Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, dalyvaujant pareiškėjai A. S., jos atstovui advokatui Pauliui Čelkiui, atsakovų: Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovei Reginai Lydekaitienei, Panevėžio visuomenės sveikatos centro atstovei D. Ž., Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovei Viktorijai Bartašiūtei, Telšių visuomenės sveikatos centro atstovui Arūnui Rupeikai, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovui Dariui Taminskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Alytaus visuomenės sveikatos centrui, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, Panevėžio visuomenės sveikatos centrui, Šiaulių visuomenės sveikatos centrui, Telšių visuomenės sveikatos centrui, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. S. kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 61-72), prašydama: 1) panaikinti Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) 2012 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. P-139 „Dėl A. S. atleidimo iš pareigų“; 2) priteisti solidariai iš atsakovų vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos (2012 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos, 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir solidariai priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji Tarnybos 2012 m. vasario 29 d. raštu buvo įspėta apie pareigybės panaikinimą. Visą įspėjimo laikotarpį pareiškėjai nebuvo siūlomos jokios pareigos, o 2012 m. birželio 30 d. buvo atleista iš pareigų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 str. 2 d. 2 p., 3 d., 4 d., 43 str. 1 d., 44 str. 1 d. 9 p.

Sveikatos apsaugos ministras ir Tarnybos direktorius 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-143/V-7 „Dėl Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtino Tarnybos reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų aprašą (toliau – Aprašas) ir priėmė sprendimą nuo 2012 m. liepos 1 d. reorganizuoti Tarnybą skaidymo būdu, išdalijant jos teises ir pareigas apskrityse veikiantiems Alytaus visuomenės sveikatos centrui, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, Panevėžio visuomenės sveikatos centrui, Šiaulių visuomenės sveikatos centrui, Telšių visuomenės sveikatos centrui, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui (bendrai tekste vadinama centrai). Pareiškėjos vykdytą įstaigos strateginį planavimą (pareigybės aprašymo 13, 14 punktai), apėmusį ir Tarnybai pavaldžių centrų veiklos planavimą, perėmė Sveikatos apsaugos ministerija, kuriai po reorganizacijos prisidėjo 10 įstaigų veiklos planavimas. Tai patvirtina Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. gegužės 18 d. raštas ir sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-597 patvirtintos naujos Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos strategijos skyriaus pareigybės, įskaitant ir vyr. specialisto (A lygio 13 kategorija) pareigybę. Kitas pareiškėjos vykdytas funkcijas, susijusias su valstybės rinkliavų dydžių skaičiavimu, įkainių ir finansinių normatyvų rengimu (pareigybės aprašymo 16, 18 punktai) faktiškai perėmė visuomenės sveikatos centrai apskrityse, perėmę Tarnybos leidimų, licencijų išdavimo funkciją. Pareiškėjos vertinimu, jos vykdytos funkcijos išliko, buvo naikinama ne konkreti jos pareigybė, bet mažinamas pareigybių skaičius dėl ekonominių priežasčių. Šios priežastys pranešime apie pareigybės panaikinimą nenurodytos, todėl jis neatitiko Darbo kodekso 130 straipsnio 2 dalyje nustatytų įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą reikalavimų.

Pareiškėja teigia, kad turėjo pirmenybės teisę būti palikta darbe pagal Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes turėjo daugiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą tarnyboje bei absoliučią teisę likti tarnyboje pagal minėto straipsnio 6 punktą, kadangi yra Tarnybos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė. Pareiškėjos pirmenybės teisės aspektai nebuvo vertinami, siūlant kitiems asmenims eiti Alytaus visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vedėjo (A lygio 14 kategorija), Šiaulių visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 11 kategorija), Telšių visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (planavimui, A lygio 9 kategorija) pareigas. Be to, pareiškėjai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nebuvo siūlytos ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vyr. specialisto planavimui pareigos (A lygio 10 kategorija), Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriaus vedėjo pareigos (A lygio 13 kategorija), Šiaulių visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vedėjo pareigos (A lygio 14 kategorija), kurių pareigybių aprašymuose nustatytus reikalavimus ji atitiko. Kadangi pareiškėjos vykdytas funkcijas perėmė visi centrai, tai juose ir turėjo būti siūlomos laisvos pareigos. Be to, pareiškėjai dėl Tarnybos reorganizavimo galėjo būti siūlomos naujai įsteigtos pareigos ir Sveikatos apsaugos ministerijoje, pvz., dėl neaiškių pirmumo kriterijų nuo 2012 m. liepos 1 d. Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos strategijos skyriaus vyr. specialisto (A lygio 13 kategorija) pareigas buvo pasiūlyta eiti Tarnybos Strateginio planavimo ir analizės skyriaus vyr. specialistei G. R., nors abi atitiko pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Pareiškėja nurodė, kad jai nebuvo suteikta visa būtina informacija, nesudarytos objektyvios galimybės pretenduoti į esamas bei naujai steigiamas pareigybes, nebuvo tinkamai užtikrintos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos. Skundžiamas įsakymas buvo priimtas negavus Tarnybos darbuotojų profesinės sutikimo dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų. Tarnybos darbuotojų profesinė sąjunga nesutiko atleisti pareiškėjos iš einamų pareigų, nes jos atleidimas, informacijos nepateikimas ir pareigų nesiūlymas yra susijęs su aktyvia veikla ginant darbuotojų teises ir teisėtus interesus Tarnybos reorganizavimo procese. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje ir Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga gauti darbuotojams atstovaujančio organo sutikimą, norint darbuotojų atstovus atleisti iš pareigų. Prašymas atleisti iš darbo profesinės sąjungos narius buvo gautas likus vienai dienai iki numatomo atleidimo, nepateikus jokios informacijos apie naujai įsteigtas pareigybes, jose keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Darbdavys nebeturėjo laiko ginčyti atsisakymo duoti sutikimą atleisti pareiškėją, todėl priėmė skundžiamą įsakymą pažeisdamas renkamo profesinės sąjungos organo nariams įstatymų suteikiamas garantijas.

Pareiškėja mano, kad jai bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl nepageidauja būti paskirta į pareigas centruose ar Sveikatos apsaugos ministerijoje, o prašo taikyti pažeistų teisių gynimo būdą, nustatytą Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje. Taip pat prašo priteisti 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes Tarnyboje išdirbo daugiau nei 10 metų, nuosekliai kilo karjeros laiptais, jos darbas buvo vertinamas tik gerai ir labai gerai, nebuvo jokių priekaištų dėl atliekamo darbo. Pareiškėja nurodė, jog šiuo metu yra bedarbė, nes dėl ilgalaikio darbo Tarnyboje nebegali įsidarbinti gydytoja pagal turimą išsilavinimą. Atleidimas iš darbo nesant vertinimo kriterijų ir paaiškinimų, siekiant susidoroti su ja, kaip Tarnybos darbuotojų profesinės sąjungos primininke, jai sukėlė dvasinių išgyvenimų, stresą, pažeminimą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Be to, prarado galimybę tęsti darbą ir siekti karjeros valstybės tarnyboje, visuomenės sveikatos priežiūros sistemoje.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad protokoliniu sprendimu pareiškėją, kaip profesinės sąjungos pirmininkę, buvo nuspręsta įtraukti į komisijos sudėtį, tačiau to padaryta nebuvo. Ji negavo reorganizavimo sąlygų projektų, teikė klausimus Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriui, tačiau buvo atsakyta formaliai. Pareiškėjos teigimu, Tarnybos direktoriui V. B. buvo neoficialiai nurodyta naikinti Strateginį planavimo skyrių. Tai pareiškėja vertina kaip atsakovo norą ją įbauginti, kad aktyviai negintų darbuotojų teisių. Kitiems Tarnybos darbuotojams buvo nurodyta rašyti prašymus juos perkelti, bet pareiškėjai toks siūlymas nebuvo pateiktas. Tik paskutinėmis dienomis iki atleidimo centrai pranešė, kokios yra laisvos pareigos, tačiau niekas jų eiti pareiškėjai nesiūlė. Paaiškino, kad jos vaikai yra suaugę, todėl, esant pasiūlymui, būtų galėjusi apsvarstyti savo tolesnio darbo galimybes viename iš reorganizuotų centrų, tačiau to padaryti negalėjo, nes informacija apie laisvas pareigybes iš Tarnybos teisės ir personalo skyriaus elektroniniu paštu buvo pateikta tik likus kelioms dienos iki atleidimo.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Atsakovai Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. 1, b. l. 128-134) nurodė, kad ministerija pagal savo kompetenciją ėmėsi priemonių užtikrinti Vyriausybės pavedimą įgyvendinti Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio nuostatas, tačiau reorganizavimo procedūrose, kaip reorganizavime dalyvaujanti institucija, nedalyvavo. Ministerija tik užtikrino technines sąlygas reorganizavimo procesui įgyvendinti. Sprendimą dėl Tarnybos reorganizavimo priėmė ir Aprašą patvirtino sveikatos apsaugos ministras ir Tarnybos direktorius. Apraše buvo nurodytos Tarnybos vykdytos ir Centrams perduotos vykdyti specialiosios funkcijos bei buvo nurodyta, kad būtent Tarnybos vadovas reorganizavimo metu užtikrina reorganizuojamos įstaigos veiklos tęstinumą, įsipareigojimų juridiniams ir fiziniams asmenims vykdymą, taip pat įgyvendinamų ir numatomų įgyvendinti projektų sutartyse ir paraiškose nustatytų sąlygų vykdymą. Sveikatos apsaugos ministras Aprašą tvirtino tik kaip reorganizuojamos Tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, o ne kaip reorganizavime dalyvaujančių įstaigų vadovas.

