Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Eglei Kurtinaitytei, dalyvaujant pareiškėjai S. Č., atsakovės atstovams Daivai Juškėnienei ir Stasiui Mateliui, specialistui Antanui Rauličkiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos S. Č. skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinis skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme 2011 09 09 gautame patikslintame skunde (t. I, b. l. 167-168) pareiškėja paaiškina, kad su skundžiamais sprendimais nesutinka, kadangi jos sveikata kas metai blogėja, ji negali dirbti, nes nuo 2008 m. registruota darbo biržoje pagal profesiją – virėja, tačiau šio darbo dirbti ji negali, nes negali sunkiai kelti, dešinės rankos ji visiškai nevaldo, joje nėra jėgos. Iš gydytojų paaiškinimų ji suprato, kad jai yra užspaustas rankos nervas, reikalinga operacija, negali ilgai stovėti ir sėdėti, pastoviai lankosi pas gydytojus. 2008 m. pareiškėjai operuotas stuburas, ją traukia mėšlungis (einant). Šiais metais pas gydytojus lankėsi jau 9 kartus. Jos manymu, sveikata blogėja, o ne gerėja, todėl jos darbingumo lygis turėtų būti 55 procentai, nes po operacijos buvo 45 procentai. Nei viename sprendime ar akte nebuvo palyginta pareiškėjos sveikatos būklė nuo 2008 m. iki dabar, neišaiškinta jai suprantama kalba, kas pagerėjo jos organizme, kad pasikeitė darbingumo lygis. Sutiktų, kad jai būtų skirta ekspertizė dėl darbingumo lygio nustatymo.

Teismo posėdyje dalyvavo pareiškėja, nedalyvavo pareiškėjos atstovė advokatė. Gautas prašymas nagrinėti bylą advokatei nedalyvaujant dėl užimtumo kitose bylose, pareiškėja sutiko, kad byla būtų nagrinėjama be jos atstovės. Pareiškėja teismo posėdyje iš esmės skundėsi tik dėl to, kad dėl savo sveikatos būklės ji negali gauti darbo, nurodė, kad darbo birža jai negali nieko pasiūlyti arba jos nepriima darbdaviai, prašė atsakovų ir teismo padėti gauti darbą. Palaikė skunduose išdėstytus argumentus. Prašė skundą tenkinti.

Pareiškėjai yra diagnozuota jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos liga. Dėl to buvo taikytas Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIII dalies 75.2 punktas, kurio dispozicija taikoma esant kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozei. Galimos vertės nustatytos įsakymo – nuo 50 iki 70 procentų. Taikytas šis punktas, nes iš medicininės dokumentacijos asmeniui nustatyta II funkcinė nepakankamumo klasė. Darbingumo netekimo procentai pagal šį punktą priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos. Pagrindinis tyrimo metodas artrozei nustatyti – atlikti pažeisto sąnario rentgeno nuotraukas. Funkcinio nepakankamumo klasė nustatoma pacientą apžiūrint objektyviai. Šiuo atveju II funkcinio nepakankamumo klasė reiškia, kad asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla, I-III rentgenologinė stadija. Šiuo atveju nustatyta maksimali galima 70 procentų bazinio darbingumo vertė, kadangi pareiškėjos stuburo funkcijos sutrikimas sumažėjo, stuburo būklei pagerėjus: remiantis apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis, stuburo judesiai tapo neskausmingi, sumažėjo radikulopatijos simptomai, liko lengvai išreikšta vertebrogeninė simptomatika, t. y. asmeniui yra nustatyta II funkcinė nepakankamumo klasė, tačiau dėl neryškių degeneracinių pakitimų buvo nustatyta maksimali bazinio darbingumo vertė pagal šį punktą, todėl, kad punkto dispozicijoje paminėti funkciniai sutrikimai yra minimalūs. Mažesnė nei maksimali vertė galėtų būti nustatyta tik tuo atveju, jeigu būtų riboti stuburo judesiai, išreikšti nervų šaknelių pažeidimo simptomai ir kojų raumenų pakitimai, dėl ko atsiranda pėdų parezė (pėdos raumenų silpnumas, trikdantis eiseną). Kadangi tokių būtinų požymių visumos nėra, jie nenustatyti, tėra nurodytas tik skausminis sindromas, kuris esminės įtakos sprendimui priimti neturi ir kuris nesudaro pagrindo mažinti nustatytą procentinę vertę, naudojama maksimali šio punkto vertė.

