Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Eglei Stanevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. Š., nukentėjusiojo mažamečio R. J. įstatyminiam atstovui R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 181³ str. 1 d. surašytas N. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietei, pensininkei, gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-01-10, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini)mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), N. Š., įėjusi į klasę, kurioje prasidėjo rusų kalbos pamoka, nekreipdama dėmesio į mokytojos A. K. pastabas nurimti, pakeltu tonu mokinių akivaizdoje naudojo psichologinį smurtą mokinio R. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio ,,Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos“ 2 dalį ir neteisėtai trukdydama mokiniams naudotis savo teise į mokslą, N. Š. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama N. Š. teismo posėdyje savo kaltę neigė ir paaiškino, kad 2012-01-10, 10.34 val. apsipirko IKI, o išėjus iš prekybos centro, iš jos pradėjo šaipytis keturi vaikai, kurių ji nepažinojo, sakydami ,,močia eina“. Ji paklausė, ko tiems vaikams reikia, jie perbėgo į kitą gatvės pusę sakydami ,,tavo T. bailys“. T. yra jos anūkas, kuris prieš dvejus metus buvo sumuštas R. J.. Šiuo metu teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl jos anūko traumavimo. Norėdama išsiaiškinti, kokie vaikai iš jos šaipėsi, ji nuėjo į anūko mokyklą. Tuo metu buvo pertrauka (10.45 val.), ji įėjo į anūko klasę, nes manė, kad vaikai galėjo būti jo klasiokai. Paklausė vaikų, ar matė atbėgančius vaikus. Vienas vaikas sakė matęs, tačiau R. J. trenkė ranka per suolą ir pasakė jam tylėti. R. J. sakė žinąs, kokie vaikai atbėgo į mokyklą, bet nesakys. Ji liepusi jam neišsisukinėti, sakė, kad bus iškviesta policija, socialinė pedagogė ir viskas bus išsiaiškinta. Į klasę įėjo mokytoja, jai papasakojo viską kas įvyko, paprašė jos iškviesti socialinę pedagogę. Viena mergaitė, pasiųsta mokytojos nubėgo pakviesti socialinės pedagogės, ji išėjo į koridorių ir pastarosios laukė. Su socialine pedagoge susitiko koridoriuje, nuėjo į jos kabinetą aiškintis, būdama ten, iškvietė policiją. Policijos laukė dvi valandas, bet ji neatvažiavo, vėliau t.y. 23.30 val. policija atvažiavo į namus. Socialinė pedagogė mokykloje aiškinosi, kurie vaikai buvo prie IKI ir iš jos šaipėsi. Ji gavo iš socialinės pedagogės lapelį, ant kurio buvo užrašytos kelių vaikų pavardės. Lapelį su vaikų pavardėmis ji parodė policijos pareigūnams.

Mažametis nukentėjusysis R. J., teisme apklaustas dalyvaujant jo įstatyminiam atstovui R. J. ir socialinei pedagogei S. E. K., paaiškino, kad po 3-jų pamokų per ilgają pertrauką jie eina pavalgyti. Tą kartą su draugais N. C. ir T. Z. ėjo į IKI parduotuvę nusipikti maisto. Grįžtant prie mokyklos įėjimo sutiko klasės draugą R. S., kuris buvo su A. M. ir A., kurio pavardės nežino. R. S. pasakojo, kad buvo sutikę T. močiutę N. Š., sakė, jog vienas jų T. močiutei sušuko, kad T. bailys. Jis grįžo į klasę, nuskambėjo skambutis į pamoką. Netrukus į klasę atėjo T. močiutė. Ji nesistengė atpažinti vaikų, kurie sušuko ,,T. bailys”, tiesiog paklausė, kuris yra R. J.. Jis prisistatė, kad R. J. yra jis. Ji pradėjo jį kaltinti tuo, ko jis nepadarė. Pora klasiokų jai patvirtino, kad tai padarė ne jis, tačiau ji vistiek apšaukė jį banditu ir melagiu. Klasiokams sakant, kad ne jis taip padarė, N. Š. paklausė, tai kas tada. Klasiokas E. B. paklausė jo, sakyti ar ne. Jis, nenorėdamas, kad būtų kabinėjamasi prie jo draugų, pasakė E. B. nesakyti. Tai išgirdusi T. močiutė pradėjo rėkti ant jo, kad jis vadovauja vaikams ką daryti. Pradėjo įžeidinėti jo tėvą, vadindama jį gyvate, sakė, kad jis išsisukinėja. Netrukus atėjo mokytoja, buvo iškviesta socialinė pedagogė, su kuria N. Š. išėjo. Tos pačios pamokos metu jį išsikvietė socialinė pedagogė, jie kalbėjosi.

