Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-256-805/2017 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei Prienų rajono Šilavoto pagrindinei mokyklai, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2016 m. lapkričio 7 d. Šilavoto pagrindinės mokyklos direktorės V. R. įsakymu Nr. 1.3V1-101 „Dėl nuobaudos vairuotojui R. J. skyrimo“ paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą – už neleistiną elgesį su mokiniais ir priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 2–3). Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti Prienų rajono Šilavoto pagrindinėje mokykloje vairuotoju. 2016 m. lapkričio 7 d. Prienų rajono Šilavoto pagrindinės mokyklos direktorės V. R. įsakymu už neleistiną elgesį su mokiniais mokykliniame autobuse jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Paskirtą nuobaudą apskundė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijai. 2017 m. sausio 20 d. komisijos sprendimu Nr. DGKS-345 prašymas panaikinti nuobaudą atmestas.Ieškovas nesutiko su atsakovės išvadomis, kad jis grubiai elgėsi su mokiniais, o kaltinimas, kad pravardžiuoja mokinius bei provokuoja juos replikomis, yra absurdiškas. Išvadose minimi mokiniai autobuse būna nedrausmingi, nesilaiko mokinio elgesio taisyklių – nesisega saugos diržų, skersai sėdi ant dviejų sėdynių, susideda ant jų kojas, tuo keldami sau pavojų. Be to, vaikai nuolat vartoja keiksmažodžius, triukšmauja, tyčiojasi iš kitų vaikų, juos užgaulioja, autobuse šiukšlina.Atsakovė Prienų rajono savivaldybės Šilavoto pagrindinė mokykla prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 30–35). Nurodė, kad nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio pradėjo gauti mokyklos mokinių bei jų tėvų nusiskundimus dėl ieškovo netinkamo elgesio atliekant savo darbines pareigas. Prienų rajono Šilavoto pagrindinės mokyklos direktorės įsakymu buvo sudaryta komisija galimam ieškovo darbo drausmės pažeidimui ištirti. 2016 m. spalio 10 d. Komisija pateikė išvadą, kurioje pažymėjo, kad ieškovas padarė tokius darbo drausmės pažeidimus: 1) sudaryto ir direktoriaus patvirtinto mokinių vežimo grafiko nesilaikymas, 2) neleistinas grubus elgesys su mokiniais; 3) sustojimas ir stovimas be reikalo (rūkymas), 4) pašalinių asmenų vežimas, 5) žala mokyklos įvaizdžiui ir reputacijai. Komisija sprendė, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovei 600,00 Eur už advokato teisinę pagalbą bei 41,00 Eur žyminio mokesčio ir 4,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nurodė, kad 2016 m. spalio 17 d. Prienų rajono Šilavoto pagrindinėje mokykloje buvo gautas 2016 m. spalio 14 d. mokyklos mokinių tėvų prašymas, adresuotas mokyklos direktorei, kuriame nurodyta, jog tėvai nori atsisakyti vairuotojo R. J. paslaugų dėl jo konfliktiško elgesio su mokiniais, vairuotojas vaikus vadina debilais, nedrausmingai vairuoja, nesilaiko grafiko, palieka vaikus (t. 1, b. l. 83). 2016 m. spalio 14 d. Prienų rajono Šilavoto pagrindinėje mokykloje vykusio visuotinio tėvų susirinkimo metu mokinių tėvai išreiškė nepasitenkinimą dėl mokyklos vairuotojo R. J. elgesio. J. R. nurodė, jog vairuotojas nepalaukia ir nepaima vaikų, nors mato juos atbėgančius, vaikus vadina debilais, jiems kelia neteisėtus reikalavimus. J. R. pritarė kitų mokinių tėvai (t. 1, b. l. 117–118). Komisija 2016 m. spalio 21 d. pateiktoje tyrimo išvadoje konstatavo, jog vairuotojas padarė šiuos pažeidimus: 1) sudaryto ir direktoriaus patvirtinto mokinių vežimo grafiko nesilaikymas, 2) neleistinas elgesys su mokiniais, 3) žala mokyklos įvaizdžiui ir reputacijai (t. 1, b. l. 152–154).Darbdavys, kaip pagrindą ieškovui skirti ginčijamą drausminę nuobaudą įsakyme nurodo darbuotojo neleistiną elgesį su mokiniais mokykliniame autobuse (šiurkštus