius. Subsidijos skiriamos atsižvelgiant į įmonės veiklos (verslo) plane nurodytas veiklas, planuojamas įsteigti darbo vietas bei planuojamus toms darbo vietoms steigti valstybės pagalbos subsidijų dydžius. Vienas iš bendrųjų reikalavimų visų rūšių valstybės pagalbai gauti nustatytas Aprašo 11.1.6. punkte, kuriame nurodyta, kad socialinės įmonės veiklos (verslo) plane nurodytas planuojamas valstybės pagalbos poreikis (pagal atskiras valstybės pagalbos socialinei įmonei rūšis) turi atitikti teikiamuose mokėjimo prašymuose gauti valstybės pagalbą nurodytą valstybės pagalbos poreikį. Šiuo atveju nėra ginčo, kad tiek pirminėje, tiek ir patikslintoje paraiškose subsidijos dydis skiriasi nuo pareiškėjos veiklos (verslo) plane nurodytos sumos. Pažymėtina, jog jokie teisės aktai nenumato išimčių iš Aprašo 11.1.6 punkte nurodyto bendrojo reikalavimo valstybės pagalbai gauti, todėl darytina išvada, kad bet kuriuo atveju subsidijos suma turi atitikti veiklos (verslo) plane nurodytą sumą. Be kita ko, pareiškėja skunde teismui nurodė, kad subsidijos suma padidėjo dėl to, kad po veiklos (verslo) plano parengimo keitėsi minimalios mėnesinės algos dydis, o planuojama įsigyti įranga pabrango. Tačiau, teismas pažymi, jog subsidija šiuo atveju skiriama ne darbo užmokesčiui, o neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti, todėl aplinkybė, kad keitėsi minimalaus darbo užmokesčio dydis bet kokiu atveju negali daryti įtakos subsidijos dydžiui. Atsakant į pareiškėjos teiginį dėl įrangos pabrangimo pažymėtina, kad teismui pateiktas tik vienas 2016 m. birželio 9 d. komercinis pasiūlymas, kuris buvo teikiamas su pirmine paraiška. Pareiškėjos veiklos (verslo) planas buvo rengiamas trejiems metams, todėl jį rengiant turėjo būti atsižvelgiama į galimą kainų svyravimą, įmonės galimybes ir kt. Šiuo atveju pareiškėja to nepadarė, be to, planas parengtas 2016 m. pradžioje, t. y. jis buvo parengtas tik prieš kelis mėnesius iki komercinio pasiūlymo gavimo, todėl kyla pagrįstų abejonių ar pareiškėja veiklos (verslo) planą rengė atsakingai bei tinkamai išanalizavusi galimybes. Be to, sutiktina su atsakove, kad paprašius patikslinti paraiškoje nurodytą valstybės pagalbos poreikį, pareiškėjai būtų tekę perskaičiuoti ir iš naujo sudaryti priemonės įgyvendinimo išlaidų sąmatą, t. y. tokiu atveju būtų atliekamas paraiškos keitimas, o ne tikslinimas.

Apibendrinant tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad iš tiesų pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė patikslinti paraišką ir pateikti įrodymus, kad 2 jonizuoto vandens fasadų plovimo įrangos operatoriai bus aprūpinti darbu, tačiau nustačius, kad pareiškėjos paraiškose nurodyta subsidijos suma yra didesnė už veiklos (verslo) plane numatytą sumą, darytina išvada, kad paraiškos neatitinka joms Aprašo 11.1.6 punkte keliamo bendrojo reikalavimo, šis neatitikimas negali būti laikomas paraiškos trūkumu, kurį galima tikslinti, todėl skundžiamu Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. V-612 „Dėl valstybės pagalbos socialinėms įmonėms skyrimo“ pagrįstai nuspręsta neskirti pareiškėjai valstybės pagalbos neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas, o skundą atmetus pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rent-tex“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Irena PaulauskienėRasa Ragulskytė-MarkovienėDonatas Vansevičius