- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- 1-3-674/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41564-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- L. S.
- Nukentėjusysis
- D. K.
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei, Lina Indilienė,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Raseiniai, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini)., netekėjusi, turinti vidurinį išsilavmimą, nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau LR BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. S. 2016-09-01, apie 13:56 val., Raseinių m., Vytauto Didžiojo ir Vilniaus gatvių sankryžoje vairuodama automobilį VOLVO V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama šalutine Vytauto Didžiojo gatve nepraleido pagrindine Vilniaus gatve važiuojančio motociklo YAMAHA FZ6 FAZER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, tuo pažeidė KET 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 154 p. (Nelygiareikšmių kelių sankiyžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu), ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu motociklo vairuotojui D. K. padarė kairio raktikaulio skeveldrinį, kairės kojos vidinės kulkšnies lūžimus, muštinę žaizdą kairės čiurnos sąnario vidiniame paviršiuje, tuo sukeldama jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji L. S. kalta dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016- 09-01 ji važiavo Raseinių mieste Vytauto gatve su automobiliu Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jos draugui M. M.. Automobilį vairavo blaivi. Neviršydama greičio. Oro sąlygos buvo geros. Kelio danga buvo sausas asfaltas. Matomumas buvo geras. Švietė saulė iš tos pusės, iš kurios atvažiavo motociklas, saulė akino. Eismas gatvėse nebuvo intensyvus. Vairavo techniškai tvarkingą automobilį. Privažiavusi sankryžą, kurioje Vytauto gatvė kertasi su Vilniaus gatve, ji ketino per sankryžą važiuoti tiesiai. Prieš sankryžą ji buvo pilnai sustojusi apsižvalgyti ir praleido du automobilius, atvažiuojančius jai iš dešinės. Pravažiavus automobiliams ji nepastebėjo, kad atvažiuoja motociklininkas ir įvažiavo į sankryžą manydama, kad kelias laisvas. Susidūrė su jai iš dešinės pusės atvažiavusiu motociklu. Į motociklą atsitrenkė automobilio priekine dalimi. Nuo smūgio motociklininkas nuvirto nuo motociklo ir apvirto ant šono pats motociklas. Ji apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Nežymiai buvo apgadintas jos vairuotas automobilis. Eismo įvykio metu susižalojo motociklininkas ir buvo apgadintas motociklas. M. M. jai dėl automobilio sugadinimo pretenzijų nereiškia. Nukentėjusio D. K. ji atsiprašė, atlygino dalį turtinės žalos, dėl likusios turtinės žalos atlyginimo susitarė su K,. Dėl neturtinės žalos, tai laiko, kad draudimo kompanija jau yra atlyginus nukentėjusiajam visą neturtinę žalą. Mano, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl neturinės žalos 7000,00 Eur sumoje yra per didelis, laiko kad neturtinė žala galėtų būti apie 3000 eurų.. Ji nedirbanti, mokosi paskutiniai metai, gauna stipendiją 21 Eur. Vasarą baigs mokslus ir tikisi įsidarbinti, gauti darbo užmokestį ir atlyginti žalą. Ji gyvena pas mamą. Ji yra atlyginusi nukentėjusiajam 100 Eur žalos, kuriuos pasiskolino iš sesers. Ji taip pat pripažįsta, kad ligonių kasos ieškinys pagrįstas, žada jį atlyginti.
L. S. kaltė įrodyta jos pačios prisipažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kita byloje surinkta medžiaga.
