Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-261-885/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-05-03
Bylos Nr.: 1A-261-885/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-11594-2021-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Bartkus, Aiva Survilienė, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis: N. G.
Advokatai: Jonas Vilhelmas Pliugžma

Kategorijos

1.1.8.10.4Galutinės bausmės skyrimas, kai dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos - tik visiškai ar iš dalies sudedamos (BK 63 str. 6 d.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-261-885/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11594-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.4; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 1.2.22.1.1; 2.4.6.4.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aivos Survilienės ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,nuteistojo N. G. (N. G.) gynėjui advokatui Jonui Vilhelmui Pliugžmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo N. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu, atitinkamai už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 20 parų arešto bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 35 parų areštas.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, nuteistajam paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad N. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu turi būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) nuo 22 val. iki 6 val.

Iš nuteistojo nepriteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. N. G. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad:

1.1. N. G. 2021 m. balandžio 8 d. apie 22.00 val. savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio buitinio konflikto metu tyčia metaliniu vamzdžiu tiksliai nenustatytą kiekį kartų sudavė į įvairias kūno vietas (į kairės rankos, dešinės kojos šlaunies, nugaros bei galvos sritis) J. B., tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.

1.2. N. G. laikotarpiu nuo 2018 m. rudens, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2019 m. spalio 21 d., apie 18.00 val., savo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje neteisėtai, neturėdamas leidimo, pažeisdamas 2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1, 5 dalies reikalavimus, laikė: pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „ME 38 Pocket“ Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamą šaudyti, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C ginklų kategorijos šaunamasis ginklas; du pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinius revolverinius šovinius, ir vieną pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį (CN) revolverinį šovinį, tinkamus šaudyti, skirtus šaudyti iš daugelio modelių 9 mm kalibro dujinių revolverių, taip pat ir iš dujinio revolverio „ME 38 Pocket“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys, kol 2019 m. spalio 21 d., apie 18.00 val., visus šiuos aukščiau išvardintus neteisėtai laikomus: dujinį revolverį, du garsinius revolverinius šovinius ir vieną dujinį revolverinį šovinį, jis savo iniciatyva pateikė į įvykio vietą atvykusiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus policijos pareigūnams.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroras Renaldas Budrys (toliau – ir prokuroras) prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti baudžiamąsias bylas Nr. 1-76-419/2022 ir Nr. 1-742-604/2020 iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Netenkinus šio prašymo, prokuroras prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, paskirti atitinkamai po 30 parų arešto bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, skirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. G. paskirti galutinę 30 parų arešto bausmę. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir nuteistajam nustatant pareigas: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir panaikinti N. G. paskirtą pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad N. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė laikotarpiu, kai buvo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Minėtu nuosprendžiu buvo išaiškinta, kad laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2.2. Prokuroras pabrėžia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl N. G. baudžiamosios atsakomybės, nesilaikė esminių BPK reikalavimų, kadangi savalaikiai nesprendė baudžiamųjų bylų Nr. 1-76-419/2022 ir 1-742-604/2020 sujungimo klausimo, kas yra pagrindas skundžiamą nuosprendį panaikinti. Skunde pažymima, kad bylų sujungimo klausimo teismas nesprendė nei parengiamojo teismo posėdžio metu, nei vėliau vykusių teismo posėdžių metu, ir tik 2022 m. sausio 19 d. teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjantis teisėjas paskelbė bylos nagrinėjimo pertrauką ir po jos protokoline nutartimi „prijungė“ baudžiamąją bylą Nr. 1-742-604/2020 prie baudžiamosios bylos Nr. 1-76-419/2022. Su tokiais teisėjo veiksmais neįmanoma sutikti, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išaiškino baudžiamųjų bylų nagrinėjimo tvarką tais atvejais, kai asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą. Prokuroro vertinimu, ši situacija yra identiška ir tai patvirtina teismų praktika.

2.3. Prokuroras nurodo, kad, LAT nutartyje Nr. 2K-P-429/2007 yra nurodyta, jog paaiškėjus, kad asmuo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarė naują tyčinį nusikaltimą, bylos nagrinėjimas teisme turi vykti šia tvarka: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu yra priimama nutartis perduoti bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo nagrinėti teisiamajame posėdyje; 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir byloje atnaujinamas įrodymų tyrimas; 3) bylos sujungiamos vadovaujantis BPK 232 straipsnio 4 punktu; 4) sujungta byla nagrinėjama vadovaujantis BPK XIX-XXIII nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais yra pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, pakartotinai netiriami; 5) nuosprendyje pirma išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos jau po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 6) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, yra sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas) dėl kurios (kurių) jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė. Prokuroras pabrėžė, kad pagal teismų praktiką, įrodymų tyrimas atnaujinamas ir bylos sujungiamos ne protokolinėmis nutartimis, o rašytinėmis. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas nesilaikė teismų praktikoje suformuotų reikalavimų ir todėl negalėjo tinkamai išspręsti nuteistojo N. G. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas klausimo, o nurodyti BPK pažeidimai laikytini esminiais ir sudaro pagrindą skundžiamą nuosprendį panaikinti.