Mažamečio nukentėjusiojo R. J. įstatyminis atstovas R. J. paaiškino, kad iš sūnaus sužinojo, jog T. močiutė (N. Š.) buvo atėjusi į mokyklą ir jį iškoneveikė, nors jis ir nebuvo tarp besišaipančių berniukų. Kitą dieną jis nuėjo į mokyklą, klasės auklėtoja paaiškino, kad su vaikais pasikalbėjo, viską išsiaiškino, patvirtino, kad jo sūnaus ten nebuvo. Socialinė pedagogė viską labai greitai išaiškino. Kaip jam papasakojo sūnus, N. Š. įėjo į klasę klausdama, kur R. J., jau su nuostata, kad tai buvo R. J.. Ji pradėjo sūnų kaltinti, kalbėjo apie teismus, sakė, kad jie nenori mokėti pinigų, vadino jį nusikaltėliu, o jo tėvą (jį) gyvate, nes jie išsisukinėja. Įėjus į klasę mokytojai, N. Š. tonas pasikeitė. Kiek jam žinoma, N. Š. į klasę atėjo dar per pertrauką, tačiau jos aiškinimasis dar tęsėsi ir 10 minučių per pamoką.

Liudytoja A. K., rusų kalbos mokytoja, paaiškino, kad nuskambėjus skambučiui ir eidama į pamoką, dar koridoriuje išgirdo, jog klasėje triukšmas. Jai pasirodė nenormalu, nes klasė yra gana rami. Įėjusi klasėje pamatė garsiai, pakeltu tonu šnekančią ir susijaudinusią moterį (N. Š.), vaikai buvo įsiaudrinę. Ji stengėsi nuraminti klasės vaikus, N. Š. pasakė, kad ši turi kalbėti su ja, kalsės mokytoja, o ne su vaikais. Bandė aiškintis situaciją, tačiau dialogą su vaikais N. Š. vedė nepaisydama jos. Ji vaikams liepė pasiimti knygas ir pradėti dirbti. Pradėjus aiškintis situaciją su N. Š., pastaroji paminėjo kažkokio berniuko pavardę, kurio jos klasės pogrupyje nėra. N. Š. sakė, kad iš klasės išeis, kai ateis socialinė pedagogė. Ji paprašė vienos mokinės pakviesti socialinę pedagogę, tačiau vaikas grįžo, nes nežinojo, kur jos kabinetas. Tada ji pati išbėgo ir į klasę pakvietė socialinę pedagogę, kuri N. Š. išsivedė.

Liudytoja Snaiguolė E. K., socialinė pedagogė paaiškino, kad prasidėjus pamokai, atbėgo uždususi rusų kalbos mokytoja A. K., pakvietė ateiti į jos klasę, nes atėjusi močiutė bando kažką aiškintis su vaikais ir visai negirdi jos, mokytojos. Nuėjusi į klasę, tarpduryje pamatė N. Š.. Jos paklausė, kas atsitiko, suprato, kad incidentas įvyko pertraukos metu, paklausė vaikų, kas ką gali paaiškinti. R. J. ir E. B. ant lapelio užrašė vaikų pavardes, kurie galėjo dalyvauti tame incidente. Su N. Š. ji grįžo į savo kabinetą. Pastaroji sėdėjo, o ji tuo metu bėgiojo po mokyklą ir ieškojo vaikų, kuriuos paminėjo E. B. ir R. J.. Pamokos metu nustatyti vaikai tarpusavyje susitarti negalėjo, kadangi tai buvo vaikai iš skirtingų klasių, be to, jie visi jau sėdėjo pamokoje. Buvo nustatyta, jog R. J. per petrauką buvo išėjęs iš moklyklos, tačiau ne ta kryptimi. N. Š. prie IKI buvo sutikę: A. P., M. D., A. M. ir R. S.. R. J. tarp jų nebuvo. Sėdint jos kabinete, N. Š. buvo susijaudinusi ir labai pikta ant J. šeimos. N. Š. į mokyklą jau atėjo su išankstiniu nusistatymu, kad tarp iš jos pasišaipiusių vaikų buvo R. J.. Per 5-tą pamoką ji išsikvietė R. J. pasikalbėti dėl to, kas įvyko klasėje, R. J. verkė, nors tai jam nebūdinga, vaikas buvo susijaudinęs.