Paaiškina, kad NDNT pagal minėtą teisės aktą neturi vertinti ligonio sveikatos būklės, diagnozuoti susirgimų ir pan. NDNT vadovaujasi Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) patvirtintais ir Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytais dokumentais, nurodytas dokumentų sąrašas yra baigtinis. Šiuos dokumentus privalo užpildyti gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimų. Šie dokumentai teikiami GKK patvirtinti. Dėl to NDNT nėra ir negali būti atsakinga už pareiškėjos ligos eigą, už jai skirtą gydymą, nei už tai, kad pasak S. Č., jos sveikata vis blogėja. Už pateiktų medicininių dokumentų teisingumą atsako gydantis gydytojas. NDNT atsako už sprendimą, kuriuo nustatomas asmens darbingumo lygis. NDNT neturi teisės ar pareigos komentuoti tokių aplinkybių kaip pareiškėjos sveikatos būklės pasikeitimai lyginant su 2008 metais. Mano, kad pareiškėja, argumentuodama skundą savo sveikatos būkle, nenurodo teisiškai reikšmingų argumentų, kurių pagrindu būtų galima tenkinti jos skundą.

Trečiojo suinteresuoto asmens NDNT Alytaus teritorinio skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta, byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).

Skundas netenkinamas.

Ginčas kilęs dėl darbingumo lygio nustatymo.

Darbingumo lygio nustatymo procedūros reglamentuojamos teisės aktais. Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 03 21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas, kurie reglamentuoja ginčijamų sprendimų priėmimą.

Pareiškėjai darbingumo lygis buvo nustatomas vadovaujantis VšĮ Alytaus poliklinikos 2011 02 24 siuntimu Nr. 223 (toliau – siuntimas, t. I, b. l. 52-54, įskaitomai atspausdintas siuntimas yra t. I, b. l. 178-179), kuris patvirtintas gydytojų konsultacinės komisijos.

Siuntime nurodyta, kad pagrindinė diagnozė yra liumbopatija, būklė po L5 S1 disko išvaržos operacijos 2008 metais, skausminis sindromas, TLK 10 kodas M51, 1, R 52. Funkcijos sutrikimas lengvas. Gretutinės diagnozės nurodytos tokios: dešinės rankos III piršto tenosinovitas, abipusė gonartrozė I laipsnio su kairio kelio periartritu, fibrocistinė mastopatija, šalčio vaskulopatija, TLK 10 kodai – M17, M76.9, M79.8, M65.8, N60.1. Funkcijos sutrikimai nepabraukti. Nurodyta, kad siuntimo į NDNT pagrindas: neįgalumo reiškiniai. Siuntimo 8 punkte nurodyti funkcijų sutrikimai. Užpildyta tik nuo 2 punkto – nurodyta, kad regėjimas sutrikęs, klausa normali, kvėpavimo funkcija normali, neurologinė būklė sutrikusi (dėl to yra išvada), kraujospūdis – normalus, savarankiškumas įvertintas 100 balų.