Nurodė, kad Visuomenės sveikatos strategijos skyriaus vyr. specialisto (A lygis 13 kategorija) pareigybė negali būti vertinama kaip naujai įsteigta, siekiant įgyvendinti iš Tarnybos perimtas funkcijas, nes ši pareigybė ministerijoje jau buvo 2009 m., 2011 m. sausio 19 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas pareigybės aprašymas. Nuo 2012 m. liepos 1 d. papildomų pareigybių, kurių paskirtis būtų susijusi tik su strateginiu planavimu, Ministerijos Visuomenės sveikatos departamente nebuvo įsteigta. Kadangi Sveikatos apsaugos ministerija reorganizavime nedalyvavo, tai, nesiūlydama pareiškėjai eiti laisvų pareigų Sveikatos apsaugos ministerijoje, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Ministerija nė vienam Tarnybos tarnautojui, išskyrus Tarnybos vadovą bei darbuotoją, dirbusį pagal darbo sutartį, jokių pareigų nesiūlė. Tarnybos 9 valstybės tarnautojai tarnybinio kaitumo būdu buvo priimti į ministerijoje buvusias laisvas pareigas, kurių specialiuosius reikalavimus atitiko. Pareiškėja pasinaudoti galimybe būti perkelta tarnybinio kaitumo būdu į laisvas pareigas noro neišreiškė, nors apie laisvas pareigybes ministerijoje žinojo. Darbdavys arba jo teises ir pareigas perimantis asmuo privalėjo užtikrinti Tarnybos valstybės tarnautojams teisės aktuose nustatytas socialines garantijas. Sveikatos apsaugos viceministras 2012 m. birželio 22 d. pavedimu Nr. 17-389 pavedė centrų direktoriams pateikti informaciją Tarnybos direktoriui apie laisvas pareigas įstaigose nuo 2012 m. liepos 1 d., jas siūlyti eiti reorganizuojamos Tarnybos tarnautojams ir darbuotojams. Atsakovės vertinimu, ji maksimaliai stengėsi sudaryti sąlygas sklandžiam reorganizavimo procesui užtikrinti.

Paaiškino, kad pareiškėja neįrodė ministerijos neteisėtų veiksmų, dėl kurių jai galėjo atsirasti ar atsirado prašoma atlyginti žala. Pareiškėjos teiginys, kad neteko pajamų, yra nepagrįstas, nes jai Vilniaus visuomenės sveikatos centras moka išeitinę trijų mėnesių išmoką. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad yra bedarbė, neteko socialinių garantijų. Pareiškėjos teiginius dėl apsunkintos galimybės susirasti darbą, patirtų išgyvenimų ar galimybės siekti karjeros valstybės tarnyboje vertina kaip prielaidas, nepagrįstas jokiais įrodymais ir paaiškinimais. Nenustačius viešosios atsakomybės sąlygų, atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį negalima.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad visi Tarnybos darbuotojai, kurie buvo pateikę prašymus dėl jų perkėlimo į ministeriją, buvo perkelti. Pareiškėja tokio prašymo nebuvo pateikusi. Tarnybos vadovas V. B. buvo atsakingas dėl Tarnybos reorganizavimo procedūrų teisėtumo. Pareiškėja apie laisvas pareigas žinojo, tačiau prašymo perkelti nepateikė.

Atsakovas Alytaus visuomenės sveikatos centras atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. 1, b. l. 107-108) paaiškino, kad Alytaus visuomenės sveikatos centras nedalyvavo Tarnybos reorganizavimo procese, o su kitais centrais buvo tik vienas iš Tarnybos teisių ir pareigų perėmėjų. Centras negali atsakyti už galimai padarytus pažeidimus pateikiant pareiškėjai pranešimą apie pareigybės panaikinimą, siūlant eiti pareigas ar jos neteisėtą atleidimą. Nurodė, kad centre 2012 m. vasario 29 d.–2012 m. birželio 30 d. laikotarpiu nebuvo laisvų darbo vietų, kurių paskirtis susijusi su veiklos planavimu, analize, ataskaitų teikimu. Atsakovas, nebūdamas pareiškėjos darbdavys bei nedalyvavęs reorganizavimo procese kaip iniciatorius ar organizatorius, neprivalėjo jai siūlyti laisvų pareigybių. Pažymėjo, kad Alytaus visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vedėjo pareigas ėjo A. A., laimėjusi konkursą į minėtas pareigas. Atkreipė dėmesį, kad centro Darbo organizavimo skyriaus vedėjo pareigybė yra A lygio 13, o ne 14 kategorijos.

Atsakovas Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. 1, b. l. 109-110) paaiškino, kad pareiškėjos darbdavys buvo Tarnyba, todėl ji ir turėjo pareigą siūlyti laisvas pareigas pareiškėjai, bet ne darbdavio teritorinis struktūrinis padalinys. Nurodė, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (planavimui) pareigos (A lygio 10 kategorija) buvo laikinai laisvos, nes jas ėjusi valstybės tarnautoja B. K. buvo vaiko priežiūros atostogose, kol jam sueis treji metai. Ši informacija Tarnybos vadovui turėjo būti žinoma. Atsakovo nuomone, jis yra netinkamas atsakovas, nes neturėjo pareigos atlikti jokių veiksmų pareiškėjos atžvilgiu.

Teismo posėdyje Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, atsakydama į ministerijos 2012-06-22 raštą, Tarnybą 2012-06-27 informavo apie laisvas pareigybes.

Atsakovas Panevėžio visuomenės sveikatos centras atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. 1, b. l. 111-114) paaiškino, kad centras nepagrįstai byloje įtrauktas kaip atsakovas. Centras yra Tarnybai pavaldi ir atskaitinga teritorinė visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimus dėl darbuotojų atleidimo, reorganizuojant Tarnybą, buvo įgaliotas priimti Tarnybos direktorius. Centro direktoriui nebuvo suteikti įgaliojimai administruoti Tarnybos veiklą, vykdyti procedūras, susijusias su Tarnybos reorganizavimu. Centras teikė visą reikalingą informaciją pagal paklausimus Tarnybos direktoriui ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Pažymėjo, kad centras 2012 m. kovo 22 d. rašte Nr. S-(2.9)-1007 prašė Tarnybos informuoti apie galimybę skelbti konkursus į vyriausiųjų specialistų valstybės tarnautojų (Visuomenės sveikatos saugos, Visuomenės sveikatos saugos kontrolė Pasvalio skyriuose) pareigas. Tarnyba 2012 m. kovo 30 d. rašte Nr. S-627 informavo, kad Tarnybos tarnautojai, atitinkantys pateiktuose pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus, suteikta galimybe tarnybinio kaitumo būdu eiti atitinkamas pareigas nesusidomėjo, todėl Tarnyba neprieštaravo, kad būtų organizuojamas konkursas. A. S. centrui nepateikė prašymo dalyvauti viešai skelbtuose konkursuose eiti vyriausiojo specialisto pareigas. Centras reorganizavimo procese veikė pagal jam suteiktą kompetenciją, Tarnybai ir Sveikatos apsaugos ministerijai teikė visą reikalingą informaciją, susijusią su personalo administravimu centre, užimtas ir laisvas pareigybes ir darbo vietas. Centras nedisponavo informacija apie Tarnyboje vykdomas atleidimo procedūras, nedalyvavo šiame procese ir negalėjo daryti įtakos Tarnybos priimamiems sprendimams.

