- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- 2-397-620/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00867-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- A. R., K. R.
- Trečiasis asmuo
- Pasvalio rajono I-ojo notarų biuro, A. D., Pasvalio rajono 2-ojo notarų biuro
- Ieškovas
- UAB „Audrutis ir partneriai“
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loretai Kukelkienei., dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei Jūratei Meiluvienei, atsakovams A. R. ir K. R. trečiajam asmeniui Pasvalio rajono I-ojo notarų biuro notarei L. J. teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Audrutis ir partneriai“ ieškinį atsakovams A. R. ir K. R. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys A. D., Pasvalio rajono 2-ojo notarų biuro notarė I. B. Pasvalio rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. J.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2014 m. vasario 12 d. ieškovas ir atsakovai sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas pardavė, o atsakovai nupirko 0,0561 ha žemės sklypą, esantį Vyšnių g.15A, Pasvalio mieste. Ieškovo nuomone, atsakovas A. R. panaudojo realų grasinimą panaudoti ekonominį spaudimą, todėl ieškovas buvo priverstas sudaryti ekonomiškai nenaudingą sandorį.
2011 m. lapkričio 5 d. pirkimo pardavimo sutartimi atsakovai trečiajam asmeniui A. D. pardavė žemės sklypą. 2013 m. gegužės 31 d. atsakovas A. R. pateikė teismui ieškinį dėl restitucijos taikymo, o teismas atsakovo reikalavimu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė ieškovui minėtą žemės sklypą parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas yra sudaręs sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir arešto taikymas gali būti kaip pagrindas nutraukti sutartį.
Atsakovas A. R. pareiškė, jog sutiktų atsiimti ieškinį, jei ieškovas parduos atsakovui žemės sklypą. Ieškovas, norėdamas neprarasti Europos sąjungos paramos pagal vykdomą projektą, 2014 m. sausio 23 d. sudarė su atsakovu sutartį, kuria įsipareigojo ginčo sklypą parduoti atsakovui už 10.000 Lt, o atsakovas įsipareigojo kreiptis į Pasvalio rajono apylinkės teismą, kad būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos žemės sklypui.
2014 m. sausio 24 d. atsakovas A. R. privertė trečiąjį asmenį A. D. pasirašyti paprastąjį vekselį, kad turėtų garantiją, jeigu ieškovas nesutiktų sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.
2014 m. sausio 27 d. Pasvalio rajono apylinkės teismas nutraukė civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nes A. R. atsisakė nuo ieškinio, taip pat panaikino laikinąsias apsaugos priemones.
2014 m. vasario 12 d. ieškovas su atsakovu A. R. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas žemės sklypą pardavė už 10000 Lt.
Ieškovo nuomone, atsakovas A. R. grasinimu, kad jam neatsiėmus ieškinio ir galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms ieškovas patirs didelius nuostolius dėl Europos Sąjungos suteiktos paramos grąžinimo, privertė ieškovą sudaryti jam ekonomiškai ypač nenaudingą sandorį, nes ieškovas iš trečiojo asmens nupirko sklypą už 21 000 Lt, o pardavė atsakovui A. R. už 10.000 Lt. Minėta pirkimo-pardavimo sutartis buvo visiškai nenaudinga ieškovui, nes akivaizdžiai sumažino įmonės turtą ir padarė turtinių nuostolių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso(-toliau CK) 1.191 str.1d. ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (-toliau CPK) 135 str. prašė teismo:
Pripažinti negaliojančia 2014 m. vasario 12 d. ieškovo UAB „Audrutis ir partneriai“ ir atsakovo A. R. pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas A. R. teismo posėdžio metu nurodė ir pateikė atsiliepimą į ieškinį (I tomas,b.l.53-55), jog su ieškiniu nesutinka bei prašė ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje neteisingai bei klaidingai nurodo žemės sklypo, esančio Vyšnių g.15A, Pasvalyje pirkimo-pardavimo sutarčių istoriją. Paaiškino, jog 2011 m. lapkričio 5 d. su trečiuoju asmeniu A. D. buvo sudaryta minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurią pasirašė pagal jo išduotą įgaliojimą atsakovė K. R., nes tuo metu jis dirbo ne Lietuvoje. A. D., pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartį turėjo tikslą apgaule išvengti prievolės atsiskaityti visą sumą už perkamą sklypą laiku ir iš karto. Prieš sudarant sutartį pas notarę, A. D. paprašė jos sutuoktinės, jog būtų nurodyta, jog visa suma už perleidžiamą sklypą jau yra gauta, nes kitaip jis negaus kredito ir negalės sugrąžinti pinigų už perkamą žemės sklypą. A. D. už perkamą sklypą iš sutartos 20 000 Lt sumos prieš sutarties pasirašymą avansu sumokėjo tik 3000 Lt, o likusiai 17 000 Lt sumai 2011-11-05 išrašė vekselį.
