Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Gyvenančių užsienyje tautiečių palaikymo ir jų teisių gynimo fondo ir D. F. (D. F.) skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad Rusijos tėvynainių koordinacijos taryba Lietuvoje 2016 m. gruodžio 17 d. organizavo konferenciją tema „Kartų tęstinumas kaip svarbus kultūrinio istorinio paveldo išsaugojimo rodiklis“ „Panorama“ viešbutyje, Sodų g. 14, Vilnius. Į minėtą konferenciją buvo pakviesti atvykti Gyvenančių užsienyje tautiečių palaikymo ir jų teisių gynimo fondo (toliau – ir Fondas) atstovai. Tokią faktinę aplinkybę patvirtina prie skundo pridedamas kvietimas, skirtas Fondo vykdomajam direktoriui I. K. P.. Atsižvelgęs į savo įstatuose nurodytą veiklos metodą – rengti, dalyvauti konferencijose – Fondas delegavo organizacijos veikloje dalyvaujantį pareiškėją D. F. vykti į organizuojamą konferenciją.

Pareiškėjas D. F., turėdamas visus būtinus kelionės dokumentus (Šengeno vizą), 2016 m. gruodžio 16 d. atvyko į Vilniaus oro uostą, tačiau atsakovė priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 148-322 atsisakyti pareiškėjui leisti atvykti į Lietuvos Respubliką, nenurodydama tokio priimto sprendimo motyvų.

Pareiškėjų nuomone, ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes yra nemotyvuotas. Teigia, kad jeigu ginčijamas sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjui D. F. yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, tuomet egzistuoja dvi alternatyvos – arba sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui nėra priimtas, arba apie priimtą sprendimą jis nėra tinkamai informuotas. Tokios nurodytos faktinės aplinkybės suponuoja nuostatą, kad tik atsakovei yra žinomas faktinis / teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir akcentavo, kad ginčijamas sprendimas yra neaiškus ir nemotyvuotas, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimo.

Paaiškina, kad 2016 m. gruodžio 16 d. 10.07 val. VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte į Lietuvos Respubliką buvo neįleistas pil. D. F., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vyko iš Rusijos Federacijos reisu SU2104 iš Maskvos.

Teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus pilietį pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinę sistemą (toliau – VSATIS), Užsieniečių registrą, šioje duomenų bazėje nepageidaujamų asmenų sąraše atitinkamuose laukeliuose buvo nurodytas šio piliečio vardas ir pavardė, gimimo data, uždraudimo atvykti data nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d., sprendimo numeris. Kadangi anketiniai asmens duomenys sutapo, draudimo atvykti data sutapo su pareiškėjo atvykimo data ir asmuo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą, draudimą įvedusi šalis – Lietuva, VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos pareigūnai priėmė sprendimą neįleisti minėto užsieniečio atvykti į Lietuvos Respubliką. Priimdami sprendimą atsisakyti leisti atvykti kertant sieną Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos pareigūnai vadovavosi 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas (Šengeno sienų kodeksas), 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų bei 14 straipsnyje nustatytų atsisakymo atvykti sąlygų reikalavimų.

Nurodo, kad tarnybos pareigūnai pasienio kontrolės punkte atliekamo pasienio tikrinimo metu privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką. Nagrinėjamu atveju ginčijamą sprendimą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, t. y. VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkarda, atsižvelgdama į užsieniečių registro duomenis, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus ir vadovaudamasi Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1, 2 dalimis, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1, 2 dalimis, taip pat į Užsieniečių registre įvestą informaciją, teisėtai ir pagrįstai priėmė 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 148-322 „Atsisakymas leisti atvykti kertant sieną“. Ginčijamo sprendimo turinys ir forma atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatyto standartinio blanko turinį ir formą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl VSAT Vilniaus rinktinės 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 148-322, kuriuo atsisakyta pareiškėjui leisti atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas, Šengeno sienų kodeksas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės).

Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustato Taisyklės, kurių 4 punkte nustatyta, kad sąrašą tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai (C. SIS) teikia Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), o Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad į sąrašą duomenys įrašomi Migracijos departamento priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu.

Vadovaujantis Taisyklių 16–171 punktais duomenys apie užsienietį gali būti išbraukiami iš sąrašo Migracijos departamento sprendimu, jeigu jam pateikiamas motyvuotas rašytinis užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo arba motyvuotas rašytinis valstybės institucijos arba įstaigos siūlymas išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo.