Teismo posėdyje Panevėžio visuomenės sveikatos centro atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad centras pateikė Tarnybos direktoriui visą prašomą informaciją pagal ministerijos 2012-06-22 pavedimą. Niekas centro neįpareigojo individualiai Tarnybos konkretiems tarnautojams pranešti apie laisvas pareigybes.

Atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. 2, b. l. 2-7) paaiškino, kad pareiškėja buvo atleista dar iki Tarnybos reorganizacijos, kai jokios Tarnybos teisės ir pareigos nebuvo perėjusios nė vienam iš centrų. Už pareiškėjos atleidimą yra atsakingas tik Tarnybos vadovas V. B., bet ne centrai. Vilniaus visuomenės sveikatos centras Tarnybai pasiūlė 11 pareigybių naujoms funkcijoms įgyvendinti ir tik Tarnybos vadovas turėjo teisę spręsti, kam šias pareigybes siūlyti eiti. Pareiškėjos atleidimo laikotarpiu centras buvo tiesiogiai pavaldus Tarnybai, todėl neturėjo pagrindo pareiškėjai siūlyti eiti pareigas.

Pareiškėja nuo 2012 m. vasario 29 d. žinojo apie būsimą atleidimą, tačiau nepareiškė noro dirbti nė viename centre. Ji nepasitenkinimą susiklosčiusia padėtimi išreiškė tik skunde teismui, t. y. po pusės metų nuo įspėjimo, todėl mano, kad ji kreipėsi į teismą ne siekdama apginti savo pažeistas teises, bet norėdama pasipelnyti iš valstybės. Pareiškėja teismui nepateikė duomenų, kad ieško darbo. Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 ir 4 dalių, 43 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų taikymas skundžiamame įsakyme užtikrino visapusišką pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, interesų apsaugą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio nuostatas pareiškėjai išmokama išeitinė išmoka, pagal 43 straipsnio nuostatas ji apie būsimą atleidimą įspėta tinkamai, pagal 44 straipsnį, nesant galimybės paskirti į kitą darbą, atleista iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo optimizacijos proceso metu. Pareiškėjos prašymas priteisti neturtinę žalą irgi nepagrįstas, nes nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių neigiamus dvasinius išgyvenimus. Pareiškėja daugiau nei penkis mėnesius neieškanti kito darbo turi prisiimti atsakomybę dėl tenkančių neigiamų pasekmių.

Teismo posėdyje Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ministerija koordinavo Tarnybos reorganizavimo procedūrą. Nebuvo nustatyta, kokios konkrečios teisės ir pareigos perėjo centrams. Tarnybos vykdyta įstatymų leidybos funkcija neperėjo nė vienam centrui. Centrai neturėjo jokios pareigos siūlyti laisvų pareigybių.

Atsakovas Šiaulių visuomenės sveikatos centras prašė pareiškėjos skundą dėl darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, kitą skundo dalį paliko spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime (t. 2, b. l. 35-35) paaiškino, kad pagal Aprašą Šiaulių visuomenės sveikatos centras dalyvavo Tarnybos reorganizacijoje bei perėmė dalį reorganizuoto juridinio asmens teisių ir pareigų, tačiau sprendimų dėl reorganizacijos nepriėmė, darbuotojų atleidimo iš Tarnybos procedūroje nedalyvavo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad centras pažeidė teisės aktus ar pareiškėjos teisėtus interesus, todėl mano, kad neturi pareigos atsakyti ir byloje nepagrįstai laikomas atsakovu. Centras nebuvo pareiškėjos darbdavys ir neturi duomenų, kokie veiksmai buvo atlikti atleidžiant ją iš pareigų.

Atsakovas Telšių visuomenės sveikatos centras atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. 2, b. l. 38) paaiškino, kad centrui nebuvo pavesta Tarnybai pateikti jokios kitos informacijos, išskyrus informaciją apie laisvas pareigas. Telšių visuomenės sveikatos centras, vykdydamas sveikatos apsaugos viceministro 2012 m. birželio 22 d. m pavedimą Nr. 17-389, Tarnybai pateikė pavedime nurodytą informaciją apie centre nuo 2012 m. liepos 1 d. laisvas pareigybes.

Teismo posėdyje Telšių visuomenės sveikatos centro atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Byloje iš esmės kilęs ginčas dėl Tarnybos 2012 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. P-139, kuriuo pareiškėja 2012 m. birželio 30 d. buvo atleista iš einamų pareigų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p., teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnybos direktorius 2012 m. vasario 29 d. pranešime apie pareigybės panaikinimą Nr. S-391, vadovaudamasis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-01-18 nutarimą Nr. 63 „Dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos“ bei sveikatos apsaugos ministro ir Tarnybos direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. V-143/V-7 „Dėl Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ bei 2011 m. gruodžio 22 kolektyvinę sutartį, informavo A. S., kad nuo 2012 m. liepos 1 d. Tarnyba reorganizuojama ir naikinama jos užimama pareigybė (Strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja), todėl 2012 m. birželio 30 d. iš šių pareigų bus atleista. Nurodyta, kad pagal VTĮ 41 straipsnio 2 dalį bus išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir įstatymų nustatyta tvarka išmokėta išeitinė išmoka. Taip pat nurodyta, kad esant galimybei, įspėjimo laikotarpiu pareiškėjai bus pasiūlytos kitos laisvos karjeros valstybės tarnautojo pareigos VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 9).

Tarnybos direktorius 2012 m. birželio 29 d. įsakyme Nr. P-139 „Dėl A. S. atleidimo iš pareigų“, vadovaudamasis VTĮ 41 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 43 straipsnio 1 dalimi, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu bei atsižvelgdamas į Aprašo nuostatas, Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. birželio 26 d. raštą Nr. (11.5-191)10-5487, 1 punktu nuo 2012 m. birželio 30 d. atleido A. S. iš Tarnybos Strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigų; 2 punkte pavedė Finansų ir apskaitos skyriui išmokėti A. S. piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (52,11 kalendorinės dienos) bei visiškai atsiskaityti su atleidžiama iš pareigų valstybės tarnautoja 2012 m. birželio 29 d.; 3 punkte pranešė, kad trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką įstatymų nustatyta tvarka išmokės Vilniaus visuomenės sveikatos centras (t. 2, b. l. 8).

Kaip matyti iš skundo turinio ir pareiškėjos paaiškinimų, ji iš esmės ginčija skundžiamo įsakymo 1 punktą, kuriuo buvo atleista iš pareigų. Pareiškėja neginčijo jai išmokėtos kompensacijos ar išeitinės išmokos teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgus į tai, byloje vertintinas tik įsakymo 1 punkto teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl Tarnybos reorganizacijos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami skaidymo būdu.

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 71 straipsnio (2011-12-01 įstatymo Nr. XI-1759, nuo 2012-07-01 redakcija) 1 dalis nustatė, kad valstybės politiką visuomenės sveikatos priežiūros srityje įgyvendina visuomenės sveikatos centrai apskrityse (toliau – centrai). Centrai yra viešieji juridiniai asmenys, išlaikomi iš valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Centrai veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Vyriausybė centrų nuostatus gali pavesti tvirtinti sveikatos apsaugos ministrui. Minėto straipsnio 2 dalis nustatė, kad centrų kompetenciją nustato Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos“ (Žin., 2012, Nr. 11-466) 1 punkte sutiko, kad biudžetinė įstaiga Tarnyba (kodas – 188748667) būtų reorganizuota skaidymo būdu – išdalijant jos teises ir pareigas biudžetinėms įstaigoms, t. y. Vilniaus visuomenės sveikatos centrui (kodas – 291349070), Kauno visuomenės sveikatos centrui (kodas – 191349265), Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui (kodas – 191349450), Šiaulių visuomenės sveikatos centrui (kodas – 191349799), Panevėžio visuomenės sveikatos centrui (kodas – 191346874), Alytaus visuomenės sveikatos centrui (kodas – 191344670), Marijampolės visuomenės sveikatos centrui (kodas – 191207376), Utenos visuomenės sveikatos centrui (kodas – 191348163), Telšių visuomenės sveikatos centrui (kodas – 191347823) ir Tauragės visuomenės sveikatos centrui (kodas – 191347780).