2.4. Prokuroro vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 19 d. paskelbė įrodymų tyrimo pabaigą ir išėjo priimti nuosprendžio, tačiau 2022 m. vasario 1 d. priėmė nutartį sujungti minėtas baudžiamąsias bylas, yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kadangi įrodymų tyrimo pabaiga reiškia, kad byloje pabaigtas duomenų rinkimas ir patikrinimas, taigi duomenys gali būti tik vertinami, analizuojami, bet jokiu būdu netiriami ir nerenkami. Skunde akcentuojama, kad nuosprendžio priėmimo metu jokie esminiai veiksmai nėra atliekami, tuo labiau baudžiamųjų bylų sujungimas, apie kurį proceso dalyviai net neinformuojami. Tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė BPK reikalavimus.

2.5. Skunde pabrėžiama, jog nors pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl nuteistojo N. G. veiksmų pobūdžio ir jų kvalifikavimo, tačiau teismas, skirdamas atitinkamas bausmes netinkamai pritaikė BK 41 straipsnio, 63 straipsnio, 64¹, 75 ir BPK 305 straipsnių nuostatas, taip nuteistajam paskyrė neteisingą bausmę ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nors BK 64¹ straipsnyje tiesiogiai nenurodyta, kuri bausmė sumažinama vienu trečdaliu, remiantis lingvistiniu normos aiškinimu, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo struktūrą, ir vadovaujantis teismų praktika, darytina išvada, kad šio straipsnio nuostatos taikomos subendrintai bausmei. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, BK 64¹ straipsnį pritaikė ne galutinei subendrintai bausmei, o už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai paskirtai bausmei ir taip netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas.

2.6. Prokuroras pabrėžia, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nemotyvavo bei nepasisakė dėl kokių priežasčių N. G. neskirtinos prokuroro baigiamųjų kalbų metu pasiūlytos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos ir taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus bei netinkamai N. G. individualizavo bausmę. Prokuroras skunde pažymi, kad N. G. nuteistas už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, kurių vienas yra pakankamai pavojingas tyčinis smurtinio pobūdžio nusikaltimas, taigi tokia jo veika negali būti vertinama kaip atsitiktinė bei mažiau pavojinga. Atsižvelgiant į N. G. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, siekiant tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį bei tinkamai individualizuoti bausmę nustatytinos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, nustatant nuteistajam ilgesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminą ir paskiriant atitinkamas pareigas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

4. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė pateiktą apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo N. G. gynėjas advokatas – prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo baudžiamųjų bylų Nr. 1-76-419/2022 ir 1-742-604/2020 sujungimu bei N. G. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžiu.

Dėl bylų perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui

6. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendį bei perduoti baudžiamąsias bylas Nr. 1-76-419/2022 ir 1-742-604/2020 iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, akcentuojant tai, jog teismas netinkamai išsprendė šių bylų sujungimo klausimą ir taip padarė esminį BPK pažeidimą.

7. Prokuroras akcentuoja, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kaip turi būti nagrinėjamos bylos tuomet, kai asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė naują tyčinį nusikaltimą. Prokuroro vertinimu, teismas, sujungdamas baudžiamąsias bylas protokoline, o ne rašytine nutartimi, nurodytos tvarkos nesilaikė. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, jog kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2022 m. sausio 19 d. įvykusio teismo posėdžio metu buvo padaryta trumpa pertrauka, kurios metu prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-76-419/2022 buvo prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-742-604/2020. Pažymėtina, kad minėtas bylų sujungimas buvo inicijuotas prokuroro, kuris teismui pranešė, kad nuteistojo N. G. atžvilgiu yra ir baudžiamoji byla Nr. 1-742-604/2020. Minėto teismo posėdžio garso įraše užfiksuoti duomenys patvirtina, kad jokių prieštaravimų dėl minėtos bylos prijungimo protokoline nutartimi pareikšta nebuvo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors skunde pabrėžiama, jog teismas iki 2022 m. sausio 19 d. teismo posėdžio nesprendė klausimo dėl minėtų bylų sujungimo, iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad teisėjas apie 2020 m. bylą nežinojo iki kol prokuroras apie ją teismui nepranešė. Taigi sutikti su prokuroro argumentais, kad teismas, prijungdamas bylą protokoline nutartimi padarė esminį BPK pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nėra pagrindo.

8. Apeliaciniame skunde taip pat yra nurodoma, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 1 d. priėmė nutartį sujungti šias baudžiamąsias bylas, aiškiai pažeidžia baudžiamojo proceso įstatymą, kadangi skundžiamas nuosprendis buvo priimtas 2022 m. vasario 2 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylų sujungimo klausimas buvo išspręstas 2022 m. sausio 19 d. teisiamojo posėdžio metu, taigi 2022 m. vasario 1 d. nutartis dėl baudžiamųjų bylų sujungimo, nors ir gali būti vertintina kaip perteklinis ir ne laiku atliktas teismo veiksmas, tačiau tai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepažeidė BPK nuostatų. Visi proceso dalyviai žinojo apie bylų sujungimą, dėl to pasisakė baigiamųjų kalbų metu.