elgesys, riksmai, barimai, pravardžiavimas), t. y. veiksmus, kuriais ieškovas pažeidė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-620 patvirtinto mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarkos aprašo 30.1 punktą, kuriame nustatyta, kad vairuotojas turi kultūringai ir mandagiai elgtis (t. 1, b. l. 177–182). Ieškovas taip pat pažeidė Prienų rajono Šilavoto pagrindinės mokyklos Darbo taisyklių, patvirtintų Šilavoto pagrindinės mokyklos 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1.3 V1-75, 48.1 punktą, kuris įpareigoja darbuotoją dirbti dorai ir sąžiningai, griežtai vykdyti pareigas, numatytas mokyklos nuostatuose, darbo tvarkos, pareiginėse instrukcijose, kituose lokaliniuose norminiuose dokumentuose, reglamentuojančiuose darbo sąlygas, taip pat 48.5 punktą, kuris numato darbuotojo pareigą atvykti į darbą tvarkingai apsirengus, būti mandagiam ir atidžiam su mokyklos bendruomenės nariais, jos svečiais (t. 1, b. l. 54–69). Pagal Tipinės mokyklinio vairuotojo instrukcijos 9 punktą, vairuotojui draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius, rūkyti mokinių akivaizdoje (t. 1, b. l. 92). Ieškovas su minėtų teisės ir vidaus aktų reikalavimais susipažinęs pasirašytinai.Teismas nurodė, kad ieškovui turėjo būti žinoma apie ankstesnius mokyklos vaikų skundus dėl jo elgesio, nes Prienų rajono Šilavoto mokyklos direktoriaus 2016 m. spalio 20 d. įsakymu vairuotojui R. J. nurodyta mandagiai elgtis su visais vaikais, važiuojančiais mokykliniame autobuse, laikytis važiavimo grafikų ir nerūkyti mokinių akivaizdoje. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo netinkamas elgesys su moksleiviais nebuvo epizodinis, jis buvo besikartojantis, tačiau ieškovas pažeidimo nepripažįsta ir nelinkęs savo elgesį vertinti kritiškai. Pažymėjo, kad byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovas ir toliau netinkamai elgiasi su moksleiviais, patvirtina įsiteisėjęs 2017 m. sausio 28 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2.9-3-1023/2017 (t. 1, b. l. 11– 24). Aptartų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad drausminė nuobauda – papeikimas – ieškovui paskirta nepažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo sąlygų, tvarkos ir terminų, o jos griežtumas adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir pasekmėms.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. J. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas išimtinai vadovavosi atsakovės parodymais bei jos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, netirdamas ir nesiaiškindamas, ar rašytiniai įrodymai yra patikimi ir atspindi objektyvią tiesą. Šis tariamas pažeidimas nėra niekaip užfiksuotas, jo nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai ir jis apskritai nebuvo įrodinėjamas. Nurodo, kad per visą darbo laikotarpį ieškovas nėra pavėlavęs į mokyklą atvežti mokinių, dėl jo kaltės nė vienas vaikas nepavėlavo į pirmą pamoką. Apeliantas nesuvokia, kokiais savo veiksmais padarė žalą mokyklos įvaizdžiui ir reputacijai. Be to, daug metų jis nerūko, todėl negalima daryti net prielaidos, kad vėlavo atvežti vaikus į mokyklą dėl to, jog rūkė. Pažymi, kad neatskleidus darbo drausmės pažeidimo turinio, nėra galimybės spręsti dėl pažeidimo buvimo ir jo sunkumo laipsnio, taip pat spręsti dėl taikytos drausminės nuobaudos adekvatumo padarytam pažeidimui, jos parinkimo kriterijų.Nei vienas iš tėvų ir vaikų, tariamai nepatenkintų ieškovo darbu, tiesiogiai jam jokių nusiskundimų ar priekaištų nėra išsakę, juolab kad nė su vienu iš vaikų apeliantas nėra turėjęs konfliktinės situacijos, išskyrus atvejį su E. K., tačiau drausminė nuobauda jam paskirta ne už tai.Pažymi, kad ieškovo ir Šilavoto pagrindinės mokyklos direktorės konfliktinius