Minėto nutarimo 2 punkte nustatė, kad reorganizavimo tikslas – optimizuoti viešojo administravimo subjektų, veikiančių visuomenės sveikatos priežiūros srityje, valdymą, taupyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius, gerinti visuomenės sveikatos priežiūros srityje teikiamų administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę, o kartu sparčiau priimti sprendimus (2.1); reorganizuojama biudžetinė įstaiga – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2.2); reorganizavime dalyvaujančios įstaigos – Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Kauno visuomenės sveikatos centras, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Šiaulių visuomenės sveikatos centras, Panevėžio visuomenės sveikatos centras, Alytaus visuomenės sveikatos centras, Marijampolės visuomenės sveikatos centras, Utenos visuomenės sveikatos centras, Telšių visuomenės sveikatos centras ir Tauragės visuomenės sveikatos centras (2.3); po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos – Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Kauno visuomenės sveikatos centras, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Šiaulių visuomenės sveikatos centras, Panevėžio visuomenės sveikatos centras, Alytaus visuomenės sveikatos centras, Marijampolės visuomenės sveikatos centras, Utenos visuomenės sveikatos centras, Telšių visuomenės sveikatos centras, Tauragės visuomenės sveikatos centras (2.4); po reorganizavimo veiksiančių biudžetinių įstaigų Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Kauno visuomenės sveikatos centro, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, Šiaulių visuomenės sveikatos centro, Panevėžio visuomenės sveikatos centro, Alytaus visuomenės sveikatos centro, Marijampolės visuomenės sveikatos centro, Utenos visuomenės sveikatos centro, Telšių visuomenės sveikatos centro, Tauragės visuomenės sveikatos centro savininko teises ir pareigas įgyvendins Sveikatos apsaugos ministerija (2.5); po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Kauno visuomenės sveikatos centras, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Šiaulių visuomenės sveikatos centras, Panevėžio visuomenės sveikatos centras, Alytaus visuomenės sveikatos centras, Marijampolės visuomenės sveikatos centras, Utenos visuomenės sveikatos centras, Telšių visuomenės sveikatos centras, Tauragės visuomenės sveikatos centras atliks Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56-2225), kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytas visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo funkcijas (2.6).

Aprašo 1 punkte nurodyta, kad jis reglamentuoja Tarnybos reorganizavimą skaidymo būdu išdalijant jos teises ir pareigas visuomenės sveikatos centrams apskrityse: Alytaus visuomenės sveikatos centrui, Kauno visuomenės sveikatos centrui, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, Marijampolės visuomenės sveikatos centrui, Panevėžio visuomenės sveikatos centrui, Šiaulių visuomenės sveikatos centrui, Telšių visuomenės sveikatos centrui, Tauragės visuomenės sveikatos centrui, Utenos visuomenės sveikatos centrui, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui.

Aprašo 5 punkte nustatyta, kad Tarnybos reorganizavimo tikslas – optimizuoti viešojo administravimo subjektų, veikiančių visuomenės sveikatos srityje, valdymą, taupyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius, gerinti visuomenės sveikatos priežiūros srityje teikiamų administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę, o kartu sparčiau priimti sprendimus. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad Tarnybos reorganizavimo pagrindimas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 71 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 153-7196), Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 6, 12, 15, 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 15-1 straipsniu įstatymo (Žin., 2011, Nr. 153-7194) nuostatas. Aprašo 8 punkte nustatyta, kad po reorganizavimo tęsiančių veiklą visuomenės sveikatos centrų apskrityse savininko teises ir pareigas įgyvendins Sveikatos apsaugos ministerija. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka priimant sprendimą reorganizuoti Tarnybą, priimami ir tvirtinami Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos reorganizavimo sąlygų aprašas bei po reorganizavimo tęsiančių veiklą visuomenės sveikatos centrų apskrityse nuostatai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A556-904/2008, A662-684/2010, A62-340/2011, A-492-1954-12) ne kartą pažymėta, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises.

Įvertinus anksčiau išdėstytas nuostatas, darytina išvada, kad Tarnybos reorganizavimas buvo atliktas kompetentingo organo sprendimu ir buvo realus. Tarnyba nuo 2012 m. liepos 1 d. buvo reorganizuota skaidymo būdu, išdalijant jos teises ir pareigas visuomenės sveikatos centrams apskrityse, siekiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 63 2 punkte ir Aprašo 5 punkte nustatytų tikslų bei grindžiama Aprašo 6 punkte nustatytu teisiniu pagrindu. Pažymėtina tai, kad teismas neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas. Dėl atlikto reorganizavimo nuo 2012 m. liepos 1 d. neliko Tarnybos, taigi, ir pareiškėjos eitų Tarnybos Strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigų.

Dėl VTĮ 43 straipsnio 1 dalies taikymo

Skundžiamas įsakymas priimtas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pagal šią teisės normą (įstatymo Nr. XI-1946, 2012-03-29 Žin., 2012, Nr. 44-2140, redakcija galiojusi nuo 2012-04-14) valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo procedūra bei garantijos, kurios yra taikomos šiuo pagrindu atleidžiamam karjeros valstybės tarnautojui, nustatytos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

Vertintina, ar buvo tinkamai įgyvendinta VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija siūlyti pareiškėjai eiti pareigas. Pareiškėja skunde teigia, kad jai nepagrįstai visą įspėjimo laikotarpį nebuvo siūlyta eiti jokių pareigų nei Sveikatos apsaugos ministerijoje, nei centruose.

Pareiškėja teigia, kad galėjo būti pasiūlytos šios pareigos: Alytaus visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vedėjo (A lygio 13 kategorija), Šiaulių visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 11 kategorija); Telšių visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (planavimui); Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vyr. specialisto (planavimui) (A lygio 10 kategorija); Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriaus vedėjo pareigos (A lygio 13 kategorija, t. 1, b. l. 86-88); Panevėžio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjo (A lygio 13 kategorija); Šiaulių visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vedėjo (A lygio 14 kategorija); Šiaulių visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė (A lygio 11 kategorija); Telšių visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (planavimui, A lygio 9 kategorija).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad reorganizuojant įstaigas (šiuo atveju Tarnyba reorganizuota skaidymo būdu), darbdaviui tenka pareiga išnaudoti visas galimybes perkelti pareigūną į kitą darbą jo sutikimu. Ši pareiga įgyvendinama informuojant pareigūną apie esamas laisvas vietas, pasiūlant kitą darbą, jeigu tokia galimybė yra ir pareigūnui sutikus, perkeliant jį į kitą darbą. Kitos pareigos pareigūnui gali būti siūlomos individualiai, tačiau gali būti siūloma ir suteikiant informaciją apie laisvas vietas, sudarant sąlygas įspėtam apie atleidimą pareigūnui pareikšti norą būti perkeltam, svarstant darbuotojo iniciatyvą dėl perkėlimo (2011 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2591/2011).

Teismas sutinka su pareiškėjos teiginiais, kad jai, kaip valstybės tarnautojai, individualiai nebuvo siūlyta eiti jokių pareigų. Tačiau, kaip minėta anksčiau, darbdavys, šiuo atveju – Tarnybos vadovas V. B., galėjo pateikti pareiškėjai bendrą informaciją apie laisvas vietas ir tai nebūtų laikoma VTĮ 43 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Vertintina, ar pareiškėjai buvo suteikta informacija apie laisvas pareigybes.

Teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai ištirti pareiškėjos atleidimo aplinkybes, kaip liudytoją apklausė buvusį Tarnybos direktorių V. B., kuris teismo posėdyje parodė, kad jam buvo paskambinta iš Sveikatos apsaugos ministerijos (A. Č.) ir telefonu buvo praneštos tarnautojų pavardės, su kuriais norėtų pasikalbėti apie jų darbą ministerijoje, tačiau pareiškėjos pavardės tame sąraše nebuvo. Kokiais kriterijais vadovaujantis buvo atrinkti tarnautojai, kuriems buvo pasiūlytos laisvos pareigybės Sveikatos apsaugos ministerijoje, nežino. Kovo 8 d. iš ministerijos viceministro A. K. gavo nurodymą parengti struktūros pakeitimo projektą ir panaikinti kai kuriuos etatus, iš jų ir pareiškėjos pareigybę. V. B. 2012-06-28 gavo raštą iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro, kuriame oficialiai buvo nurodyta, kuriems darbuotojams tęsti darbą šiame centre. Tą dieną kreipėsi į profesinę sąjungą dėl sutikimo atleisti pareiškėją iš pareigų. Atleido pareiškėją iš pareigų negavęs sutikimo. Niekas iš Tarnybos tarnautojų nenorėjo vykti dirbti iš Vilniaus. Apie laisvas pareigybes buvo informuojamas Tarnybos personalo skyrius. Ministerija neperėmė pagrindinių Tarnybos funkcijų, tačiau perėmė Strateginio planavimo funkciją. Pareiškėja prašė V. B., kad būtų sudaryta galimybė tęsti darbą, tačiau jis jai negalėjo padėti. Informaciją apie laisvas pareigybes turėjo Tarnybos personalo skyrius, kuris informaciją persiųsdavo visiems Tarnybos tarnautojams elektroniniu paštu. Pareiškėja galėjo žinoti apie buvusias laisvas pareigybes. Ji nebuvo išreiškusi noro išvykti iš Vilniaus. Liudytojas parodė, kad Tarnyba turėjo atskirą strateginę planavimo programą, o dabar centrai yra bendrame ministerijos plane.

Iš V. B. parodymų matyti, kad informacija iš centrų Tarnybai buvo pateikta ir ši informacija elektroniniu paštu buvo persiųsta Tarnybos tarnautojams. Tai patvirtinta ir Tarnybos direktoriaus V. B. pasirašytas 2012-06-28 raštas Nr. S-1238 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad informacija apie laisvas pareigybes centruose Tarnybos darbuotojams buvo išsiųsta elektoriniu paštu (t. 1, b. l. 41). Pažymėtina, kad šį raštą su skundu pateikė pati pareiškėja.

Aprašo 13 punkte nustatyta, kad reorganizuojamos įstaigos vadovas reorganizavimo metu užtikrina reorganizuojamos įstaigos veiklos (vykdomų uždavinių ir funkcijų) tęstinumą, įsipareigojimų, taip pat ir finansinių įsipareigojimų juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdymą, įgyvendinamų ir numatomų įgyvendinti projektų sutartyse ir paraiškose nustatytų sąlygų vykdymą. Taigi, V. B., kaip Tarnybos vadovas, buvo atsakingas už įstaigoje vykdomą reorganizaciją. Teismas sutinka su centrų atsiliepimuose išdėstyta nuostata, kad jie neturėjo pareigos pareiškėjai siūlyti eiti laisvų pareigų, nes tuo metu centrai buvo pavaldūs Tarnybai ir nebuvo atsakingi už Tarnybos darbuotojų atleidimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad centrai Tarnybai teikė informaciją apie laisvas pareigybes, galimybę organizuoti konkursus, o Sveikatos apsaugos ministerija koordinavo šį procesą, tačiau reorganizavime nedalyvavo. Sveikatos apsaugos ministras 2012 m. sausio 17 d. pavedime Nr. 17-55 „Dėl informacijos pateikimo“ centrus prašė skubos tvarka iki 2012 m. sausio 18 d. 12 val. pateikti informaciją (t. 1, b. l. 115). Panevėžio visuomenės sveikatos centras 2012 m. sausio 18 d. rašte, adresuotame viceministrui A. K., pateikė informaciją apie patvirtintų ir užimtų etatų skaičių Panevėžio visuomenės sveikatos centre (t. 1, b. l. 116, 117). Tarnybos 2012 m. vasario 29 raštu Nr. S-389 „Dėl valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos reorganizavimo“ prašoma iki 2012 m. kovo 2 d. pateikti informaciją apie planuojamus dėl Tarnybos reorganizavimo perduodamų vykdyti funkcijų įsteigti naujus etatus (nurodant konkrečią pareigybę, jos kategoriją ir pan.), atitinkamai įvertinant parduodamą funkcijų mastą, jos apimtis, teritorinius ypatumus ir t. t. (t. 1, b. l. 118). Panevėžio visuomenės sveikatos centras 2012 m. kovo 1 d. rašte Nr. S-(2.9)-728 „Dėl Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos reorganizavimo ir pareigybių sąrašo pakeitimo“ nurodė, kad dėl Tarnybos reorganizavimo perduodamoms funkcijoms vykdyti nuo 2012 m. liepos 1 d. planuoja įsteigti vieną papildomą Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiojo specialisto etatą (A lygio 9 kategorija). Nurodyta, kad šis etatas reikalingas naujoms funkcijoms vykdyti, be kita ko, teikiant ir administracines paslaugas, susijusias su leidimų, licencijų ir kitų dokumentų išdavimu (t. 1, b. l. 119-120). Tarnyba 2012-02-07 rašte Nr. S-256 „Dėl pareigybių sąrašo pakeitimo“ pritarė pareigybių sąrašo pakeitimo projektui (t. 1, b. l. 121).

Tarnybos direktorius 2012-03-06 rašte Nr. S-474 „Dėl personalo administravimo“ prašė prieš skelbiant konkursus į laisvas valstybės tarnautojų pareigas, priimant sprendimus dėl tarnybinio kaitumo ar sudarant naujas darbo sutartis su darbuotojais, per Tarnybos Teisės ir personalo skyrių pasiūlyti Tarnybos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, atitinkantiems pareigybės aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus, eiti atitinkamas pareigas / darbą. Tarnybos tarnautojams atsisakius – organizuoti konkursus į laisvas valstybės tarnautojų pareigas, priimti sprendimus dėl tarnybinio kaitumo ar sudaryti naujas darbo sutartis su darbuotojais įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 122). Tarnyba 2012-03-06 rašte Nr. S-476 „Dėl pareigybių sąrašo pakeitimo“ neprieštaravo, kad Panevėžio visuomenės sveikatos centre būtų įsteigta Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 9 kategorija) pareigybė (t. 1, b. l. 123). Panevėžio visuomenės sveikatos centras 2012-03-22 rašte Nr. S-(2.9)-1007 „Dėl personalo administravimo“ informavo, kad 2012 m. balandžio mėnesį numato skelbti konkursus į laisvas valstybės tarnautojų vyriausiųjų specialistų (A lygio 9 kategorija) pareigas: visuomenės sveikatos saugos, visuomenės sveikatos saugos kontrolės Pasvalio skyriuose (t. 1, b. l. 124). Tarnyba 2012-03-30 rašte Nr. S-627 „Dėl konkursų organizavimo“ informavo, kad Tarnybos valstybės tarnautojai, atitinkantys pateiktuose pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus, suteikta galimybe tarnybinio kaitumo būdu eiti atitinkamas pareigas nesusidomėjo, todėl neprieštaravo numatomiems sprendimams organizuoti konkursus į laisvas valstybės tarnautojų pareigas (t. 1, b. l. 125). Sveikatos apsaugos viceministras A. K. 2012 m. birželio 22 d. pavedime Nr. 17-389 „Dėl pasiūlymų užimti laisvas pareigybes“ centrams (rašto kopija išsiųsta ir Tarnybai) prašė iki 2012 m. birželio 27 d.: patvirtinti centrų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašus, neviršijant sveikatos apsaugos ministro nustatyto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus bei darbo užmokesčiui skirtų asignavimų; pateikti informaciją Tarnybos direktoriui apie laisvas pareigybes (su jų aprašymais) tam tikrame centre nuo 2012 m. liepos 1 d. ir jas pasiūlyti eiti reorganizuojamos Tarnybos tarnautojams ir darbuotojams (t. 1, b. l. 126). Panevėžio visuomenės sveikatos centras 2012-06-26 rašte Nr. S-(2.9)-2054 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Tarnybą, kad Panevėžio visuomenės sveikatos centre numatomos laisvos pareigybės: Darbo organizavimo skyriaus vyresnysis specialistas (archyvaras) (1,0 etatas, atlyginimo koeficientas - 11), Finansų ir apskaitos skyriaus vyriausiasis specialistas (1,0 etatas, atlyginimo koeficientas - 12),Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjas (1,0 etatas, A lygio 13 kategorija), Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas (1,0 etatas, atlyginimo koeficientas - 12), Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyr. specialistas (1,0 etatas, A lygio 9 kategorija), Biržų skyriaus vedėjas (1,0 etatas, A lygis 13 kategorija), Pasvalio skyriaus vyriausiasis specialistas (1,0 etatas, A lygio 9 kategorija), Pasvalio skyriaus specialistas valytojas (1,0 etatas, atlyginimo koeficientas - 7), Rokiškio skyriaus specialistas valytojas (1,0 etatas, atlyginimo koeficientas - 7). Pateikti ir pareigybių aprašymai (t. 1, b. l. 127).

Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2012-06-25 rašte Nr. 5-12(2)-2-2235 Tarnybos direktoriui V. B. nurodė, kokios sąrašo projekte buvo įrašytos pareigybės ir pateikti pareigybių aprašymų projektai (t. 2, b. l. 12-13). Tarnyba 2012-06-25 rašte Nr. S-1179 pritarė pareigybių sąrašo projektui, įsigaliosiančiam nuo 2012 m. liepos 1 d. (t. 2, b. l. 14). Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2012-06-27 rašte Nr. 5-12(2)-2-2292, vadovaudamasis ministro 2012 m. birželio 22 pavedimu, siūlė Tarnybos darbuotojams nuo 2012 m. liepos 1 d. eiti šias pareigas: vyriausiojo specialisto (korupcijos prevencijai); Bendrųjų reikalų skyriuje skyriaus vedėjo pavaduotojo (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje); Komunikacijų poskyryje poskyrio vedėjo (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje); vyriausiojo specialisto (informacinių technologijų; koef. 13); Pastatų priežiūros ir transporto eksploatacijos poskyryje poskyrio vedėjo (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje); vyresniojo specialisto (energetikai, koef. 11); Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiojo specialisto; vyriausiojo specialisto; vyriausiojo specialisto (koef. 13); Iocidų ir cheminių medžiagų vertinimo poskyryje vyriausiojo specialisto, (koef. 13); Švenčionių skyriuje vyriausiojo specialisto. Su šiuo raštu pateikė ir minėtų pareigybių aprašymus (t. 2, b. l. 34).

Telšių visuomenės sveikatos centras 2012-06-26 rašte Nr. 13-833 „Dėl laisvų pareigybių“ Tarnybai pranešė, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. laisvos šios pareigybės: Darbo organizavimo skyriaus vyresnysis specialistas (personalo administravimui), B lygio 8 kategorija, laisvas 1,0 etatas; Darbo organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas (ryšiams su visuomene), atlyginimo koeficientas 13, laisvas 1,0 etatas; Darbo organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas (informacinių technologijų administravimui), atlyginimo koeficientas 13, laisvas 0,5 etato; Finansų ir apskaitos skyriaus vyresnysis specialistas, atlyginimo koeficientas 10, laisvas 1,0 etatas; Bendrųjų reikalų ir ūkio skyriaus vairuotojas, atlyginimo koeficientas 7, laisvas 0,5 etato; Bendrųjų reikalų ir ūkio skyriaus pagalbinis darbininkas, atlyginimo koeficientas 6,56, laisvas 0,5 etato; Mažeikių skyriaus vairuotojas, atlyginimo koeficientas 7, laisvas 0,5 etato; Mažeikių skyriaus valytojas, atlyginimo koeficientas 6,56, laisvas 0,5 etato; Plungės skyriaus vairuotojas, atlyginimo koeficientas 7, laisvas 1,0 etatas; 10. Plungės skyriaus valytojas, atlyginimo koeficientas 6,56, laisvas 0,5 etato. Su šiuo raštu pateikti ir pareigybių aprašymai (t. 2, b. l. 42).

Iš Tarnybos 2012-06-28 rašto Nr. S-1238 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad profesinė sąjunga buvo informuota apie tai, kad visiems Tarnybos darbuotojams elektroniniu paštu buvo išsiųsta informacija apie laisvas pareigybes centruose, o informacijos apie laisvas pareigybes Sveikatos apsaugos ministerijoje neturi (t. 1, b. l. 41).

Taigi, visa byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai buvo suteikta informacija apie laisvas pareigybes ir ji apie jas žinojo, tačiau neišreiškė iniciatyvos dėl galimybės eiti centruose buvusias laisvas pareigas. Pareiškėja teismo posėdyje patvirtino, kad Tarnybos teisės ir personalo skyrius elektroniniu paštu persiuntė iš centrų gautą informaciją apie laisvus etatus, t. y. pareiškėja patvirtino, kad jai, kaip ir kitiems Tarnybos tarnautojams, buvo suteikta informacija apie laisvas pareigas, kurias ji tarnybinio kaitumo būdu būtų galėjusi užimti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas taisykles (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 5 punktą valstybės tarnautojas, siekiantis būti perkeltas į kitas pareigas toje pačioje įstaigoje, prašymą perkelti į kitas pareigas pateikia į pareigas jį priimančiam asmeniui, o pagal 7 punktą – valstybės tarnautojas, siekiantis būti perkeltas į kitas pareigas kitoje įstaigoje, prašymą jį perkelti pateikia įstaigoje, į kurią siekia būti perkeltas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui.

Šiuo atveju pareiškėja prašymo nei Tarnybos direktoriui, nei centrams, nei Sveikatos apsaugos ministerijai nebuvo pateikusi. Taigi, ji nerodė iniciatyvos būti perkelta į tam tikras, jos manymu, jai tinkamas pagal turimą išsilavinimą, kvalifikaciją, darbo stažą, pareigas. Pareiškėjos teiginiai, kad įspėjimo laikotarpiu jai nebuvo siūlytos jokios pareigos, nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjai informacija apie buvusias laisvas pareigas centruose buvo pateikta ir todėl vertintini, kaip deklaratyvūs. Kadangi tarnautojai, kurie buvo pareiškę iniciatyvą eiti tam tikras pareigas, buvo perkelti tarnybinio kaitumo būdu, tą pripažino ir pati pareiškėja, tai šiuo atveju negali būti vertinama pareiškėjos pirmybės teisė likti tarnyboje, nes nesant pareiškėjos prašymo perkelti į kokias nors pareigas, negalėjo būti vertinama pareiškėjos pirmenybės teisės likti valstybės tarnyboje, nes neaišku, prieš kokius Tarnybos tarnautojus pareiškėja turėjo pirmenybės teisę likti Tarnyboje. Sveikatos apsaugos ministerija 2012 m. birželio 26 d. rašte Tarnybai ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrui informavo, kad ministerija numato Tarnybos vadovui V. B. bei J. P. pasiūlyti eiti laisvas pareigas (t. 2, b. l. 140). Jokių sudarytų sąrašų asmenų, kuriems buvo pasiūlyta eiti pareigas ministerijoje, pareiškėja teismui nepateikė. Taigi, nėra įrodyta, kokiems konkretiems asmenims buvo siūlyta eiti tam tikras pareigas ministerijoje, pažeidžiant jos pirmenybės teisę likti tarnyboje. Pažymėtina, kad pareiškėja neturėjo jokių absoliučių garantijų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje, draudžiančių atleisti valstybės tarnatuoją, be kita ko, ir VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Aprašo 7 punkte nurodoma, kokios Tarnybos funkcijos perduodamos centrams. Nors tam tikra pareiškėjos vykdytų funkcijų dalis ir buvo perduota centrams, tačiau juose nebuvo įsteigta nė viena nauja pareigybė, kuri būtų perėmusi būtent pareiškėjos vykdytas funkcijas ir jos būtų perduotos kuriam nors centro tarnautojui. Pareiškėja iki jos atleidimo iš pareigų užėmė Tarnybos Strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigos (A lygio 14 kategorija). Iš Tarnybos Strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo (t. 1, b. l. 16-17), patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2008 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-109, matyti, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas visuomenės sveikatos priežiūros srityje (5 punktas) Aprašymo V skyriuje nustatytos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos: rengia Tarnybos strateginį veiklos planą ir jo įgyvendinimo ataskaitas, siekiant užtikrinti strateginių tikslų pasiekimą (13 punktas); analizuoja Tarnybos strateginių veiklos planų įgyvendinimą, siekiant parengti analitinę medžiagą, ir teikia siūlymus Tarnybos veiklos efektyvumui gerinti (14 punktas); organizuoja Tarnybos Strateginio planavimo grupės posėdžius, rengia posėdžiams medžiagą, protokoluoja posėdžius (15 punktas); skaičiuoja valstybės rinkliavos dydžius (16 punktas); dalyvauja rengiant metinį Tarnybos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos pranešimą, siekdamas užtikrinti Tarnybos ir jai pavaldžių įstaigų pasiektų rezultatų pristatymą visuomenei bei suinteresuotoms institucijoms (17 punktas); pagal kompetenciją dalyvauja rengiant įkainius ir finansinius normatyvus (18 punktas); siekiant laiku informuoti visuomenę ir suinteresuotas institucijas apie Tarnybos strateginio veiklos plano įgyvendinimą, rengia informaciją Tarnybos interneto svetainei (19 punktas); siekiant užtikrinti pasikeitimą informacija su kitomis institucijomis ar sprendžiant bendras problemas, bendradarbiauja su valstybės valdymo, savivaldybių, mokslo ir mokymo institucijomis, sveikatos priežiūros įstaigomis, užsienio ir tarptautinėmis organizacijomis bei institucijomis, dalyvauja darbo grupių ir komisijų veikloje, Tarnybos vadovybės pavedimu atstovauja Tarnybai Lietuvoje ir užsienyje (20 punktas); laikinai nesant skyriaus vedėjo jį pavaduoja (21 punktas); vykdo kitus, su skyriaus funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų įgyvendintos skyriui pavestos funkcijos (22 punktas).