Gavęs prašymą (siūlymą) išbraukti duomenis Migracijos departamentas raštu tai suderina su valstybės institucija ar įstaiga, pateikusia siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu (ši nuostata netaikoma, kai išbraukti iš sąrašo duomenis apie užsienietį prašo valstybės institucija ar įstaiga, kuri ir buvo pateikusi siūlymą įtraukti duomenis apie šį užsienietį į sąrašą).

Sprendimas išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo priimamas per 20 darbo dienų nuo Taisyklių 16 punkte nurodyto prašymo (siūlymo) išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo gavimo Migracijos departamente. Duomenys iš sąrašo išbraukiami sprendimo išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo priėmimo dieną.

Pagal Taisyklių 17 punktą, Migracijos departamentas gavęs prašymą išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo, raštu tai suderina su valstybės institucija ar įstaiga, pateikusia siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu. Nors Taisyklėse nustatyta speciali prašymo išbraukti duomenis iš sąrašo procedūra, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šia procedūra būtų pasinaudojęs.

VSAT kompetenciją ir funkcijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas, jo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad VSAT, laikydamasi Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų, atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę. Šio įstatymo 7 straipsnis VSAT suteikia įgaliojimus tikrinti asmenų bei transporto priemonių dokumentus, o 20 straipsnyje nustatyta, kad VSAT pareigūnai, pagal savo pareigas ir kompetenciją įgyvendindami VSAT priskirtas funkcijas pasienio kontrolės punktuose, turi teisę tikrinti reikalingus asmenų dokumentus, atlikti asmens apžiūrą bei daiktų patikrinimą.

2012 m. sausio 31 d. VSAT vado įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų 239–240 punktai reglamentuoja pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniojo funkcijas ir, be kitų, nustato pareigą trečiosios šalies piliečiui, kuriam Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka neleidžiama atvykti į valstybių narių teritoriją, surašyti atsisakymą leisti atvykti kertant sieną, užtikrinti, kad jis sugrįžtų į valstybę, iš kurios atvyko, o asmuo, neišleistas iš Lietuvos Respublikos, vyktų atgal į Lietuvos Respubliką (240.13 papunktis).

Šengeno sienų kodekso 14 straipsnis nustato, kad atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą.

Taigi, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas nuostatas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnai, vykdydami savo pareigas patikrino, ar pareiškėjas nėra įtrauktas į Užsieniečių, kuriems uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, ieškomų asmenų ar kitus sąrašus. Teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus pilietį pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinę sistemą, Užsieniečių registrą, šioje duomenų bazėje nepageidaujamų asmenų sąraše atitinkamuose laukeliuose buvo nurodytas šio piliečio vardas ir pavardė, gimimo data, uždraudimo atvykti data nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m.

Dėl sprendimo motyvų teismas pažymi, kad, priešingai, nei nurodo pareiškėjai, jame neturi būti detaliai išdėstyta uždraudimo atvykti priežastis, nes ginčijamas sprendimas yra iš esmės vykdomojo pobūdžio, o jo pagrindas yra Migracijos departamento sprendimas uždrausti atvykti. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad ginčijamo sprendimo forma yra nustatyta Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje. Taigi, šiame vykdomojo pobūdžio sprendime ir neturi būti atkartotos Migracijos departamento nustatytos aplinkybės ir motyvai, dėl kurių pareiškėjui uždrausta atvykti. Esminiai tokio sprendimo teisėtumo elementai yra priimtas atsakingos institucijos (Migracijos departamento) sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką (atsakovės matomas iš Migracijos departamento įvestų duomenų nacionaliniame sąraše) ir nacionaliniame sąraše esantis asmuo, kurio atžvilgiu šis sprendimas yra vykdomas.

Taigi, nustačius, kad pareiškėjas buvo įrašytas į nacionalinį sąrašą kaip nepageidaujamas asmuo, remiantis Migracijos tarnybos sprendimu, kuris yra nenuginčytas, jam į Lietuvos Respubliką buvo neleista atvykti pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Gyvenančių užsienyje tautiečių palaikymo ir jų teisių gynimo fondo ir D. F. (D. F.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.