Nukentėjusysis D. K. parodė, kad 2016-09-01, apie 13:56 val., jis važiavo su motociklu YAMAHA FZ6 FAZER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Raseinių m., Vilniaus gatve link savo namų Partizanų gatvės, važiavau apie 40 km/val., greičiu, pirma eismo juosta iš dviejų. Oro sąlygos buvo geros, švietė saulė, lietus nelijo, kelio danga buvo sausa. Motocikle buvo įjungtos trumposios žibintų šviesos. Važiavo Vilniaus g., pagrindiniu keliu ir artėjant prie sankirtos kur kertasi Vilniaus g. ir Vytauto Didžiojo g. pamatė, kad nuo kalno Vytauto Didžiojo g., atvažiuoja automobilis "Volvo". Jis pastebėjo, kad jis atvažiuoja dideliu greičiu, automobilis važiavo antra eismo juosta. Jis pagalvojęs, kad automobilis nežada sustoti pristabdė motociklą apie 20-30 km/ val., greičiu, koks atstumas buvo iki automobilio kai pradėjo stabdyti negali nurodyti, nes nežino. Ar prieš jį ir už jo važiavo transporto priemonės, jis neatsimena. Jis pamatęs, kad automobilis lyg pristabdė, padidino greitį iki 30-40 km/val., greičiu ir staiga pajuto smūgį, nuo kurio nukrito nuo motociklo. Atsigavo kai gulėjo ant žemės dešinėje kelio pusėje už šaligatvio esančiame žolyne. Paskui pamatė, kad ant šono paguldytas motociklas dešinėje kelio pusėje prie šaligatvio priekiu į Viduklės pusę. Motociklas buvo apsuktas priešinga nei jis važiavo kryptimi. Kur stovėjo automobilis jį kliudęs, jis nematė, nes gulėjo ant žolyno. Jam kojoje buvo kirstinė žaizda, bėgo kraujas. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba išvežė jį į Raseinių ligoninę. Ligoninėje jam nustatė kairės rankos peties raktikaulio lūžimą ir kairės kojos kirstinę žaizdą iki kaulo ir bendrus kūno sumušimus, dėl raktikaulio lūžimo buvo atlikta operacija, buvo paguldytas į ligoninę, pragulėjo apie savaitę. Nedarbingumo lapelis yra nuo avarijos dienos ir gali tęstis iki pusmečio, nes dar vyksta gydymas ir reabilitacija. Jo žmona trejų dienų laikotarpyje pranešė kaltininko ir jo draudimui apie avariją. Kaltininko draudimas atlygino dalį padarytos žalos per kelis kartus. Jis vis dar turi nedarbingumą, eina į reabilitaciją. Prašo neatlygintos turtinės žalos 1301,99 Eur, kuri yra už darbo atlyginimo nepriemokas, prašo to skirtumo, už medicinines priemones, už atostogas, kurių neturės, ir 7000,00 Eur neturinės, nes jis patyrė išgyvenimų, negalėjo bendrauti su šeima (žmona ir trijų metų dukra) ir artimaisiais, negalėjo pagelbėti šeimai. Taip pat jo laukia dar operacija. Galimi liekamieji reiškiniai po traumos. Buvo prašęs neturtinės žalos 10000,00 Eur, draudimas išmokėjęs 3000,00 Eur. Dėl to, kad L. S. būtų atiduota pagal laidavimą, tam jis neprieštarauja. Jis nori, kad jam būtų atlyginta žala. Dėl turtinės žalos atlygino jie susitarė su kaltinamąja. Taip pat prašo priteisti jo turėtas išlaidas už advokato darbą.
Liudytoja G. K. parodė, kad vyrui buvo sunku, jis patyrė daug skausmų. Reabilitacijos metu D. K. negalėjo savęs apsitarnauti, jam reikėjo nuolatinės pagalbos. Reikėjo pagalbos, kai norėjo kur nors eiti, o ramento naudoti negalėjo, nes sužalota buvo ta pati pusė. Ji turėjo vežioti vyrą į reabilitaciją. Be to D. K. negalėjo rūpintis dukra. Apie porą savaičių negalėjo remti kojos. Juo rūpintis reikėjo apie porą mėnesių. Psichologiškai jautėsi prastai: nuolat vartosi lovoje, blaškosi, sunkiai užmiega. Patyrė stresą. Šiuo metu jau lengviau, nes pats gali šiek tiek pasirūpinti savimi. Tačiau išlikęs psichologinis diskomfortas, nes negali jai padėti, tai jį veikia.