Byloje ginčijamas NDNT Alytaus teritorinio skyriaus 2011 03 08 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-888 (toliau – Aktas, t. I, b. l. 39-44) pareiškėjai pagal Kriterijų aprašo XIII skyriaus 75.2. punktą ir 25.2. punktą (tai nėra Kriterijų aprašo punktas, bet tai - paties Akto punktas) nustatytas darbingumo lygis 70 procentų, šis lygis daugintas iš koeficiento 1 (akto 26.1.1. punktas), netektas darbingumas 30 procentų (akto punktas 26.1.3.). Akte aprašyta pagrindinė diagnozė: M51.1 (juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (liumbo patija, būklė po L5/S1d išvaržos, operac. FN 1-2); gretutinė diagnozė: M17 Gonartrozė (kelio sąnario artrozė), M76.9 Kojos enetsopatija, nepatikslinta, M79.8 Kitos patikslintos minkštųjų audinių ligos, M65.8 Kitas sinovitas ar tenosinovitas, N60.1 Difuzinė cistinė mastopatija. Akto 16 p. nurodoma diagnozė, kuri atitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijus nuo 0 iki 55 procentų – M51.1 – juosmens ir kitų tarpslansktelinių diskų ligos su radikulopatija (liumbopatija, būklė po L5/S1d išvaržos, operac. FN 1-2). Šiame punkte aprašyta padėtis iki darbingumo lygio nustatymo 2011 02 24 (ankstesnis). Toliau Akte aprašinėjami duomenys reikalingi darbingumo lygio nustatymui. Duomenys apie sveikatos būklę ir organizmo sutrikimai aprašyti 17 Akto punkte. Funkcijų sutrikimai pažymėti Akto 18 punkte: nurodyta liemens lengvas funkcijos sutrikimas ir lengvas skausmas. Akto 19 punkte nurodyti pirminiai šaltiniai – konsultantų išvados. Akto 22 punkte nurodytas funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens profesinės reabilitacijos poreikio nustatymui bei jo įsidarbinimo galimybėms, vertinimas. Palankių ir nepalankių profesinės reabilitacijos paslaugų poreikiui nustatyti sumos lygios 0, todėl nenustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis (yra duomenų, kad profesinė reabilitacija buvo taikyta iki 2011 metų pagal ankstesnį Aktą). Akto 24 punkte aprašytas funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, vertinimas. Pagal šį vertinimą bazinis darbingumas (nuo 60 iki 100 procentų) yra palanki aplinkybė, valandų, kurias asmuo gali dirbti skaičius nurodytas daugiau kaip 6 val. per dieną ar 5 ir daugiau dienas per savaitę, vertinta kaip palanki aplinkybė. Išsilavinimas vertintas kaip (vidurinis, profesinis) vidutinio palankumo aplinkybė, profesinė kvalifikacija, dėl to, kad negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus, įvertinta kaip vidutinio palankumo aplinkybė. Vertinant darbo patirtį ir darbinius įgūdžius, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, dėl to, kad neturi darbo patirties ar darbinių įgūdžių, bet gali juos įgyti, įvertinta kaip vidutinio palankumo aplinkybė. Amžius įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė. Įvertinant fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymą, dėl to, kad būtinas darbinės aplinkos pritaikymas, įvertinta kaip vidutinio palankumo aplinkybė. Dėl to nustatyta darbui palankių aplinkybių suma – 2, nepalankių – 0, vidutinio palankumo – 5, koeficientas nustatytas pagal Akto 25.2. punktą - 1, kuriame apibendrinta, kad įsidarbinimo galimybės yra vidutiniškai palankios, todėl taikomas koeficientas – 1. Atsižvelgiant į vertinimą, esantį Akto 24 punkte, daroma išvada, kad NDNT atsižvelgė į tai, kad pareiškėja negali dirbti virėjo darbo, kaip ji pati ir teigia. Kiti klausimai vertinti pagal turimą medicininę dokumentaciją.

S. Č. nesutiko su Alytaus skyriaus aktu ir pateikė 2011 03 10 skundą NDNT (t. I, b. l. 36). Skunde nurodyta tik tai, kad yra skausmas, skauda koją, ranką, negali ilgai stovėti.

NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 03 31 aktu Nr. DL-1130 (t. I, b. l. 30-35), Alytaus skyriaus aktas paliktas nepakeistas. Priimtas 2011 03 31 sprendimas Nr. SS-1271 (t. I, b. l. 28-29).

Darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad neįgalumo ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šio straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad tarnyba priima sprendimus dėl neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų, netekto darbingumo procentų. Pagal Įstatymo 20 straipsnį darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai buvo panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Šio straipsnio 7 dalies 3 punkte pasakyta, kad jei asmeniui nustatoma 60 – 100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu. 20 straipsnio 8 dalyje mustatyta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Ginčų sprendimo tvarka nustatyta įstatymo 23 straipsnyje.

