Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, Vigintas Višinskis, susipažinęs su restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ prokuristo M. V. ir restruktūrizuojamos bendrovės akcininkės uždarosios akcinės bendrovės „Arvi ir ko“ pateiktu nušalinimo pareiškimu visiems Kauno apygardos teismo teisėjams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. B2-1537-260/2020 nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškimas motyvuojamas byla nagrinėjančio Kauno apygardos teismo teisėjo R. B. 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pareiškėjų įsitikinimu, šioje nutartyje teisėjas netinkamai konstatavo ir vertino faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai sustabdė teisėtų RUAB „Lietuvos cukrus“ vadovų įgaliojimus. Šia nutartimi teisėjas sąmoningai ignoravo teismų sistemos ir konstitucinius teisinės valstybės principus, nesilaikė proceso įstatymo normų, todėl kyla abejonių dėl jo nešališkumo. Be to, teisėjas bendrovės valdymą patikėjo už administruojamų įmonių turto grobstymą teistam asmeniui. Dar daugiau, restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ perėmimas vyko brutaliai, sumušant bendrovės vadovus bei šturmuojant bendrovės patalpas. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog paskirtoji administratorė UAB „Insolvensa“ veikia išimtinai ją pasiūliusios kreditorės UAB „Žvalguva“ interesais.

Kadangi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas M. B. atmetė pareiškėjų nušalinimo pareiškimą teisėjo R. B. atžvilgiu, kyla abejonių ir dėl jo paties nešališkumo. Be to, skyriaus pirmininkas turi reikšmingą įtaką visų Kauno apygardos teismo teisėjų atžvilgiu, todėl nušalinimas reiškiamas visiems šio teismo teisėjams.

Iki nušalinimo pareiškimo išnagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme gauti UAB „Insolvensa“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, jog teismo nušalinimo pareiškimas yra nepagrįstas, o prašymą dėl nušalinimo padavė tokios teisės neturintys asmenys.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju nušalinimo pareiškimas grindžiamas civilinę bylą Nr. B2-1537-260/2020 nagrinėjančio teisėjo R. B. procesiniais veiksmais 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi taikant laikinąsias apsaugos priemones bei šia nutartimi sukeltomis teisinėmis bei faktinėmis pasekmėmis, tačiau nenurodo nė vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 65 straipsnyje įtvirtintų teisėjų nušalinimo pagrindų. Tokių pagrindų nepatvirtina ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-1537-260/2020 medžiaga.

Siekiant pašalinti keliamas abejones dėl galimos Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko įtakos šios bylos procesiniai baigčiai pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjai nagrinėjantys bylą turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Kiti tiek nušalinimo pareiškime, tiek UAB „Insolvensa“ rašytiniuose paaiškinimuose pateikti argumentai nesusiję su galimu teismo šališkumu, jais iš esmės kvestionuojamas Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas bei paskirtosios administratorės UAB „Insolvensa“ veiksmų legitimumas. Šiais klausimais, spręsdamas nušalinimo pareiškimo pagrįstumo klausimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas neturi kompetencijos pasisakyti.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, sprendžiama, kad pareiškėjai nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. B2-1537-260/2020 gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas,

nutaria:

restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ prokuristo M. V. ir restruktūrizuojamos bendrovės akcininkės uždarosios akcinės bendrovės „Arvi ir ko“ nušalinimo pareiškimo visiems Kauno apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. B2-1537-260/2020 nagrinėjimo netenkinti.