2011-11-08 trečiasis asmuo A. D. skubiai perleido ginčo sklypą ieškovui UAB „Audrutis ir partneriai“, atsakovo nuomone siekdamas išvengti atsiskaityti pagal išrašytą vekselį, kurio apmokėjimo data buvo numatyta 2011 m. lapkričio 19 d. Minėtoje sutartyje tiek pardavėjas, tiek ir pirkėjo atstovas yra vienas ir tas pats asmuo-A. D..
Nesulaukdamas kada A. D. įvykdys savo įsipareigojimus ir galutinai atsiskaitys už parduotą sklypą, jis kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Buvo pradėtas išieškojimas, tačiau jis užtruko, nes A. D. neturėjo pajamų ir buvo išieškota tik dalis skolos. Supratęs, kad A. D. apgavo jo šeimą,2013 m. gegužės mėnesį jis kreipėsi į Pasvalio rajono apylinkės teismą dėl restitucijos taikymo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).Į kelis posėdžius UAB „Audrutis ir partneriai“ atstovas A. D. nevyko, o vėliau, 2014-01-20, atvykęs į posėdį jo paprašė atsiimti ieškinį, nes pasiūlė grąžinti žemės sklypą. Nors teisme buvo pasiūlyta sudaryti taikos sutartį, tačiau kitą dieną (2014-01-21) A. D. primygtinai siūlė sugrąžinti sklypą kita tvarka: taikos sutarties nesudaryti, nes tai sukeltų nepatogumų, bet teigė, jog viskas būtų greičiau ir paprasčiau, jei A. D. sugrąžina sklypą sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, o jis privalo atsiimti ieškinį, panaikinti 2011-11-05 vekselį bei sugrąžinti įmokėtą sumą už sklypą.
Būdamas sąžiningas, jis sutiko su A. D. prašymu ir įvykdė jo nurodytas sąlygas, t.y. grąžino jo 2011 m. lapkričio mėnesį sumokėtą sumą už sklypą (3000 Lt jis sumokėjo pervedimu), su A. D. broliu, atstovaujančiu UAB „Audrutis ir partneriai“ sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo avansą. Atlikus šiuos veiksmus, atsakovė K. R. nebetęsė išieškojimo pagal 2011-11-05 vekselį iš trečiojo asmens A. D., kuris 2014-01-24 jam išrašė naują vekselį, kaip garantą, kad jie nenukentės nutraukus vykdomąją bylą pagal pirmąjį vekselį. Vėliau šio vekselio jis apmokėjimui neteikė, o jį grąžino jį išdavusiam A. D.. Po to jam atsisakius ieškinio civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria jam buvo parduotas ginčo sklypas. Jokių kitų veiksmų kurie nurodyti ieškinyje jis neatliko, jis ieškovui negrasino, buvo tik dalykinis pokalbis su UAB „Audrutis ir partneriai“ akcininku V. D. jau po to, kai A. D. pateikė pasiūlymą ginčą išspręsti laisva valia, be teismo sprendimo, viską atstatant į pradinę padėtį , buvusią iki 2011-11-05.