Todėl visi būtini duomenys vertintini pagal Kriterijų aprašą Tvarkos aprašą. Kadangi pareiškėja skundžiasi tuo, kad jos sveikatos būklei, jos manymu, blogėjant, jai nustatomas didesnis darbingumas, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2006 05 13 galiojusio Kriterijų aprašo tas pats (taikytas pareiškėjai) XIII skyriaus 75.2. punktas numatė tas pačias darbingumo lygio ribas – nuo 70 iki 50 procentų. Tuo tarpu iki 2006 05 13 galiojusio Kriterijų aprašo priedo XIII skyriaus 75.2. punktas leido nustatyti darbingumą iki 80 procentų. Nuo 2009 05 31 Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktai pasikeitė ir nuo tada kitaip vertinami taikomų koeficientų dydžiai, kai organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų.

Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai (GKK) toliau šiame punkte nurodomus dokumentus. Dalis dokumentų priklauso nuo organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio. Kadangi siuntime nebuvo nurodyti jokie psichiniai sutrikimai ar ligos, pagrįstai nebuvo teikiami 8.4.2. punkte nurodyti dokumentai. Dėl 8.4.1. punkte nurodytų dokumentų daroma išvada, kad šie dokumentai turi būti pateikiami esant judėjimo funkcijos sutrikimams. Siuntime paciento savarankiškumo įvertinimas pagal Bartelio indeksą yra pateiktas – nustatyta 100 balų. Tai reiškia, kad judėjimo funkcijos sutrikimų nėra.

Pareiškėja lygina savo sveikatos būklę su ankstesniais laikotarpiais. Pareiškėjai darbingumo lygis buvo nustatinėjamas ir 2010 02 23 Alytaus skyriaus aktu Nr. (duomenys neskelbtini)1 (t. I, b. l. 58-64). Tuomet pagal tą patį Kriterijų aprašo 1-o priedo XIII skyriaus 75.2. punktą buvo nustatytas 55 procentų darbingumas. Tačiau pagal 2010 ir 2011 m. aktus galima daryti išvadą, kad yra skirtumų vertinant funkcinius sutrikimus, įsidarbinimo galimybes, bet to, 2010 m. pareiškėjai buvo nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis. Aprašant sveikatos būklę 2010 m. Akto 14 p. (t. I, b. l. 59) buvo nurodyta, kad tiriant objektyviai nustatyta, kad judesiai skausmingi, riboti. 2011 m. Akto 17 punkte (t. I, b. l. 39) jau rašoma, kad tiriant objektyviai nustatyta, kad judesiai neriboti. Dėl funkcinių sutrikimų 2010 m. akte 21 punkte nurodyta, kad po 2008 m. išvaržos operacijos liko vidutiniškai išreikšta vertebrogeninė simptomatika be ryškesnių paūmėjimų su FN 2*, o 2011 akte 21 punkte nurodyta, kad liko lengvai išreikšta vertebrogeninė simptomatika be ryškesnių paūmėjimų FN 2. Tai, kad vertebrogeninė neurologinė patologija atsiranda dėl disko išvaržų, galima nustatyti susipažinus su specialiomis publikacijomis (pvz. tinklapyje kineziterapija.info, publikacija Vertebrogeninė neurologinė patologija. Disko išvaržos). Atsakovė atsiliepime paaiškina, kad 2011 m. liko lengvai išreikšta vertebrogeninė simptomatika (kuomet dėl pakitimų stubure yra dirginamos nervinės šaknelės), t. y. šie simptomai yra lengvesni nei buvo 2010 m.