Liudytoja T. K., N. Š. dukra, paaiškino, kad mama telefonu jai pranešė, jog išėjusi iš parduotuvės buvo užpulta vaikų. Ją užkabino mažamečiai sakydami, ,,žiūrėk, močia velkasi, to bailio, K. to”. Mama susinervino, suprato, kad jeigu žino jos anūko pvaradę, gali būti iš jos anūko mokyklos, todėl nuėjo į anūko mokyklą. Nuėjusi į klasę, vienos mergaitės paprašė, kad būtų pakviesta socialinė pedagogė, ji pasirodė netrukus ir tai įvyko per pertrauką. Socialinė pedagogė pradėjo aiškintis įvykį. Ji paprašė mamos, kad perduotų telefono ragelį socialinei pedagogei S. E. K.. Pastaroji informavo ją, kad aiškinsis visų vaikų, dalyvavusių įvykyje, pavardes. Socialinės pedagogės ir mamos ji paprašė, kad būtų iškviesta policija, nes nusikaltimas įvyko viešoje erdvėje. Jau du metai vyksta civilinė byla dėl jos sūnaus Tomo sumušimo mokykloje, atsakovais įtraukti R. J. tėvai ir mokykla. Tai, kad R. J. buvo įtrauktas į policijos įskaitą, daug ką pasako. Jos nuomone, žodžiai ,,bailys” ir ,,močia” yra įžeidimas, pažeminimas.

Byloje esantis Saulėtekio policijos nuovados specialistės 2012-02-09 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad Dainavos policijos komisariate buvo gautas R. J. pareiškimas apie tai, kad 2012-01-10, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) mokykloje, N. Š., įėjusi į klasę, rusų kalbos pamokos metu pakeltu tonu mokinių akivaizdoje jo sūnų R. J., gim. (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo, vadino banditu, o jį patį gyvate. Pagal surinktą medžiagą, pil. N. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 181³ str. 1 d. N. Š. atsisakė pasirašyti ant protokolo ir jo neėmė, todėl tikslinga protokolą išsiųsti paštu (b.l. 3).

Iš 2012-02-02 nutarimo atsisakyti pradėti matyti, kad pagal R. J. pareiškimą buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi N. Š. veika (įžeidimas) atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. ir procesas galimas tik privataus kaltinimo tvarka (b.l. 6).

2012-01-26 R. J. pareiškimas patvirtina, kad jis kreipėsi į Dainavos policijos komisariatą dėl jo sūnaus R. J. ir jo paties įžeidinėjimo ir prašė N. Š. patraukti atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka (b.l. 7).

2012-01-26 R. J. paaiškino, jog iš sūnaus sužinojo, kad per rusų pamoką į klasę įėjusi T. močiutė, pirmiausia paklausė, kuris yra R. J., o sūnui atsistojus, ant jo pradėjo šaukti, kad jis šaipėsi iš jos ir jos anūko T.. Sūnui pasakius, kad jo ten nebuvo, N. Š. pavadino banditu, o jį – gyvate. Dėl kaltinimo nebūtais dalykais, jo sūnus patyrė emocinį stresą (b.l. 8).

2012-01-23 R. J. paaiškino, kad per pertrauką su draugais N. C. ir T. Z. ėjo į IKI nusipirkti valgyti. Grįžus į mokyklą, jis nuėjo į rusų kalbos pamoką, o jo draugai į vokiečių. Pamokos metu į klasę atėjo socialinė pedagogė su T. močiute. Socialinė pedagogė pasikalbėjo su mokytoja ir po kelių minučių trumpam išėjo į koridorių, klasės duris paliko atidarytas. Klasėje likusi T. močiutė paklausė, kuris yra R. J., jis atsistojo ir ji pakeltu tonu pradėjo jį vadinti banditu, o jo tėtį gyvate, sakė, kad jis meluoja ir išsisukinėja nuo teismo. Taip pat sakė, kad jis jos anūką vadina bailiu. Šiai dienai jis žino, jog R. S., A. M., A. P. ir dar kažkas ketvirtas, buvo sutikę T. K. močiutę ir A. pasakęs, kad T. yra bailys, pradėjo bėgti (b.l. 9).