Nurodė, jog ieškovas vadovaujasi melagingais motyvais ir prielaidomis, nes sudarant ginčo sandorį nepadarė jokių neteisėtų veiksmų,2014-02-12 sutartis buvo sudaryta teisėta, atitinkanti abiejų šalių valią ir ketinimus, jis negrasino, o taikos sutarties nesutiko pasirašyti. A. D., stengdamas išvengti visiško ir savalaikio atsiskaitymo pagal sutartį, pasinaudojo sunkia jų šeimos padėtimi, apgavo atsakovę K. R. ir įsigijo jam priklausiusį žemės sklypą už jį tesumokėdamas mažą dalį sutartos sumos.
Ieškovas sudarydamas sandorį buvo ekonomiškai stipresnė pusė, todėl jis jokiu būdu neturėjo galimybės paveikti ieškovo, be to ieškovas nepagrindė aplinkybės, kaip žemės sklypas yra susijęs su ieškovo gaunama parama. Atkreipė dėmesį, jog nors ir sutartis buvo sudaryta 2014 m. vasario mėnesį, ieškovas į teismą kreipėsi tik praėjus daugiau nei 7 mėnesiams nuo jos sudarymo, t.y. po to, kai jis pradėjo reikalauti įvykdyti reikalaujamos nuginčyti sutarties 6.4 punkto sąlygą, t.y., kai ragino pašalinti iš jo sklypo trečiajam asmeniui, ieškovo direktoriaus broliui priklausantį kilnojamąjį kioską. Kioske nevyko jokia prekyba, jis nėra nukeltas iki šiol. Mano, jog ieškovas ir kartu trečiasis asmuo A. D. piktnaudžiauja savo teise kreiptis į teismą, sudarydamas jam kliūtis disponuoti jam priklausančiu žemės sklypu, nuolat jam ir jo žmonai darė spaudimą,veikė pasitelkdamas apgaulę bei pasinaudodamas jo ir atsakovės patiklumu.
Atsiliepimas
A. K. R. teismo posėdžio metu nurodė bei pateikė atsiliepimą į ieškinį (I tomas,b.l.51-53) nurodydama, jos su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Ji patvirtino atsakovo A. R. atsiliepime nurodytas aplinkybes. Ji buvo įgaliota sudaryti pirminę 2011 m. lapkričio 5 d. sutartį su trečiuoju asmeniu A. D. dėl ginčo sklypo pardavimo. Jau tada prieš įeinant į notaro kabinetą A. D. jai nurodė, jog notarei sakytų, kad visą sumą už parduodamą žemės sklypą ji gavusi, nes kitaip jis negaus kredito ir negalės grąžinti jiems likusios nesumokėtos sumos. Jai buvo sumokėta iš viso tik 3000 Lt, iš kurių iš pradžių buvo duoti 2000 Lt, o vėliau 1000 Lt. Atsižvelgiant į tai, buvo pasirašytas vekselis 17000 Lt, t.y. likusiai nesumokėtai už perkamą žemės sklypo daliai. A. D. kitos sumos taip ir nesumokėjo, nors vis prašė palaukti, žadėjo, jog likusią sumą sumokės. A. D. ne tik žadėjo, jog likusius pinigus grąžins, bet ir ją gąsdino. Iš užsienio grįžęs A. R. matydamas, jog nesumokėta visa kaina už parduotą žemės sklypą ir A. D. pažadų nevykdo, todėl iš pradžių kreipėsi į antstolius. Išieškomos sumos buvo nedidelės, todėl jo sutuoktinis A. R. kreipėsi į teismą. A. R. atsiėmė ieškinį, o ieškovas su trečiuoju asmeniu sutiko, kad viskas grįžtų į pradinę padėtį, todėl ir sudarė 2014 m. vasario 12 d. kitos šalies pasiūlytą pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovui nebuvo grasinama, priešingai, jų šeima dėl to patyrė grasinimų, nukentėjo finansiškai, nes dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių-sklypo arešto negalėjo parduoti žemės sklypo, reikėjo imti kreditą.