santykius patvirtina rašytiniai įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje, prijungtoje prie nagrinėjamos civilinės bylos. Dėl netinkamo direktorės elgesio ieškovas ne vieną kartą su skundais kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administraciją. Mokyklos direktorė į konfliktą įtraukė visą mokyklos bendruomenę, tame skaičiuje vaikus bei jų tėvus. Į direktorės sudarytą komisiją ištirti tėvų nusiskundimus visuomet buvo įtraukta jos pavaduotoja K., kurios sutuoktinis yra antrasis mokyklos vairuotojas. Todėl ji negalėjo būti objektyvi, nes yra suinteresuota, kad mokykloje vairuotoju liktų dirbti jos sutuoktinis, o ieškovas būtų atleistas iš darbo.Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą išreikalauti iš atsakovės rašytinius įrodymus apie tai, kad yra registruoti jo raštiški pranešimai apie netinkamą mokinių elgesį mokyklos autobuse, apie E. K. netinkamą elgesį mokykloje, ir tai užkirto ieškovui kelią įrodinėti savo teiginius rašytiniais įrodymais. Todėl teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių byloje surinktus duomenis ir paties deklaruojamas aplinkybes, todėl tokie ieškovo nurodyti argumentai vertintini kritiškai, siekiant išvengti drausminės atsakomybės.Teismas visiškai nepagrįstai priteisė iš ieškovo žyminį mokestį, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbuotojai bylose dėl reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisnių santykių, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleisti. Be to, ieškovui buvo teikiama nemokama teisinė pagalba, apmokant 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų. Todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, turėjo būti sumažintos 50 procentų. Pažymi, kad atsakovei buvo priteistos per didelės atstovavimo išlaidos, kadangi ieškovo gaunamas darbo užmokestis yra du kartus mažesnis už priteistas išlaidas.Atsakovė Prienų rajono Šilavoto pagrindinė mokykla atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Priešingai nei nurodo ieškovas, teismas išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino bylos įrodymus bei pasisakė dėl ieškovo neteisėtų veiksmų kvalifikavimo. Pažymi, kad ieškovo apeliacinis skundas yra grindžiamas ne byloje esančiais ir ištirtais įrodymais, bet teisės teorija ir samprotavimais, nesusijusiais su ginčo dalyku. Nors apeliantas nurodo, jog teismas neįvertino jo darbo drausmės pažeidimo sunkumo, tačiau akivaizdu, jog ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – neleistinai elgėsi su mokiniais, nesilaikė nustatyto grafiko (su šiuo grafiku buvo supažindintas pasirašytinai) ir tokiu būdu pažeidė vaikų konstitucines teises. Teismas iš bylos duomenų teisingai nustatė, kad ieškovas nepagarbiai elgėsi su mokiniais, juos įžeidinėjo, pravardžiavo, kitaip nepagarbiai elgėsi, jų atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą (neleido vaikams bendrauti, nepriimdavo į autobusą, liepdavo eiti pėsčiomis į mokymo įstaigą), nesilaikė mokyklos direktorės įsakymu patvirtinto vežimo grafiko ir kt. Tokie ieškovo veiksmai patvirtina, jog jis netinkamai atliko savo pareigas, be to, ieškovas ir toliau, jau po nuobaudos paskyrimo, veikia piktybiškai (jo atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kur jis pripažintas kaltu) ir jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro. Bylos rašytiniai įrodymai (vaikų, jų tėvų paaiškinimai, prašymai, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje ir kt.) patvirtina, jog ieškovas pažeidinėja vidaus darbo tvarkos taisykles, žemina mokyklos garbę, nepagarbiai elgiasi su vaikais.Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas netenkino apelianto prašymo ir neiškvietė į teismo posėdį jo prašomų liudytojų, kadangi teismas tai įvertino ir sprendė, jog šie liudytojai nieko nežino apie apelianto įvykdytą darbo drausmės pažeidimą, o gali apeliantą tik charakterizuoti.Apeliantas teigia, kad atsakovo naudai yra priteistos per didelės išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, atmesdamas ieškinį, privalėjo iš apelianto priteisti visas turėtas išlaidas, t. y. 1000 Eur už advokato pagalbą bei 210 Eur PVM. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ir priteista iš apelianto atsakovei 1210 Eur už advokato pagalbą. Visi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys faktą, kad atsakovas bankiniu pavedimu sumokėjo į advokatės A. R. sąskaitą 1210 Eur už teisinę pagalbą, yra byloje, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad jis nesupranta, už ką advokatei buvo sumokėti pinigai yra paneigtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis, ieškovas R. J. ir atsakovė Prienų rajono savivaldybės Šilavoto pagrindinė mokykla 2012 m. rugpjūčio 31 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 2.6. P4-164, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti mokyklinio autobuso vairuotoju. Darbo sutartis nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. pakeista DK 111 straipsnio 1 dalies pagrindu į neterminuotą (t. 1, b. l. 151-54). Šilavoto pagrindinės mokyklos direktorės 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1.3V1-101 drausminė nuobauda – papeikimas – pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktą (neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises) ieškovui (mokyklos vairuotojui) R. J. paskirta už tai, kad jis neleistinai elgėsi su mokiniais mokykliniame autobuse (šiurkštus elgesys, riksmai, barimai, pravardžiavimas), tuo pažeisdamas Švietimo ir mokslo ministro 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V–620 patvirtinto mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarkos aprašo 30.1 punktą (vairuotojas turi kultūringai ir mandagiai elgtis) ir Prienų rajono Šilavoto pagrindinės mokyklos Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Šilavoto pagrindinės mokyklos 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1.3 V1-75, 48.5 punktą (būti mandagiam ir atidžiam su mokyklos bendruomenės nariais, jos svečiais) (t. 1, b. l. 6). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234, 236 straipsniai) (įstatymų redakcijos, galiojusios drausminių procedūrų metu). Vienas darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis – darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju – darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra apibrėžtos teisės ir laisvės, kurios turi būti garantuojamos asmenims, esantiems Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje. DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises, atsižvelgiant į jos tikslus, aiškintina taip, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises ir laisves. Neleistinu elgesiu gali būti pripažįstamas ne bet koks netinkamas elgesys. Neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme paprastai suprantamas kaip toks darbuotojo elgesys darbe su lankytojais ar interesantais, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai šio darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai tvarkai. Aptariamojo pažeidimo subjektas yra darbuotojas, kuris pagal savo darbo funkcijų pobūdį bet kokia forma (pavyzdžiui, žodžiu ir kt.) kontaktuoja su trečiaisiais asmenimis (lankytojais, interesantais, pirkėjais ir pan.). Darbuotojo neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo to, ar elgiamasi tiesiogiai lankytojų ar interesantų akivaizdoje, ar bendraujant su jais telefonu, ar nagrinėjant šių asmenų prašymus bei skundus, ar kitokiu būdu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalga Nr. 45. Teismų praktika. 