Iš esmės pagrindinės pareiškėjos vykdytos funkcijos buvo susijusios su Tarnybos strateginiu veiklos planavimu, tačiau, reorganizavus Tarnybą, neteko prasmės ir Tarnybos veiklos planavimas, o ministerija yra centrinė viešojo administravimo įstaiga, kuriai strateginis veiklos planavimas yra būdinga veikla užtikrinti jai pavaldžių įstaigų, šiuo atvejų ir centrų, veiklos planavimą.

Pareiškėja teigia, kad jos vykdytą įstaigos strateginį planavimą (pareigybės aprašymo 13, 14 punktai), apėmusį ir Tarnybai pavaldžių visuomenės sveikatos centrų veiklos planavimą, perėmė Sveikatos apsaugos ministerija, kuriai po reorganizacijos papildomai prisidėjo 10 įstaigų veiklos planavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 590 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1283 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 61-3079) Sveikatos apsaugos ministerija nustatė didžiausią leistiną pareigybių skaičių iki 2014 m. birželio 30 d., t. y. vietoj 214 pareigybių nustatytas 246 pareigybės (nuo 2014 m. liepos 1 d., sumažinus specialiųjų atašė skaičių, vietoj 213 pareigybių nustatė 245 pareigybes). Iki tol galiojusi nutarimo redakcija (2012-05-09 nutarimas Nr. 511, Žin., 2012, Nr. 57-2847) nustatė didžiausią leistiną skaičių ministerijoje 214 pareigybių, sumažinus atašė skaičių nustatė 213 pareigybių. Sveikatos apsaugos ministerija 2012 m. gegužės 18 d. rašte Nr. (2.60-26)-10-4253 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto“ parengusi ir teikdama Lietuvos Respublikos Vyriausybei minėto nutarimo projektą nurodė, kad „Sveikatos apsaugos ministerijoje iki 2014 m. birželio 30 d. vietoj 214 pareigybių nustatyti 246 pareigybes (nuo 2014 m. liepos 1 d., sumažinus specialiųjų atašė skaičių, vietoj 213 pareigybių nustatyti 245 pareigybes), kadangi nuo 2012 m. liepos 1 d., reorganizavus Tarnybą ir jos teises ir pareigas išdalijus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Utenos, Telšių, Tauragės visuomenės sveikatos centrams, o centrams tapus tiesiogiai pavaldiems Sveikatos apsaugos ministerijai, ministerija: turės užtikrinti tinkamą koordinavimą šių centrų veiklos, susijusios su valstybine visuomenės sveikatos saugos kontrole (Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 str.), galėtų vertinti ir kontroliuoti veiklos planų, ataskaitų, suvestinių, apibendrinimų rengimą, nagrinėti skundus, prašymus, šioms funkcijoms vykdyti būtų įsteigtos 2 pareigybės Asmens sveikatos departamente ir 2 pareigybės Visuomenės sveikatos departamente“ (t. 1, b. l. 25-28). Taigi, Sveikatos apsaugos ministerijoje pareigybių skaičius padidėjo 32 pareigybėmis, tačiau nenustatyta, kad ministerijoje buvo įsteigta nauja pareigybė, perėmusi pareiškėjos vykdytas funkcijas. Sveikatos apsaugos ministerija neigia, kad buvo įsteigta kokia nors pareigybė, kuri vykdė pareiškėjos vykdytas funkcijas. Pareiškėja nurodė, kad ministerijoje buvo įsteigta nauja pareigybė – Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos strategijos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 13 kategorija).

Sveikatos apsaugos ministras 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-597 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos strategijos skyriaus pareigybių aprašymų patvirtinimo“ 1 punkte patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos strategijos skyriaus pareigybes; 2 punkte pripažino netekusiu galios sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V-1124 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos strategijos skyriaus pareigybių aprašymų patvirtinimo“ (2.1 punktas); sveikatos apsaugos ministro 2011 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. V-49 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos strategijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo tvirtinimo“ (2.2 punktas); sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. V-280 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-1124 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos strategijos skyriaus pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“ (2.3 punktas); nustatė, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2012 m. liepos 1 d. Taigi, pareigybės aprašymas ministerijoje buvo patvirtintas 2009 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. birželio 25 d. jis buvo pakeistas.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, sutinka su atsakovės Sveikatos apsaugos ministerijos nuostata, kad Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos strategijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė nėra naujai įsteigta. Patvirtintas naujas pareigybės aprašymas nėra tapatus naujos pareigybės įsteigimui. Be to, Sveikatos apsaugos ministerija neturėjo pareigos, vadovaudamasis VTĮ 43 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai teikti siūlymus dėl pareigų valstybės tarnyboje, nes ji buvo įspėta dėl jos galimo atleidimo panaikinus jos pareigybę būtent Tarnyboje dėl reorganizavimo. Tarnybos vadovui teisė siūlyti kokias nors pareigas Sveikatos apsaugos ministerijoje nebuvo suteikta. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Sveikatos apsaugos ministerija pareigas valstybės tarnyboje siūlė tik Tarnybos vadovui V. B.. Nėra nustatyta, kad kuriam nors atleidžiamam Tarnybos darbuotojui buvo suteikta pirmenybė prieš pareiškėją, siūlant pareigas valstybės tarnyboje reorganizuojamuose centruose.

Įvertinus aptartas aplinkybes, t. y. centrų pateiktus duomenis, Tarnybos direktoriaus V. B. pasirašytą 2012-06-28 raštą Nr. S-1238, liudytojo V. B. parodymus teisme bei pačios pareiškėjos pateiktą paaiškinimą dėl jai suteiktos informacijos apie laisvas pareigybes reorganizuojamuose centruose, darytina išvada, kad iki atleidimo iš pareigų pareiškėjai buvo suteikta informacija apie centruose esančias laisvas pareigybes valstybės tarnyboje ir tai vertinama kaip tinkamai pateikti siūlymai valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama dėl įstaigos reorganizavimo skaidymo būdu bei konstatuotina, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Pareiškėja, disponuodama jai suteikta informacija, turėjo galimybę pareikšti savo poziciją dėl centruose esančių laisvų, siūlomų pareigybių. Teisės aktai nenustato kokio nors kito profesinių sąjungų atstovų informavimo apie laisvas pareigas. Nuo 2012 m. liepos 1 d. Tarnybą reorganizavus, Tarnybos bei pareiškėjos užimtos pareigybės neliko, todėl, pareiškėjai nepareiškus noro tęsti darbą reorganizuojamuose centruose, pagal iš centrų gautą Tarnybos suteiktą informaciją, ji pagrįstai buvo atleista iš Tarnybos Strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigų VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu pagrindu.

Dėl pareigos gauti profesinės sąjungos sutikimą atleisti pareiškėją iš pareigų

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje garantuojama kiekvieno asmens laisvė jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo.

Darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (Darbo kodekso 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo.

Darbo kodekso 135 straipsnis reglamentuoja pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; 2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius; 4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai; 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (Kodekso 19 straipsnis).

Kolektyvinės sutarties, sudarytos 2011-12-23 tarp Tarnybos ir jos darbuotojų profesinės sąjungos 4.15 punkte nustatyta, kad darbdavys atleisdamas iš darbo profesinės sąjungos narį dėl ekonominių priežasčių, įstaigos struktūrinių pertvarkymų ar mažinant darbuotojų skaičių, taip pat pagal vertinimo komisijos išvadą, privalo gauti išankstinį profesinės sąjungos komiteto sutikimą. Darbdavys, prašydamas profesinės sąjungos sutikimo atleisti darbuotoją, turi pateikti visus būtinus dokumentus, susijusius su profesinės sąjungos nario atleidimu. Kolektyvinės sutarties 4.17 punkte nustatyta, kad atleisti valstybės tarnautoją darbdavio iniciatyva galima tik panaikinant jo pareigybę dėl svarbių priežasčių (t. 2, b. l. 132-137).

Pareiškėja teigia, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas negavus Tarnybos darbuotojų profesinės sąjungos sutikimo dėl jos atleidimo, pažeidžiant jos, kaip profesinės sąjungos pirmininkės, absoliučią pirmenybės teisę likti tarnyboje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu netaikytinos Darbo kodekso 135 straipsnio nuostatos, o kartu ir pirmenybės teisė būti paliktai Tarnyboje. Nenustatyta, kad kam nors prieš pareiškėją būtų pritaikyta pirmenybės teisė priimant į pareigas valstybės tarnyboje.

Tarnyba buvo reorganizuota skaidymo būdu, siekiant Vyriausybės 2012-01-18 nutarimo Nr. 63 2.1 punkte nustatytų tikslų – optimizuoti viešojo administravimo subjektų, veikiančių visuomenės sveikatos priežiūros srityje, valdymą, taupyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius, gerinti visuomenės sveikatos priežiūros srityje, teikiamų administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę, o kartu sparčiau priimti sprendimus.

Tarptautinių žodžių žodyne http://www.zodziai.lt/reiksme&word=optimizacija&wid=14116)

žodis optimiz?cija [lot. optimus — geriausias] reiškia projektuojamo, kuriamo objekto (konstrukcijos, plano, proceso) geriausio varianto nustatymas. Taigi, šiuo atveju Tarnyba reorganizuota skaidymo būdu, siekiant vieno pagrindinių tikslų - rasti geriausią viešojo administravimo subjekto valdymo sprendimo variantą. Negalima neatsižvelgiant į reorganizacijos esminius tikslus konstatuoti, kad dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų Tarnyboje buvo mažinamas tik darbuotojų skaičius ir pareiškėjos atleidimą vertinti tik tuo aspektu.

Iš Tarnybos 2012-06-28 rašto Nr. S-1234 „Dėl numatomo darbuotojų atleidimo“ matyti, kad Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Darbo kodekso 134 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei Tarnybos kolektyvinės sutarties 4.15 punkto nuostatomis, prašė Tarnybos profesinės sąjungos kuo skubiau sutikti dėl Tarnybos darbuotojų profesinės sąjungos narių atleidimo iš darbo, iš jų ir dėl pareiškėjos (t. 1, b. l. 39).

Tarnybos darbuotojų profesinė sąjunga 2012-06-28 rašte „Dėl numatomo darbuotojų atleidimo“ prašė Tarnybos skubiai pateikti informaciją apie laisvas pareigybes Sveikatos apsaugos ministerijoje ir teritorinėse visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose“, pateikti pareigybių aprašymus (t. 1, b. l. 40).

Tarnyba 2012-06-28 rašte Nr. S-1238 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo profesinę sąjungą, kad visiems Tarnybos darbuotojams elektroniniu paštu buvo išsiųsta informacija apie laisvas pareigybes centruose, o informacijos apie laisvas pareigybes Sveikatos apsaugos ministerijoje neturi (t. 1, b. l. 41).

Tarnybos darbuotojų profesinė sąjunga 2012-06-29 protokole „Dėl numatomo darbuotojų atleidimo“ informavo Tarnybos direktorių, kad profesinė sąjunga nesutinka, jog pareiškėja (A. S., Strateginio planavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja, profesinės sąjungos pirmininkė) būtų atleista iš darbo. Profesinė sąjunga savo atsisakymą motyvavo tuo, kad Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 590 nuo 2012 m. liepos 1 d. reorganizavus Tarnybą, Sveikatos apsaugos ministerijoje patvirtintos 32 papildomos pareigybės (Visuomenės sveikatos departamentui – 9 pareigybės, Asmens sveikatos departamentuo – 2 pareigybės, Teisės departamentui – 6 pareigybės, Bendrųjų reikalų departamentui – 4 pareigybės, Finansų ir turto valdymo skyriui – 2 pareigybės, Vidaus audito tarnybai – 2 pareigybės, Ryšių su visuomene skyriui – 1 pareigybė). Tik 8 Tarnybos darbuotojai buvo priimti į darbą. Darbuotojai, kuriuos numatoma atleisti iš pareigų, iš jų ir pareiškėja, konkrečių siūlymų tęsti darbą Sveikatos apsaugos ministerijoje negavo. Pažymėjo, kad nors teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos turi laisvų pareigybių, į jas iš viso buvo priimta tik 19 darbuotojų Vilniaus visuomenės sveikatos centre. Kiti darbuotojai konkrečių siūlymų tęsti darbą po reorganizavimo veiklą tęsiančiose teritorinėse visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose negavo (t. 1, b. l. 37-38).

Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtina garantija renkamiesiems profesinės sąjungos organams, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų diskriminuojami ir jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr A520-2412/2012). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Tarnyba buvo reorganizuota skaidymo būdu, kompetentingo organo sprendimu, siekiant optimizacijos proceso metu priimti geriausią valdymo sprendimą visuomenės sveikatos priežiūros srityje. Byloje nėra duomenų, kad būtent dėl pareiškėjos aktyvios narystės profesinėje sąjungoje, ji buvo atleista iš Tarnybos. Nors pareiškėja ir buvo atleista iš pareigų valstybės tarnyboje, negavus profesinės sąjungos, kuriai ji pati ir vadovavo, sutikimo, tačiau to negalima pripažinti besąlyginiu pagrindu tokį atleidimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Nėra nustatyta, kad pareiškėja buvo atleista iš pareigų dėl siekio susidoroti su ja, kaip aktyvia profesinės sąjungos nare. Tarnybos reorganizavimas turi būti vertinamas optimizacijos principo aspektu, nesusiaurinant jo tikslo iki pareiškėjos atleidimo iš pareigų valstybės tarnyboje. Teismas daro išvadą, kad nebuvo pažeistos renkamo profesinės sąjungos organo nariams įstatymų suteiktos garantijos, nes pareiškėjai įspėjimas buvo įteiktas prieš keturis mėnesius iki atleidimo, kaip tai numatyta kolektyvinėje sutartyje. Tarnybos direktorius kreipėsi į Tarnybos darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą atleisti pareiškėją iš pareigų.

Prašymas atleisti iš darbo profesinės sąjungos narius profesinei sąjungai buvo pateiktas likus vienai dienai prieš numatomą atleidimą dėl objektyvių, nuo Tarnybos direktoriaus V. B. nepriklausiusių veiksmų, nes centrai Tarnybai pateikė duomenis 2012 m. birželio 25, 26 dienomis, pareiškėja prašymo perkelti į jokias pareigas nepateikė, todėl V. B. 2012-06-28 kreipėsi dėl sutikimo pareiškėją atleisti.

Pareiškėja teismui neginčijo, o Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. lapkričio 13 d. pateikta pažyma Nr. (7-9)-7.9-53 (t. 2, b. l. 130) patvirtina, kad buvo išmokėta 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Pareiškėja prašo priteisti ir neturtinę žalą, patirtą dėl neteisėto jos atleidimo. Šiuo atveju, įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja iš Tarnybos buvo atleista teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo tenkinti ir jos reikalavimo priteisti neturtinę žalą (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas, nes atmetus skundą, pareiškėja pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio nuostatas tokios teisės neįgijo.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.