Trečiasis asmuo A. D. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai (II tomas,b.l.4), atsiliepimo į ieškinį nepateikė. (A. D. kaip ieškovo atstovas, prašė atidėti teismo posėdį, nes turi nedarbingumo pažymėjimą. Nedarbingumo pažymėjimas nebuvo pateiktas prieš posėdžio pradžią -2015 m. spalio 6 d.09.00 val. Teismas neatvykimo priežastį nepripažino svarbia pagal (duomenys neskelbtini) str.1d., nes ieškovas yra bendrovė ir gali turėti kitų atstovų, kurie galėtų dalyvauti teismo posėdžio metu, teismo posėdžiai jau buvo atidedami nebe pirmą kartą ir nurodytos priežastys dar buvo laikomos kaip ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, tuo labiau, kad į teismo posėdį ieškovo prašymu buvo kviečiamas liudytojas V. D., pasirašęs prašomą pripažinti negaliojančia 2014 m. vasario 12 d. sutartį, ieškovo akcininkas (I tomas, b.l.77) į teismo posėdį neatvyko, nenurodęs priežasčių).
Trečiasis asmuo Pasvalio rajono 2-ojo notarų biuro notarė I. B. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai (I tomas,b.l.7) ir iš jos iki teismo posėdžio pradžios nebuvo gauta jokių prašymų, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Pasvalio rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. J. teismo posėdžio metu nurodė ir pateikė atsiliepimą į ieškinį (I tomas, b.l.135-136), jog su ieškiniu nesutinka, teismo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog ji 2011 m. lapkričio 5 d. tvirtino pačią pirmąją trečiojo asmens A. D. ir atsakovės K. R., kuri buvo įgaliota ir atstovaujanti sutuoktinį A. R. parduoti ginčo sklypą, kurio paskirtis gyvenamojo namo statybai. Vėliau iš užsienio sugrįžus A. R., jis atvyko pas ją į notarinę kontorą ir kartu atsinešė vekselį bei informavo, kad jo sutuoktinė buvo apgauta, nes A. D. jai nesumokėjo visos numatytos sumos už įsigytą žemės sklypą. Nurodė, jog jo žmonai buvo patarta sakyti, kad ji visą sumą už žemės sklypą jau yra gavusi. Tas aplinkybes jo sutuoktinė galėjo jai nurodyti anksčiau, ji būtų paaiškinusi, kad buvo galima įrašyti į sutartį kitą atsiskaitymo už įgytą žemės sklypą tvarką.Vėliau kita Pasvalio rajono notarė patvirtino pirkimo pardavimo sutartį, kuria A. D. įsigytą žemės sklypą pardavė UAB „Audrutis ir partneriai“. Kai atsakovas pradėjo bylinėtis teisme dėl pirmosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo, šalys vėl kreipėsi į ją, norėdamos viską sugrąžinti į pirminę padėtį. A. D. jai pats nurodė kokias sumas reikia įrašyti už atgal perleidžiamą A. R. žemės sklypą, kurios ir buvo įrašytos į sutartį. Be to A. D. tuo metu turėjo išvykti į užsienį ir nors užsakytos pažymos iš Registrų centro dar galiojo ilgiau, tačiau jis pats skubino ir norėjo, jog sutartis būtų pasirašyta kuo greičiau. A. D. net įgaliojo kitą asmenį, t.y. V. D. ją pasirašyti. Notarė nurodė, jog jokio ekonominio spaudimo nebuvo nei iš vienos pusės, viskas vyko gera valia, buvo siekiama, jog viskas grįžtų į pradinę padėtį, be to 2014-02-12 pirkimo-pardavimo sutartyje sutapo visos nurodytos sumos, t.y., kurias atsakovas gavo ir kurias įsipareigojo sumokėti pervedimu bei pasirašytas vekselis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
LR CPK 12 straipsnis numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2011 m. lapkričio 5 d. atsakovo A. R. įgaliota atstovė K. R. (atsakovė) sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kuria pardavė 0,0561 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį Pasvalio r. sav., Pasvalio m., Vyšnių g.15A (I tomas,b.l.10-14).Sutarties 3.1 punkte buvo nurodyta, jog daikto kaina yra 20 000 Lt, kurią K. R. gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį.