2004, 21).Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą tenka darbdaviui. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Išvados apie faktines bylos aplinkybes gali būti grindžiamos visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, išskyrus tas bylos aplinkybes, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (kad teismas netyrė ir nesiaiškino, ar atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai yra patikimi ir atspindi objektyvią tiesą; kad apelianto tariamas pažeidimas nebuvo tinkamai įformintas; kad darbo drausmės pažeidimo nepatvirtina jokie bylos rašytiniai įrodymai; kad nei vienas iš mokinių ir jų tėvų ieškovui tiesiogiai jokių priekaištų nereiškė; kt.), taip pat nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą išreikalauti iš atsakovės rašytinius įrodymus apie tai, kad yra registruoti jo raštiški pranešimai apie netinkamą mokinių elgesį mokyklos autobuse, taip apribodamas ieškovo teisę teikti byloje įrodymus. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Priešingai nei teigia apeliantas, bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad Prienų rajono Šilavoto pagrindinės mokyklos direktorė 2016 m. spalio 5–6 dienomis gavusi raštiškus trijų mokinių tėvų – J. B., R. D., D. Ž. kreipimusis dėl mokyklinio autobuso vairuotojo R. J. netinkamo ir šiurkštaus elgesio su vaikais sudarė komisiją, kuri 2016 m. spalio 10 d. išvadoje nurodė, kad vairuotojas padarė šiuos pažeidimus: 1) sudaryto ir direktoriaus patvirtinto mokinių vežimo grafiko nesilaikymas; 2) neleistinas grubus elgesys su mokiniais; 3) sustojimai ir stovėjimai be reikalo; 4) pašalinių asmenų vežimas; 5) žala mokyklos įvaizdžiui ir reputacijai (t. 1, b. l. 130-132, 139-141). 2016 m. spalio 20 d. mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. 1.3. V1-98, vairuotojui R. J. nurodyta mandagiai elgtis su visais vaikais, važiuojančiais mokykliniame autobuse, laikytis važiavimo grafikų ir nerūkyti mokinių akivaizdoje (t. 1, b. l. 144). Nagrinėjant pirmąjį skundą, mokykloje 2016 m. spalio 17 d. buvo gauti kitu maršrutu pavežamų mokinių septynių tėvų skundai (prašymai) dėl mokyklinio autobuso vairuotojo R. J. netinkamo elgesio su jų vaikais (t. 1, b. l. 83, 84). Šiam skundui išnagrinėti mokyklos direktorės 2016 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1.3.V1-97 buvo sudaryta komisija, kuri 2016 m. spalio 21 d. pateikė tyrimo išvadą (t.1, b. l. 97–99). Išvadoje, be kita ko, konstatuota, kad ieškovas yra konfliktiškas, vadina vaikus debilais, 2016 m. spalio 14 d. atvyko į namus ir reikalavo parašyti raštą, kad jis labai gerai dirba, tėvai nepasitiki vairuotoju ir bijo su juo išleisti vaikus dėl jo elgesio ir vairavimo būdo (J. R., N. Z., V. B. pareiškimai Šilavoto pagrindinės mokyklos 2016 m. spalio 15 d. Visuotiniame tėvų susirinkime). Komisijos narė A. K. sakė, kad vairuotojo elgesys mokykliniame autobuse yra netoleruotinas ir pristatė 9 kl. mokinės A. R. 2016 m. spalio 18 d. prašymą mokyklos direktorei, kuriame mokinė rašo, kad 2016 m. spalio 18 d. vairuotojas Klebiškio sustojime iš priekinių sėdynių išvijo du mokinius, kad ten galėtų atsisėti jo sūnus R. J. (4 kl.), visi mokiniai turi laukti, kol vairuotojas rūko <...