Kauno apygardos teismo nutartis

2013-02-06 · Civilinė byla Nr. 2S-361-324/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-02-06Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-14Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-06
Bylos Nr.
2S-361-324/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-14986-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kaduva“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-361-324/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14986-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaduva“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19307-192/2012 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Panemunės kelias“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaduva“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 56 672,75 Lt skolai grąžinti, 13 116,36 Lt delspinigių, 7,75 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančių piniginių lėšų, nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštą 69 789,11 Lt sumai. Prašymą grindė tuo, kad atsakovė piktavališkai nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, gali imtis priemonių turtui nuslėpti, ieškinio suma yra didelė, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi areštavo atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne didesnei kaip 69 789,11 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ne didesnei kaip 69 789,11 Lt sumai, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti atsakovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove ir mokėti mokesčius valstybei. Atsižvelgęs į aplinkybes, kad ieškovės pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas sutartinės prievolės nevykdymu, atsakovė gera valia nevykdo savo prievolės ieškovei, nereaguoja į raginimus padengti įsiskolinimą, sprendė, jog ieškovė turi pagrindą prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui. Konstatavo, kad ginčo suma yra didelė. Nustatė, jog 2012 metais dėl kreditorinių reikalavimų UAB „Kaduva“ yra iškelta ne viena byla, jai taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė gali būti nesąžininga, vengs įvykdyti teismo sprendimą.

Ieškovė nepagrindė savo samprotavimų dėl aplinkybių, padidinančių teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar negalimumą. Vien ieškovės nurodoma didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Ieškovė, nurodydama, jog prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia nagrinėti nepranešus atsakovei, elgiasi nesąžiningai, nes nesprendė ginčo taikiai, ne teismine tvarka.

Nevertinta, kad atsakovė yra didelė bendrovė, dirbanti pelningai ir vykdanti įsipareigojimus, turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, gauna kreditus iš bankų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai apsunkintų bendrovės ūkinę–finansinę veiklą, pasunkėtų atsiskaitymai su tiekėjais ar kitais subjektais, dėl to šie galėtų taikyti sutartyse numatytas sankcijas, o atsakovė patirtų didelę žalą, valstybės biudžetas netektų didelės dalies pajamų (mokesčių). Be to, iš „Swedbank“, AB 2012 m. spalio 5 d. mokėjimo nurodymo Nr. 708 ir AB „Lietuvos dujos“ 2012 m. lapkričio 22 d. išduotos pažymos matyti, kad atsakovė sumokėjo ieškovei dalį skolos, liko skolinga tik 46 672,75 Lt. Atsakovė nevengia mokėti skolos, pagal galimybes siekia ją kuo greičiau likviduoti.

Prašo panaikinti nutartį ir atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, jog atsakovės sutartinis įsipareigojimas ieškovei nebuvo įvykdytas. Atsakovė nepateikė įrodymų apie savo finansinę padėtį, patvirtinančių, kad ji ateityje bus pajėgi įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą. Aplinkybė, kad atsakovei 2012 metais dėl kreditorinių reikalavimų yra iškelta ne viena byla, jai yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, paneigia atsakovės argumentą, jog ji yra pelningai dirbanti ir savo įsipareigojimus vykdanti bendrovė. Kadangi pirmiausia yra areštuojamas atsakovės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi įtakos atsakovės atsiskaitymams su trečiaisiais asmenims. Atsakovė nurodė skolos dalį be prašomų priteisti delspinigių, nors ieškinio sumą sudaro skola ir delspinigiai. Aplinkybė, jog atsakovė sumokėjo dalį skolos, nesudaro pagrindo panaikinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiu atveju atsakovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo arba vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įprastai nagrinėjamas nepranešus atsakovui, o tik išimtiniais atvejais, kai yra būtinybė, apie tai pranešama atsakovui (CPK 147 str. 1 d.). Ieškovė ne kartą bandė ginčą spręsti taikiai – siuntė atsakovei pranešimus, nurodydama, jog ji pradelsė sumokėti skolą, prašė atsakovės sumokėti skolą gera valia, tačiau atsakovė šiuos pranešimus ignoravo, piktybiškai vengė padengti įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus procesinio teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą.

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas atsakovei buvo grindžiamas įsiskolinimu pagal 2012 m. gegužės 9 d. rangos sutartį Nr. 12-10, jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija PN Nr. 20, 24 ir 25. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo manyti, kad ieškinys yra nepagrįstas ir, preliminariai vertinant, negalėtų būti patenkintas. Be to, pati atsakovė atskiruoju skundu skolos iš esmės neneigia, nurodo, kad stengiasi ją kuo greičiau likviduoti.

Nepagrįstu laikytinas atsakovės argumentas, jog teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei nepateikus įrodymų apie tai, kad atsakovė gali būti nesąžininga, vengs įvykdyti teismo sprendimą. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atsakovės turtinė padėtis nebuvo žinoma, todėl, esant dabartinei ekonominei situacijai ir nesant duomenų apie atsakovės finansines galimybes, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės nurodytais argumentais ir laikė, jog didelė ieškinio kaina (69 789,11 Lt), aplinkybė, jog atsakovė vengia atsiskaityti, gali padidinti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Atsakovė pagrįstai teigia, kad vien didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-971/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-882/2012), tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Ją taikydamas teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes ir nuspręsti, ar, atsižvelgus į konkretaus atsakovo finansines galimybes, galima daryti išvadą, kad jam ieškinio reikalavimo suma yra didelė ir tai gali sukelti sunkumus įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju. Byloje esant įrodymų, jog ieškinio suma, lyginant su atsakovo nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, jam nėra didelė, laikytina, kad objektyvios grėsmės dėl didelės ieškinio sumos būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas yra paneigtas ir teismas neturi pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui galėjo pateikti įrodymus, kurių pagrindu jis galėtų spręsti, jog reikalavimo suma jai nėra didelė, ir tokiu būdu paneigti objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (CPK 178 str.). Atsakovei nepateikus duomenų apie jos turtinę padėtį, pagrindžiančių, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nekeltų grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui, konstatuotina, kad pareikšto reikalavimo suma atsakovei yra didelė, tai objektyviai padidina teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl pirmosios instancijos teismas pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimui pagrįstai taikė atsakovės turto areštą.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ne didesnei kaip 69 789,11 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ne didesnei kaip 69 789,11 Lt sumai areštas – proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Dėl to nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai apsunkins atsakovės ūkinę–finansinę veiklą.

Atsakovės argumentai dėl ieškovei sumokėtos skolos dalies taip pat nesudaro pagrindo panaikinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau atsakovė gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 str.).

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Teisėja Virginija Gudynienė