2011 m. lapkričio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi trečiasis asmuo A. D. minėtą žemės sklypą pardavė UAB „Audrutis ir partneriai“, kurią pats ir atstovavo, už 21 000 Lt (I tomas,b.l.16-18).
Atsakovo A. R. nurodytas aplinkybes, jog įsigijus žemės sklypą už jį nebuvo sumokėta visa suma, tik dalis, t.y. 3 000 Lt, o 17 000 Lt sumai išrašytas vekselis patvirtina šie įrodymai, t.y. 2011 m. lapkričio 5 d. paprastasis vekselis, kuriuo A. D. įsipareigojo sumokėti 17 000 Lt K. R. (kuri buvo įgaliota sudaryti 2011 m. lapkričio 5 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį), lapkričio 19 d. (I tomas,b.l.108), kai pagrindinė sklypo pirkimo pardavimo sutartis jau buvo sudaryta ir joje nurodyta, kad už žemės sklypą visa pinigų suma (20 000 Lt) jau yra sumokėta. Trečiasis asmuo A. D. skubiai, t.y. jau trečią dieną po minėtos sutarties sudarymo ginčo sklypą perleidžia, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Audrutis ir partneriai“, kaip direktorius atstovaudamas ir bendrovę (I tomas,b.l.16-18), nors terminas sumokėti 17 000 Lt sumą dar nėra pasibaigęs.
Atsakovas A. R. 2013 m. gegužės 30 d. (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis) kreipėsi į Pasvalio rajono apylinkės teismą pareikšdamas ieškinį atsakovui A. D. dėl 2011 m. lapkričio 5 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
2014 m sausio 27 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo priimtas ieškovo A. R. atsisakymas nuo ieškinio ir byla (prasidėjus naujiems metams pakeistas bylos numeris. (duomenys neskelbtini)) nutraukta bei panaikintas 0,0561 ha žemės sklypo, esančio Vyšnių g.15 A, Pasvalio m. areštas (I tomas,b.l.22-23).
2014 m. sausio 23 d. ieškovas ir atsakovas A. R. sudarė sutartį pagal kurią UAB „Audrutis ir partneriai“, kaip 0,0561 ha žemės sklypo, esančio Vyšnių g.15 A, Pasvalio m. savininkai siūlė pirkti už 10 000 Lt, o A. R. tokį siūlymą priėmė, avansu sumokant 5000 Lt. Šalys įsipareigojo sudaryti minėto sklypo sutartį iškarto po to, kai bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės parduodamam sklypui, tačiau ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 10 d. A. R. įsipareigojo iš karto po minėtos sutarties pasirašymo, bet ne vėliau kaip per tris dienas kreiptis į Pasvalio rajono apylinkės teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ginčo žemės sklypui panaikinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas,b.l.21).
2014 m. vasario 12 d. UAB „Audrutis ir partneriai“ su atsakovu A. R. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovui už 10 000 Lt pardavė 0,0561 ha žemės sklypą, esančio Vyšnių g.15 A, Pasvalio m., kurioje nurodyta, jog 5000 Lt pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį, o 2000 Lt grynais pinigais pasirašant sutartį, likusią sumą-3000 Lt atsakovas A. R. įsipareigojo sumokėti pavedimu į pardavėjo sąskaitą iki 2014 m. liepos 1 d. (I tomas, b.l.24-29).