>, prašo leisti jai vykti į mokyklą kitu mokykliniu autobusu, vykstančiu per Ingavangio k. (t. 1, b. l. 93). Remiantis minėtomis Komisijų išvadomis mokyklos direktorė paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą.Taigi, šios nutarties 18 ir 19 punktuose nurodytos aplinkybės paneigia apelianto aiškinimą, kad drausminei atsakomybei atsirasti nebuvo teisinio pagrindo, kad bylos rašytiniai įrodymai nepatvirtina darbo drausmės pažeidimo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad vaikų ugdymo institucijose dirbančių asmenų pareigų specifika lemia ir jų atsakomybės ypatumus – jiems taikytini griežtesni dėmesingumo, rūpestingumo reikalavimai. Tokio pobūdžio, kaip ieškovo, pareigoms eiti būtinas darbdavio ir ugdytinių atstovų – tėvų ar globėjų – pasitikėjimas, jo kompetencija ir asmeninės savybės. Nepilnamečiai vaikai yra socialiai nebrandi ir pažeidžiama asmenybė, jie gali būti lengvai įtakojami kitų asmenų veiksmais, jų elgesiu ir nuomone. Todėl suaugusių elgesys ir gero elgesio taisyklės vaikams turi būti pavyzdys, formuojant tinkamo elgesio ir moralės normas, todėl sistemingi ieškovo veiksmai vaikus įžeidinėjant, vadinant flegmomis, debilais, paleidžiant ne toje vietoje, kurioje priklauso pagal maršrutą, nepalaukus nuvažiuojant ir pan., nepateisinami ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Atsižvelgiant į šios nutarties 15, 18, 19, 21 nuostatas, yra pagrindas išvadai, kad drausminė nuobauda pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktą buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas be pagrindo atmetė ieškovo prašymą išreikalauti iš atsakovės rašytinius įrodymus. Išklausius 2017 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad nei ieškovas, nei jo atstovė nenurodė, kokius konkrečius įrodymus (pareiškimus) prašoma išreikalauti iš atsakovės, kokias bylai reikšmingas aplinkybes šie įrodymai gali pagrįsti, kas sutrukdė ieškovui gauti šiuos įrodymus iš atsakovės tiesiogiai, t. y. ieškovas nenurodė prašomų išreikalauti įrodymų sąsajų su ginčo dalyku, todėl teismas pagrįstai tokio prašymo netenkino (CPK 199 straipsnis). Be to, ieškovui manant, kad prašomi išreikalauti įrodymai iš tikro gali turėti reikšmės bylai, šiuos įrodymus galėjo teikti ir apeliacinės instancijos teismui, kuri nagrinėja apeliacinį skundą ne tik teisės, bet ir fakto aspektu, tačiau tokie įrodymai iki skundo išnagrinėjimo iš esmės pateikti nebuvo.Kiti apeliacinio skundo argumentai, nurodyti šios nutarties 9.2. ir 9.3. punktuose, teisinės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai ir vartotojai–bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo ir vartojimo teisnių santykių. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovui suteikta valstybės garantuojama ir 50 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (t. 1, b. l. 4). Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai priteisė iš ieškovo 41,00 Eur žyminio mokesčio ir 4,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys, 96¹ straipsnio 2 dalis).Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas priteisė per dideles atsakovės atstovavimo išlaidas. Pažymėtina, kad atsakovės prašomas priteisti 1210 Eur dydžio atstovavimo išlaidas teismas sumažino perpus, t. y. iki 600 Eur. Priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.2 punkte nurodyto dydžio ir yra ženkliai mažesnis, todėl teismas neturėjo pagrindo dar labiau mažinti priteistinas išlaidas atsakovės atstovo pagalbai apmokėti. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šios nutarties 25 ir 26 punkto nuostatas, yra pagrindas teismo sprendimą pakeisti iš dalies ir panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovo 41,00 Eur žyminio mokesčio ir 4,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Kitoje dalyje teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl panaikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atmetus pagrindinį ieškovo reikalavimą (dėl drausminės nuobaudos panaikinimo), apeliacinės instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos apeliantui neatlygintinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovo R. J. 41,00 Eur žyminio mokesčio ir 4,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kitą Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.