Dėl incidento, įvykusio 2012-01-10 rusų kalbos pamokos metu (duomenys neskelbtini) klasėje, buvo inicijuotas klasės tėvų susirinkimas. Tėvai išreiškė susirūpinimą ir pasipiktinimą, kad buvo sutrukdyta pamoka, vaikai ir rusų kalbos mokytoja buvo priblokšti netikėtos situacijos, vaikai papasakojo jautęsi nesmagiai, kai neteisingai buvo apkaltintas jų klasės draugas ir pažemintas jo tėtis (b.l. 12).

2012-01-18 rusų kalbos mokytoja A. K. paaiškino, jog atėjusi į 6a klasę, rado nepažįstamą moterį, kuri buvo labai įsiaudrinusi ir pakeltu tonu bandė kažką aiškintis su mokiniais. Moters paminėtų vaikų jos klasėje nebuvo, buvo iškviesta socialinė pedagogė (b.l. 14).

2012-01-17 socialinė pedagogė S. E. K. paaiškino, kad atėjusi rusų kalbos mokytoja paprašė kuo skubiai ateiti į jos klasę. Nuėjusi klasės tarpduryje pamatė T. K. močiutę, kuri atrodė susijaudinusi ir kalbėjo pakeltu tonu. Ji jai paaiškino, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, keturi jų mokyklos mokiniai iš jos juokėsi, girdėjo juos sakant: ,,močia eina“ ir ,,T. bailys“. Supratusi, kad tai provokacija, atėjo į mokyklą aiškintis, kas ją užgauliojo. N. Š. nepažino, kokie vaikai ją užgauliojo, bet buvo įsitikinusi, kad tarp jų buvo R. J. arba jis nusiuntė savo draugus ją išprovokuoti. Su vaikais pedagogė išsiaiškino, kad tarp keturių berniukų R. J. nebuvo (b.l. 15).

Iš 2012-01-10 protokolo-pareiškimo matyti, kad N. Š. kreipėsi į policiją, jog 2012-01-10, apie 11.40 val., jai grįžtant iš parduotuvės, prie (duomenys neskelbtini) namo, keturi nepilnamečiai berniukai sakė jai ,,močia eina“ ir pradėjo juoktis iš jos anūko T. K., jį vadino ,,T. bailys“ (b.l. 17).

2012-02-08 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad pagal N. Š. pareiškimą atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 18).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad N. Š. pažeidė mažamečio R. J. ir (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasės vaikų, 2012-01-10 dalyvavusių rusų kalbos pamokoje teisę į saugią aplinką, naudodama psichologinį smurtą R. J. atžvilgiu, bei trukdė naudotis savo teise į mokslą. Iš liudytojos A. K. ir mažamečio nukentėjusiojo R. J. paaiškinimų nustatyta, kad N. Š. (duomenys neskelbtini) klasės vaikų akivaizdoje pakeltu tonu kalbėjo ir R. J. banditu bei melagiu išvadino, jau prasidėjus rusų kalbos pamokai. N. Š., nekreipė dėmesio į mokytojos A. K. reikalavimą nusiraminti ir klasėje kalbėti su ja, o ne tiesiogiai su vaikais. Ignoruodama mokytojos reikalavimą, N. Š. trukdė rusų kalbos pamoką, tuo pažeisdama (duomenys neskelbtini) klasės mokinių teisę į mokslą. Teismo posėdžio metu N. Š. teigė R. J. neįžeidinėjusi, psichologinio smurto jo atžvilgiu nenaudojusi, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, jog N. Š. klasės mokinių akivaizdoje pavadino jį banditu ir melagiu. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino jo atstovas pagal įstatymą R. J., liudytoja S. E. K. paaiškino, jog po konflikto su N. Š., R. J. verkė, nors tai šiam vaikui nėra būdinga. Be to, pažymėtina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog R. J. nebuvo tarp vaikų, kurie N. Š. atžvilgiu sakė ,,močia eina“, ,,T. bailys“. Tačiau į mokyklą N. Š. atėjo su išankstine nuostata, jog tarp keturių berniukų buvo ir R. J..

Esant šioms aplinkybėms, N. Š. pripažintina kalta pagal LR ATPK 181³ str. 1 d. ir baustina.

Motyvuojamoji dalis

N. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę lengvina tai, kad ji yra vyresnė negu 65 metų amžiaus ir yra neįgali (II grupės invalidumas).

Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę (duomenų apie administracines nuobaudas nėra), į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei siekiant LR ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, N. Š. skirtina LR ATPK 181³ str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. Š. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181³ str. 1 d., ir paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.