Atsakovo A. R. nurodytas aplinkybes, jog jis už ginčo sklypą buvo gavęs tik 3000 Lt ir sudarydamas 2014 m. vasario 12 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį atidavė visa ką yra gavęs pagal ankstesnę sutartį įrodo ir 2014 m. birželio 28 d. patvirtinimas UAB „Audrutis ir partneriai“ įgalioto asmens V. D. patvirtinimas (I tomas,b.l.109) bei 2014-06-25 banko vietinis lėšų pervedimas atliktas atsakovo ieškovui (I tomas,b.l.110).Likusi dalis, t.y.5000 Lt buvo grąžinti prieš pasirašant sutartį, 2000 Lt grynais pinigais pasirašant sutartį (I tomas,b.l.25).Kaip teigė atsakovas, tai buvo tokia suma, kurią jis buvo gavęs iš A. D. (3000 Lt) ir antstolei vykdant skolos išieškojimą pagal 2011 m. lapkričio 5 d. vekselį. Antstolė I. E. 2015-10-05 pažymoje Nr.(duomenys neskelbtini) patvirtino, jog jos kontoroje nuo 2011-11-28 yra vykdomas Pasvalio rajono I-ojo notarų biuro notarės L. J. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 17 215 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. D., gim.1977-09-12, išieškotojos K. R., gim.1977-09-12, naudai.2014-01-24 išieškotoja K. R. pranešė, kad skolininkas pagal minėtą vykdomąjį dokumentą sumokėjo 17215,00 Lt skolos ir būtinas vykdymo išlaidas ir ji pretenzijų neturi. Laikotarpiu nuo 2011-11-28 iki 2014-02-28 iš skolininko gaunamų pajamų VSDFV Pasvalio skyriuje išmokų buvo išieškota 1699,58 Lt (1250,42 Lt skolos ir 449,16 Lt vykdymo išlaidų (II tomas, b.l.14).
Pagal 2014 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties 6.4 punktą A. R. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. leido pardavėjui-ieškovui šiame sklype panaudos pagrindais laikyti kilnojamąjį kioską. Kaip apklausti patvirtino atsakovai, kioskas taip ir liko sklype, nors jie ir išreiškė valią, jog jis būtų nukeltas, tačiau iki šiol ieškovas kiosko iš sklypo nepašalino. Trečiasis asmuo notarė L. J. patvirtino, jog kioske niekada nebuvo vykdoma prekyba ir žemės sklypas nėra susijęs su bendrovės vykdoma veikla, jo paskirtis yra gyvenamojo namo statyba ir šiame sklype pagal gaunamą paramą nieko nebūtų leidę statyti. Ieškovas nenurodė aplinkybių, kodėl dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nesikreipė po sandorio sudarymo, o kreipėsi tik praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams, t.y. jau po termino laikyti ginčo sklype kioską pasibaigimo.
Byloje apklausta notarė L. J. apklausta teismo posėdžio metu patvirtino atsakovų nurodytas aplinkybes, jog sudarant 2014 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį jokio grasinimo iš atsakovo A. R. nebuvo, priešingai, pats ieškovo atstovas A. D. skubėjo ją sudaryti. A. D. jai nurodė kokias sumas reikia įrašyti už atgal perleidžiamą A. R. žemės sklypą. Be to A. D. tuo metu turėjo išvykti į užsienį ir nors užsakytos pažymos iš Registrų centro dar galiojo ilgiau, tačiau jis pats skubino, jog sutartis būtų pasirašyta ir įgaliojo kitą asmenį, t.y. V. D. ją pasirašyti. Notarė patvirtino, jog jokio ekonominio spaudimo nebuvo nei iš vienos pusės, viskas vyko gera valia, buvo siekiama, jog viskas grįžtų į pradinę padėtį, net sutapo visos nurodytos sumos, t.y., kurias atsakovas gavo ir kurias įsipareigojo sumokėti pervedimu bei pasirašytas vekselis. Notarė nurodė, jog ir po 2011 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties (I tomas, b.l.10-15) sudarymo, atsakovas A. R. buvo atvykęs pas ją su vekseliu (17000 Lt sumai) ir paaiškino, jog nors ir jos įgaliota atstovė K. R. nurodė, jog ji visą sumą už parduotą sklypą gavo, tačiau faktiškai buvo gavusi tik 3000 Lt. Notarė paaiškino, jog dėl daikto kainos ir atsiskaitymo tvarkos ji visada teiraujasi sandorį sudariusių asmenų ir jeigu nebuvo gauta visa suma, atsakovė galėjo jai tai pasakyti, būtų įrašę kitokią atsiskaitymo tvarką, pavyzdžiui dalimis. Ji patarė atsakovui A. R. kreiptis į teismą.