2016-09-01 kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra Vilniaus - Vytauto Didžiojo gatvių sankryža, Raseiniai (b. l. 4-7)
2016-09-01 15.25 val. alkoholio kiekio matuokliu L. S. nustatytas 0.00 promilės (b. l. 33-36)
2016-09-16 - 2016-09-23 gauta specialisto išvada Nr. G 247/2016(1.0): Pil. D. K. nustatyta kairio raktikaulio skeveldrinis, kairės kojos vidinės kulkšnies lūžimai, muštinė žaizda kairės čiurnos sąnario vidiniame paviršiuje; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai automobilio, motociklo dalys, kietas pagrindas, pvz. kelio danga ir pan.; nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio raktikaulio skeveldrinio, kairės kojos vidinės kulkšnies lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (b. l. 42)
2016-11-08 gauta Kauno teritorinė ligonių kasos draudimo bendrovei pareikšta kopija pretenzijos dėl 884,85 Eur žalos už nukentėjusiojo gydymą, (b. l. 47)
2016-10-25 draudimo bendrovė "BTA Insurance Company" SE filialas Lietuvoje informavo, kad nukentėjusiajam D. K. buvo apskaičiuota ir išmokėta 4237,11 Eur (neturtinė žala - 2000 Eur, gydymo išlaidos - 61,61 Eur, apgadintą motociklą - 1972 Eur, įvykio metu apgadintus daiktus - 147 Eur) patirtai žalai atlyginti (b. l. 52, 54-58) 2017-02-15 papildomu pranešimu informavę, kad draudimo bendrovė jam papildomai išmokėjusi 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2016-09-20 apžiūros metu apžiūrėtas motociklas YAMAHA FZ6 FAZER, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-21), kuris po apžiūros paliktas saugoto D. K. garaže, (b. l. 22)
2016-09-20 apžiūros metu apžiūrėtas motociklas automobilis Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 27-30), kuris po apžiūros grąžintas L. S., (b.l. 31)
L. S. yra pervedusi D. K. į sąskaitą dalį turtinės žalos, 100,00 Eur (b. l. 202)
L. S. veika pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nes ji vairuodama automobilį važiuodama šalutine gatve nepraleido pagrindine gatve važiuojančio motociklo ir su juo susidūrė, tuo pažeidė KET 9 p. ir 154 p. ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu motociklo vairuotojui padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios L. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi , atlygino dalį žalos. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Sprendžiant kaltinamosios L. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismui pateiktas M. M. prašymas perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą L. S. vienerių metų laikui be užstato.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu M. M. parodė, kad jis galėtų įtakoti L. S., kad nedarytų pažeidimų. Jis pats neteistas, galiojančių nuobaudų neturi. Sutinka būti laiduotoju. Jis pats vairuotojo teises turi. Jokių pretenzijų L. S. dėl to, kad ji vairavo jo automobile ir padarė avariją neturi. Be to, jis yra sumokėjęs draudimui 10 proc. draudimo išmokėtos sumos nukentėjusiajam.
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad M. M. neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Eržvilko seniūnijos charakterizuojamas kaip darbštus, sąžiningas, ramaus charakterio žmogus. Seniūnijoje nusiskundimų dėl jo netinkamo elgesio nėra gauta.
LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
LR BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Atsižvelgiant į šias nuostatas, įvertinus tai, kad L. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltusi, ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. Viduklės seniūnijos ir mokymo įstaigos charakterizuojama teigiamai, kaip nekonfliktiška, ramaus būdo, draugiška, atsakinga, darbšti asmenybė, žalingų įpročių neturi. L. S. yra VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokyklos moksleivė, gauna kas mėnesį po 21,28 Eur. Raštu įsipareigojo iki 2017-12-31 D. K. (nukentėjusiajam) atlyginti turtinę žalą 1301,99 Eur sumoje. Yra pagrindo manyti, kad žalą atlygins ir ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų.
Teismas laiko, kad L. S. galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, perduodant ją pagal laidavimą teismo verto pasitikėjimo asmens M. M. atsakomybėn be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. (BK 40 str. 1 d. ).
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi ieškinį dėl 884,85 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiojo D. K. gydymo išlaidas. Ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Šios patirtos išlaidos Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos iš L. S..
Byloje pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. K. civilinis ieškinys dėl 1301,99 Eur turinės ir 7000,00 Eur neturinės žalos atlyginimo. Taip pat iš L. S. prašo priteisti 250 Eur advokato atstovavimo išlaidų.