Dėl palankių ir nepalankių įsidarbinimo aplinkybių taip pat yra nustatyti skirtumai: 2010 m. vidutinio palankumo aplinkybių buvo 6, palankių - 2, o 2011 m. – vidutinio palankumo – 5; palankių - 2. Nustatytas skirtumas dėl valandų, kurias asmuo gali dirbti: 2010 m. galėjo dirbti tik 4 -5 valandas per dieną ar 3 - 4 dienas per savaitę, o 2011 m. jau gali dirbti daugiau kaip 6 val. per dieną ar 5 ir daugiau dienas per savaitę. 2010 m. ir 2011 m. taikytas tas pats Kriterijų aprašo 75.2. punktas, pagal kurį darbingumo lygis gali būti nustatomas nuo 70 iki 50 procentų. Darbingumo lygio nustatymui svarbu ir tai, kad iki 2011 m. darbingumo lygio nustatymo pareiškėja Alytaus darbo biržos duomenimis baigė profesinės reabilitacijos programą (t. I b. l. 80) „Įmonės darbo organizatorius“. Antra vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Alytaus teritoriniam skyriui pildant Darbingumo lygio aktą 2011 m. yra padaryti tam tikri techniniai netikslumai (jie buvo ir 2010 m. akte), kurie gali klaidinti. Akto 25.2. punkte surašyta, kad pagal vidutiniškai palankias darbui aplinkybes taikomas koeficientas „1,0“. Toliau akte daroma išvada, kad reikia taikyti koeficientą pagal 25.2. punktą, tačiau informacija apie tai pateikiama klaidinančiai. Akto 26.1.1. punkte klaidinančiai rašoma (nepaaiškinant), kad darbingumo lygis nustatytas pagal kriterijų XIII.75.2. (70 proc.), 25.2. punktus. Lygiai tas pats rašoma ir NDNT sprendimų kontrolės skyriaus 2011 03 31 akte Nr. DL-1130, kas rodo automatišką tekstų perkėlimą. Dėl to, skaitant Aktą, klaidinančiai atrodo, kad taikytas ir Kriterijų aprašo 25.2. punktas, nors pagal visus medicininius duomenis, siuntimo duomenis ir paties akto duomenis tokios diagnozės, kurios yra Kriterijų aprašo 1-o priedo 25.2. punkte, nebuvo nei nustatytos siuntime ar NDNT, nei jos buvo vertinamos, nei tiriamos. Akivaizdu, kad Aktuose 25.2. punktas šalia Kriterijų aprašo taikomo punkto nurodomas tik dėl taikyto koeficiento, nustatyto Akto 25.2. punkte. Aktas yra viešojo administravimo institucijos individualaus pobūdžio teisės aktas, individualus sprendimas, kuriam, nepaisant to, kad jo forma yra patvirtinta atskiru teisės aktu, taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, taip pat ir specialaus teisės akto reikalavimai (2005 03 21 įsakymas Nr. A1-78/V-179). Šie teisės aktai reikalauja motyvacijos ir teisinio pagrindimo tikslumo. Atsižvelgiant į tai, kad toks aktų surašymas esminės įtakos sprendimų pagrįstumui ir teisėtumui neturi, sprendimai dėl to nepanaikinami.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos tiek sveikatos būklė, tiek gebėjimai dirbti 2010 ir 2011 metais keitėsi, nėra pagrindo teigti, kad nepagrįstai pareiškėjai buvo nustatytas didesnis darbingumo lygis. Tokia išvada daroma taip pat ir dėl teismo posėdyje išklausytos specialisto išvados. Specialistas Antanas Rauličkis, turintis licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo neurologo profesinę kvalifikaciją (licencija Nr. (duomenys neskelbtini), licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūra atlikta Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2009 06 19 įsakymu Nr. T1-332), susipažinęs su byloje esančiais dokumentais, ypatingai su 2011 02 21 GKK patvirtintais dokumentais (t. I, b. l. 45-51), patvirtino, kad Kriterijų aprašo 1 priedo 75.2. punktas pagal esamą dokumentaciją, atliktus tyrimus taikytas pagrįstai. Specialisto nuomone, pagal diagnozuotus susirgimus galima