Ieškovas ieškinyje teigė, jog atsakovas A. R. jiems grasino, jog neatsiėmus ieškinio ir galiojant laikinosios apsaugos priemonėms ieškovas patirs didelius nuostolius dėl Europos sąjungos suteiktos paramos grąžinimo ir taip privertė ieškovą sudaryti jam ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Iš pateiktos prie ieškinio Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“2012 m. spalio 1 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas,b.l.30-36) matyti, jog ieškovas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Medienos dirbinių gamybos vystymas“. Sutartyje buvo nurodyta paramos išmokėjimo tvarka, jos mokėjimas išskaidytas į keturias dalis ir skirtas pastatų statybai ir rekonstrukcijai, bendrosios išlaidoms (konsultacijoms projekto rengimo ir įgyvendinimo klausimams); įrangai, technikai (teleskopiniam krautuvui, rąstų pjovimo įrangai, stūmokliniam kompresoriui, įvairioms staklėms, kombinuotos katilinės įrangai, džiovyklai) įsigyti, tačiau parama nebuvo susijusi su atitinkamų žemės sklypų įsigijimu ir specialiai skirta perėjimui ne prie žemės ūkio veiklos. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog ginčo sklypo pardavimas yra susijęs su Europos Sąjungos paramos praradimu.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam, jog būtų galima pripažinti sandorį sudarytu dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, būtina šių sąlygų visuma: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iš sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siūlymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, kreipimasis į teismą dėl prievolės vykdymo, negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2012-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. . (duomenys neskelbtini).
Pagal CK 1.91 straipsnio 4 dalį nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kiekvienoje konkrečioje byloje aptariamu pagrindu ginčijamo sandorio vertinimas priklauso nuo individualių byloje nustatytų jo sudarymo aplinkybių.
Protingumo principas sutarties šalims reiškia, kad jie patys turi rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Bylos duomenimis nustatytos visai kitokios aplinkybės, nei nurodė ieškovas, kad sudarant 2014 m. vasario 12 d. žemės sklypo-pirkimo pardavimo sandorį buvo siekiama atstatyti pradinę situaciją, kai trečiasis asmuo A. D. 2011 m. lapkričio 05 d. sudarė su atsakove K. R. (įgaliota atsakovo A. R. atstove) žemės sklypo, esančio Pasvalio r.sav., Pasvalio m., Vyšnių g.15A pirkimo-pardavimo sandorį ir liko visiškai su ja neatsiskaitęs, o po to po trijų dienų žemės sklypą pardavė ieškovui, pats atstovaudamas uždarąją akcinę bendrovę „Audrutis ir partneriai“. Apie tai, jog trečiasis asmuo A. D. neatsiskaito už suteiktas paslaugas (pastatytą namą parduotame žemės sklype) atsakovo prašymu patvirtino ir apklaustas liudytojas A. M., nors jis ilgą laiką vis žadėjo tai padaryti. Jis paaiškino, jog su A. D. vyksta nuolatiniai teismų procesai, nes jam kreipusis į teismą dėl pinigų už pastatytą jo sklype namą priteisimo, A. D. žadėjo jas atlyginti, net patikėjęs jo pažadais, paliko ieškinį nenagrinėtą, bet po kiek laiko A. D. ne tik, kad nepradėjo nors dalimis mokėti už suteiktas paslaugas, bet inicijavo įvairių kitų bylų, t.y. civilinės ir baudžiamosios bylų jam iškėlimą. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovo atstovai konsultavosi ir su notare, žinojo dėl kokių priežasčių jis yra sudaromas, pats ieškovo atstovas nurodė notarei kokią kainą įrašyti už žemės sklypą, ką patvirtino ir notarė ir byloje pateikti įrodymai (vekselis, pinigų pervedimo dokumentai ir kt.). Pagal sutarties laisvės principą civilinių santykių subjektai turi teisę patys nuspręsti ar reikia jiems sudaryti konkrečią sutartį ar ne. Sutarties šalys turi teisę ne tik sudaryti sutartį, bet ir susitarti dėl jos sąlygų, t. y. sutarties laisvė apima ir laisvę savarankiškai nustatyti jos turinį bei formą, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jo turinį nustato imperatyvios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ar teisės principai (CK 6.156 str. 1, 2, 4 d.). Viena iš sutarties laisvės principo išraiškų yra įtvirtinta CK 6.313 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, jog parduodamo daikto kaina yra nustatoma pinigais šalių susitarimu. Ieškovas UAB „Audrutis ir partneriai“, būdamas juridinis asmuo, kuriam, kaip verslininkui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, sudarydamas 2014 m. vasario 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį turėjo visas galimybes įvertinti reikšmingas sandorio aplinkybes ir apsispręsti dėl sandorio sudarymo. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Teismas sutinka su atsakovų atsiliepimuose ir teismui duotuose paaiškinimuose išdėstyta pozicija, kad byloje esantys duomenys ir įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčijami sandoriai turėtų kokių nors požymių, numatytų CK 1.80, 1.91 straipsniuose.
Išnagrinėjus bylą konstatuotina, jog 2014 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta siekiant šalims sugrįžti į pirminę padėtį, t.y., kai trečiasis asmuo įsigijo iš atsakovo A. R. žemės sklypą ir už jį nepilnai atsiskaitė. Ieškovo prašomi apklausti liudytojai, advokatų padėjėjai K. J. ir K. R. atsisakė liudyti, nes aplinkybes sužinojo vykdydami savo profesines pareigas, o liudytojas V. D. į teismo posėdį neatvyko, nors teismo šaukimas jam buvo įteiktas asmeniškai (II tomas, b.l.5).
Nurodytų aplinkybių visuma, ieškovui neįrodžius ekonominio spaudimo (grasinimų) padarinių realumo ir byloje nenustačius akivaizdžių ieškovui nenaudingų ekonominių sąlygų, leidžia padaryti išvadą, kad ginčo sandoris nebuvo sudarytas dėl atsakovo A. R. ekonominio spaudimo ieškovui.
Pagal byloje esančius dokumentus atsakovas A. R. turėjo 115,85 Eur (400 Lt) bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas ( b.l.111-112) ir kelionės išlaidas, kurios sudaro 57,94 Eur ( I tomas,b.l.113-114,II tomas,b.l.12-13, apskaičiuotos pagal Susisiekimo ministro įsakymą „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“, į teismo posėdžius vyko kelis kartus). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys buvo atmestas, todėl iš ieškovo priteistina 173,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. R. (CPK 88 str.1d.9 p., 93 str.1d.,98 ,99 str.) bei 42,20 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 88 str.1d.3p.,92,93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)265,270 str., teismas
nusprendė:
Ieškovo UAB „Audrutis ir partneriai“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Audrutis ir partneriai“, į.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. R., a. k(duomenys neskelbtini) 173,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Audrutis ir partneriai“, į. k.(duomenys neskelbtini), 42,20 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Priteistą valstybei sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (gavėjo koda. (duomenys neskelbtini) ) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660,o mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti į Rokiškio rajono apylinkės teismo raštinę (Respublikos 82,Rokiškio m.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per šį rajono apylinkės teismą.