D. K. patirta turtinė žala įrodyta pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais – išrašų kopijomis iš ligos istorijos, lankęsis pas šeimos gydytoją 100 Eur, pas Traumatologą lankėsi penkis kartus 25 Eur, vyko tyrimams ir į Kauno klinikas 85 Eur, patyrė išlaidų dėl reabilitacijos 170 Eur, patyrė darbo užmokesčio nepriemoką per 2016 m. spalio, lapkričio gruodžio mėnesius 245,03 Eur, neteko teisės į apmokamas kasmetines atostogas už 2016 m., nes vis dar gydosi, be to patirė papildomų išlaidų važinėti pas gydytojes ir į reabilitaciją. (b. l. 77, 171- 182). L. S. prašomą turinės žalos atlyginimą 1301,99 Eur sutikusi apmokėti, dėl to ginčo nekilę.
Turtinė žala įrodyta ir civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai.
D. K. taip pat pateikė civilinį ieškinį dėl 7000 eurų neturtinės žalos.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinius išgyvenimus, depresiją, praradimus ir kt.
Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Vadovaujantis teismų praktika yra laikomasi pozicijos, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas pilna apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.
Nukentėjusysis D. K. po eismo įvykio patyrė sužalojimus , gydėsi ir tebesigydo. Neaiški sveikatos perspektyva. Patyrė daug skausmo, turėjo vartoti vaistus. Negalėjo du mėnesius judėti, nes buvo sužalota tos pačios pusės koja ir ranka, negalėjo remtis net ramentu. Dėl sveikatos sutrikdymo sutriko jo normalus gyvenimas, jis iki šios yra nedarbingas, galimi liekamieji reiškiniai ateityje. Jam buvo atlikta operacija, ateityje bus dar viena operacija, kad pašalinti sraigtus. Dėl traumos jis iškrito iš darbinės aplinkos, ko atstatymui reikės nemažai laiko ir jėgų. Dėl to, kad negali dirbti jaučiasi labai blogai. Dėl juntamų skausmų patiria didelius nepatogumus, negalėjo bendrauti su draugais, artimaisiais. Kadangi šeimoje auga mažametė dukra, jis negalėjo paimti ant rankų savo vaiko, nerado žodžių kaip tai vaikui paaiškinti, negalėjo prisidėti prie vaiko priežiūros, nes jam pačiam reikėjo dar didesnės pagalbos iš žmonos, negu vaikui. Ir šiuo metu dar negali savimi pasirūpinti , tai jį labai vargina, sukelia niūrias nuotaikas. Dėl savo bejėgiškumo buvo apėmusi neviltis. Jį prižiūri žmona, artimieji, jo sužalojimas pakeitė ir šeimos planus, įpročius. Patirti sveikatos sutrikimai įtakojo šeimos gyvenimą. Teismas nustatė, kad D. K. padaryta 5000 eurų neturtinė žala. Dalį – 3000 eurų neturtinės žalos atlygino BTA draudimas. Likusi 2000 eurų suma priteistina iš kaltinamosios L. S..
Nukentėjusysis taip pat patyrė išlaidų dėl advokato pagalbos, pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus. Vadovaujantis LR BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas gali priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokat, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Prašomos išlaidos priteistinos iš kaltinamosios L. S..
Vadovaujantis Lietuvos BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
L. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją laiduotojo M. M. gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., atsakomybėn LR BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą Nr. 1-3-674/2017 nutraukti.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Priteisti iš L. S. nukentėjusiajam D. K. 1301,99 Eur (vieną tūkstantį tris šimus vieną eurą 99 ct) turtinės žalos ir 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) neturinės žalos atlyginimo.
Turtinę žalą L. S. privalo atlyginti iki 2017 m. gruodžio 31 d.
Priteisti iš L. S. D. K. naudai 1290,00 eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt eurų 00 ct) patirtų išlaidų už advokato darbą.
Priteisti iš L. S. Kauno teritorinės ligonių kasos, į. k. 188783839, adresas Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas, naudai 884,85 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 85 ct) žalos atlyginimo.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:- motociklą YAMAHA FZ6 FAZER, valst. Nr. 581BH, pagal pakvitavimą perduotą saugoti D. O., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti D. O.; automobilį VOLVO V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą perduotą saugoti L. S., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti L. S..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.