buvo taikyti ir 1-o priedo 75.1. punktą, nes specialistas mato tik II rentgenologinę stadiją (tačiau 75.2. punktas apima ir II stadiją, o 75.1. p. yra tik I-II stadijos). Paaiškino, kad nei judesių ribojimo, nei vadinamo radikulito paūmėjimo nėra. T. y. visa tirtų susirgimų klinika rodo, kad nieko nėra, kas ribotų darbingumą, nes pareiškėja laisvai sėdi, judesiai neriboti. Mano, kad dėl skausmo sindromo įrašai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Dėl naujai pateikto gydymo įstaigos išrašo paaiškino, kad jis nieko nekeičia. Paaiškino, kad greičiausiai sunkumai dėl įsidarbinimo yra dėl pareiškėjos psichinės būsenos, nes ji labai jautriai į viską reaguoja, verkia, kas reiškia, kad yra depresija.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek siuntime, tiek aktuose nurodyti gretutiniai susirgimai, kurių kodai pagali TLK 10 yra M17, M76.9, M79.8, M65.8, N60.1, nepatenka į Kriterijų aprašo I priedo sąrašus, šie susirgimai darbingumo procentais nevertinti pagrįstai. Šias diagnozes papildomai paaiškino NDNT Alytaus teritorinis skyrius 2011 09 07 rašte Nr. R-284 teismui (t. I, b. l. 172-173). Tuo, kad paaiškinimai iš esmės teisingi, galima įsitikinti susipažinus su TLK-10 pateikiamu sąrašu. Diagnozė M17 reiškia kelio sąnario artrozę, gonartrozę, M76.9 – kojos entesopatija, nepatikslinta, M79.8 – kitos patikslintos minkštųjų audinių ligos, M65.8 – kitas sinovitas ar tenosinovitas, N60.1. – difuzinė cistinė mastopatija. Specialistas aiškino, kad šios diagnozės darbingumui įtakos neturi. Iš esmės pati pareiškėja skundžiasi tik dėl stuburo ligų, jo operacijos pasekmių, o šie susirgimai įvertinti. Pirmiau minėta, kad galimi susirgimai (pagal specialisto pastebėjimą), kurie yra Kriterijų aprašo I priedo II skyriuje „Psichikos ir elgesio sutrikimai“, siunčiant į NDNT nebuvo diagnozuoti, todėl pagal Tvarkos aprašą NDNT jų negalėjo ir vertinti. Gydantis gydytojas turi spręsti, kokie susirgimai asmeniui yra diagnozuoti, jis duoda siuntimus, nukreipiančius pas kitus specialistus, po to, pagal surinktus duomenis iš įvairių specialistų, pateikia visas diagnozes tvirtinti gydytojų konsultacinei komisijai, kuri ir pasirašo siuntimą į NDNT (Tvarkos aprašas). Tačiau tai, kad galimai yra nediagnozuotas psichikos sutrikimas, turintis įtakos darbingumui, netrukdo pareiškėjai kreiptis į gydantį gydytoją pakartotinai, kad ji būtų nukreipta konsultuotis pas reikiamą specialistą, po to, gavusi naują siuntimą, pareiškėja vėl gali kreiptis į NDNT. Pagal Tvarkos aprašo VI skirsnį „Pakartotinis darbingumo lygio vertinimas“ NDNT atlieka tokį vertinimą pasikeitus asmens sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą. Skundas nepagrįstas.

Pirminiu skundu pareiškėja skundė Ginčų komisijos 2011 06 22 lydraštį (t. I, b. l. 2), kuriuo pareiškėjai buvo siunčiamas sprendimas, NDNT Alytaus teritorinio skyriaus 2011 03 08 raštą, kuriuo pranešta apie priimtą sprendimą (t. I, b. l. 10), NDNT 2011 04 05 raštą Nr. R-4821 (b. l. 8, t. I), kuriuo taip pat siunčiamas sprendimas Nr. SS-1271. Buvo skundžiami tik lydraščiai, kurie jokių teisinių pasekmių nesukelia, pareiškėjos valia aiškiai buvo nukreipti į tai, kad nuginčyti priimtą sprendimą dėl jos darbingumo lygio, todėl šie lydraščiai jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia ir skundas dėl jų taip pat atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio,

nusprendė:

pareiškėjos S. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.