9. Šiame kontekste svarbu pabrėžti ir tai, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas reglamentuoja atvejus, kada apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina nuosprendį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti teismui: 1) jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas; 2) jeigu byla buvo išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; 3) kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga bei jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės; ir 4) kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo arba asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjimu atveju nėra nustatytas nei vienas iš nurodytųjų pagrindų, todėl tenkinti prokuroro apeliacinį skundą šioje dalyje ir perduoti bylas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Dėl N. G. paskirtų bausmių subendrinimo

10. BK 63 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad esant padarytoms kelioms nusikalstamoms veikoms, teismas paskiria bausmę už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką atskirai, o po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, bausmes visiškai sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, yra pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės. BK 63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta tai, kad bausmes sudedant iš dalies prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, yra iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė nei minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

11. Šiame kontekste pažymėtina, jog BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta tai, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu yra sumažinama vienu trečdaliu. Pabrėžtina, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė, tačiau neteisingai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir vienu trečdaliu sumažino ne nuteistajam N. G. paskirtą galutinę subendrintą bausmę, o tą padarė prieš pritaikydamas BK 63 straipsnio normas.

13. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis N. G. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, pripažino, bei į tai, kad teismas pripažino, jog visos bylos aplinkybės yra aiškios, baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-419/2022 buvo pritaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, N. G. paskirtas bausmes sumažino vienu trečdaliu. Tačiau pažymėtina, kad apylinkės teismas, bausmes sumažino ne pritaikęs BK 63 straipsnio nuostatas, t. y. ne po bausmių subendrinimo, tačiau BK 64¹ straipsnį pritaikė bausmėms, paskirtoms už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką. Kaip yra matyti iš BK 64¹ straipsnio dispozicijos, šis straipsnis nenumato expressis verbis reikalavimo ar nurodymo mažinti bausmę už kiekvieną veiką atskirai ir tik po to tarpusavyje bausmes bendrinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LAT praktikoje išaiškinta, kad BK 64¹ straipsnis taikomas ne bausmėms, kurios yra paskiriamos už atskiras nusikalstamas veikas, o galutinei subendrintai bausmei (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-303/2015). Todėl pritartina prokuroro apeliaciniame skunde nurodytiems motyvams, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir taip nuteistajam paskyrė neteisingą bausmę. Šie nuosprendžio trūkumai taisomi ir dėl to skundžiamas nuosprendis yra keičiamas.

14. Už N. G. padarytus nusikaltimus pirmosios instancijos teismas yra paskyręs identiškas 30 parų arešto bausmes, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, nurodytos bausmės tarpusavyje subendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie N. G. paskirtos 30 parų arešto bausmės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pridedant dalį pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės ir N. G. yra paskiriama subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam N. G. paskirta subendrinta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu ir paskiriama galutinė subendrinta 30 parų arešto bausmė.

15. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę bei į kitas bylos aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant nuteistajam N. G. realaus bausmės atlikimo, tačiau nesutinka su bausmės vykdymo atidėjimu minimaliam įstatyme numatytam terminui. Pritartina prokuroro motyvams, jog šiuo atveju nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis, pavojingumo laipsnis ir tai, kad viena iš padarytų nusikalstamų veikų yra pakankamai pavojingas tyčinis bei smurtinio pobūdžio nusikaltimas, leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam turi būti nustatomas ilgesnis bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymas šešiems mėnesiams šiame kontekste bus pakankamas siekiant užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą, o taip pat jis nesiekia BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino vidurkio, todėl nėra aiškiai per griežtas, neadekvatus ar neproporcingas N. G. padarytiems nusikaltimams.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

16. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl prokuroro baigiamųjų kalbų metu siūlytų BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytų pareigų paskyrimo nuteistajam N. G.. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma nuteistajam paskirti atitinkamas pareigas.

17. BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Pažymėtina, kad teismas nėra įpareigojamas skirti bausmes ar baudžiamojo poveikio priemones, kurias pasiūlo prokuroras, tačiau skirdamas bausmes ar baudžiamojo poveikio priemones turi tai motyvuoti. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nėra pasisakęs dėl BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytų įpareigojimų skyrimo ar neskyrimo N. G.. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad N. G. šiuo metu nedirba, o nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, yra tyčinis smurtinio pobūdžio nusikaltimas, sutinka, jog BK 75 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose įtvirtintos pareigos darytų teigiamą įtaką nuteistojo N. G. elgesiui ir užtikrintų bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, todėl nurodyti įpareigojimai paskiriami nuteistajam.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

18. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. balandžio 4 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (12.32Mr) PT-2673 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistina suma sudaro 113,40 Eur.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios yra taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (šiuo atveju nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju N. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas prokuroro apeliacinis skundas. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti N. G. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kadangi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad nuteistasis šiuo metu yra nedirbantis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 30 parų arešto bausmes, paskirtas nuteistajam N. G. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 45 parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. G. paskirti galutinę bausmę – 30 parų areštą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti šešiems mėnesiams, paskiriant nuteistajam N. G. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad N. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu turi būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) nuo 22 val. iki 6 val. bei įpareigojant nuteistąjį visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą netenkinti.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Arūnas BartkusAiva SurvilienėNijolė Žimkienė