- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- eI1-2907-621/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00065-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Atsakovas), 3000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) buvo laikomas nuo 2019-05-06 iki 2021-06-28, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kur langas buvo mažesnis, nei teisės aktuose nustatytas minimalus lango dydis. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, lango dydis buvo 0,76 kv. m., tačiau pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punktą lango dydis turi būti ne mažesnis, nei 0,8 x 0,8 m. dydžio. Dėl per mažo kameros lango nebuvo užtikrintas pakankamas natūralios šviesos patekimas, pakankama ventiliacija. Langų rėmai buvo nesandarūs, seni, juose veisėsi tarakonai, blakės ir kiti parazitai. Langų atidaryti nebuvo galimybės, langai buvo be rankenų. Kituose pataisos namuose įrengti dideli plastikiniai langai, todėl pareiškėjas buvo diskriminuojamas nuo kitų nuteistųjų, kurie yra priskirti tai pačiai grupei ir tam pačiam kalinimo rėžimui kitose įkalinimo įstaigose.
Dėl šviesos ir oro trūkumo pareiškėjui atsirado bloga savijauta, diskomfortas, atsirado sveikatos sutrikimai, kurie buvo konstatuoti 2019-08-27 Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas prašo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos. Taip pat atsiliepime nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu aktualios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintos „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“ (toliau - Eksploatavimo taisyklės), galiojusios iki 2020-12-21, bei nuo 2020-12-22 įsigaliojusios Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389.
Eksploatavimo taisyklių 14.1. papunktyje buvo numatyta, kad „kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele“.
Taisyklių 12.9. papunktyje numatyta, kad „naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos“.
Kaip matyti tiek iš buvusio, tiek iš esamo teisinio reguliavimo, nei Taisyklėse, nei iki jų įsigaliojimo galiojusiose Eksploatavimo taisyklėse, nėra reglamentuojamas gyvenamųjų kamerų langų dydis, todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad kamerų langai turi būti ne mažesni nei 80 x 80 cm, yra visiškai nepagrįstas. Paminėtina ir tai, kad teisės aktuose taip pat neapibrėžti nei langų stiklų parametrai, nei rėmų medžiagiškumas.
Iš Teismui pateikiamų gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukų matyti, kad kamerų langai yra varstomi; esant tankesnėms grotoms, jose, ties lango rėmo rankenėle, išplatintos angos, leidžiančios pasiekti langą. Be to, iš pridedamų fotonuotraukų matyti išmatuotas atstumas nuo grotų iki lango stiklo, kuris kamerose Nr. 34, Nr. 77 ir Nr. 109, sudaro nuo 43 cm iki 48 cm, kas akivaizdžiai parodo, kad R. R. skundo teiginys, jog tarp grotų ir lango yra 1,5 metro atstumas, yra neatitinkantis tikrovės, o argumentai neva dėl didelio atstumo tarp grotų ir langų jų neįmanoma nei atidaryti, nei nuvalyti, yra visiškai nepagrįsti.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, taigi, ir langų švara priklauso būtent nuo jų valios. Kadangi langai atsidaro į vidų, galimybė nuvalyti tiek vidinį, tiek išorinį stiklą yra. Iš Teismui pateikiamų gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, nuotraukų taip pat matyti, kad natūralios šviesos patekimas į patalpą užtikrintas.
Pažymėtina ir tai, kad nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos, nei “Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 p. numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki minėtų taisyklių ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.
Kiti teisės aktai natūralios apšvietos koeficiento gyvenamosiose kamerose nereglamentuoja. Tuo tarpu dirbtinį apšvietimą matuoja (ir apskritai kamerų atitikimą HN normoms tikrina) bei savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas, kurio specialistų surašytus patikrinimo aktai pateikti teismui.
Iš 2019-05-08 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-3054 matyti, kad kameroje Nr. 34 (kurioje pareiškėjas buvo apgyvendintas laikotarpiu nuo 2019-06-06 iki 2020-01-08) esantys apšvietimo įrenginiai techniškai tvarkingi, lempos su apsauginiais gaubtais. Gyvenamoji kamera Nr. 34 tikrinta ir vėliau: iš 2019-07-12 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-5320 matyti. kad kameroje Nr. 34 nustatyta bendra dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Taigi, dirbtinės apšvietos matavimai atlikti pareiškėjui gyvenant tikrinamojoje kameroje atitiko nustatytas normas.
Pažymėtina, kad gyvenamoji kamera Nr. 109 (kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019-05-06 iki 2019-05-27) bei gyvenamoji kamera Nr. 77 (kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2020-01-08 iki 2021-06-28) skundui aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos, tačiau atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde be kita ko nurodo, kad dėl, jo teigimu, per mažų gyvenamų kamerų langų, patalpos vėdinimas nebuvo pakankamas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad kamerose sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus, ir pareiškėjas šio fakto neginčija, tik teigia, kad dėl esamų langų dydžio vėdinimas nebuvo pakankamas. Tačiau, aukščiau paneigus pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamo langų dydžio, nepagrįstu laikytinas ir skundo argumentas dėl nepakankamo vėdinimo per langus.
Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023-01-31 pažymos (Dėl informacijos pateikimo) Nr. RV-24-258 bei jos priedų, pareiškėjas dažnai kreipėsi į įstaigos administraciją įvairiais klausimais, tačiau dėl šioje teisminėje byloje nagrinėjamame skunde išdėstytų aspektų iš esmės į Šiaulių TI administraciją kreipėsi tik su 2019-05-20 skundu Nr. 109/04-306 dėl lango gyvenamojoje kameroje Nr. 109. Šis ir kiti jo skundai buvo išsamiai išnagrinėti, pažeidimų nenustatyta. Be to, pareiškėjas minėtoje kameroje buvo laikomas laikotarpiu, kuriam atsakovas prašo taikyti senatį.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde be kita ko nurodoma, kad langų rėmuose veisėsi tarakonai, blakės, kiti parazitai. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime (anksčiau - Šiaulių tardymo izoliatoriuje) atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ir (ar) graužikų buvimo pėdsakus, - jų naikinimas. Patalpų (rėžiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos - dezinfekcijos planais.
Nagrinėjamu atveju nėra duomenų (o ir pareiškėjas nekonkretizuoja atvejų), kad gyvenamosiose kamerose, kuriose skundui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, būtų buvę aptikta skunde minimų blakių ir tarakonų. Be to, kaip matyti, iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023-01-31 pažymos Nr. RV-24-258 bei jos priedų, su nusiskundimais dėl kenkėjų R. R. į įstaigos administraciją nėra kreipęsis, todėl nagrinėjamo skundo argumentai dėl vabzdžių vertinti kaip abstraktūs ir nepagrįsti.
Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 3000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2019-05-06 iki 2021-06-28. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje (nuo 2023-01-01 Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas).
Sprendžiant šioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnyba, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio prasme, turi būti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.
Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Viena vertus, ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį daliai pareiškėjo reikalavimo skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieškinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieškinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą, skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismą, garantuoti tinkamą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, todėl šiam reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas daliai savo reikalavimų yra tokį senaties terminą praleidęs, nes tik 2023-01-13 kreipėsi į teismą (skundas pateiktas per elektroninių paslaugų portalą ir pasirašytas elektroniniu parašu). Todėl šiuo atveju yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos ir pareiškėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2019-05-06 iki 2020-01-12 atmestini, kaip nepagrįsti.
Teismas pažymi, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl ieškinio senaties terminas neatnaujintinas.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (TAR, 2015-08-14, Nr. 2015-12321) (toliau – Higienos norma).
Bylai aktualiu laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis, nuo 2020-01-13 iki 2021-06-28 duomenų apie kameros Nr. 77, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, duomenų apie sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimus, nėra, taip pat byloje nėra.
Iš pažymos apie 2019 metais atliktus remonto darbus matyti, kad 2019-03-01 buvo suremontuota gyvenamoji kamera Nr. 77, joje sutvarkytos sienos, nuvalytos dulkės, išplautos grindys, pritvirtinti baldai, sutvarkytas apšvietimas,: sudėtos naujos dieninės lempos.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Žin., 2009, Nr. 84-3564, redakcija galiojusi iki 2020-12-22) 2 punktas numatė, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (TAR, 2020-12-21, Nr. 2020-28021, redakcija, galiojusi nuo 2020-12-22 iki 2022-07-06) (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numatė, kad šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Kameros langų įrengimą reglamentuoja Eksploatavimo taisyklių 12 punktas, kuriame numatyta, kad „Kameros (kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose ir tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys) įrengiamos pagal šiuos reikalavimus: <...> 12.9. naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo ankeriai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas; 12.10. kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per varstomus langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. <...>“.
Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl Eksploatavimo taisyklės taikomos tiek, kiek tai nesusiję su pastato rekonstrukcijos darbais. Pažymėtina, kad nei Eksploatavimo taisyklės, nei kiti teisės aktai nenumato kameros lango dydžio.
Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas teikė skundus dėl kitų aplinkybių, tačiau Šiaulių TI administracijai teiktame skunde nenurodė tų aplinkybių, dėl kurių jis prašo priteisti neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Byloje nėra duomenų, jog kameroje Nr. 77, laikotarpiu nuo 2020-01-13 iki 2021-06-28 buvo per mažas apšvietimas. Iš atsakovo atsiliepimo, byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad langas kameroje Nr. 77 atsidaro. Iš Šiaulių TI 2020-08-24 rašto Nr. 17-964 į pareiškėjo paklausimą, matyti, kad gyvenamosios kameros Nr. 77 langas yra 0,76 kv. m. dydžio. Pareiškėjas nurodo, jog jo manymu tinkamas lango dydis būtų 0,80 x 0,80 dydžio. Pažymėtina, jog kameroje Nr. 77 lango plotas yra didesnis, nei nurodo pareiškėjas, nes lango, kurio išmatavimai 0,80 x 0,80 plotas yra 0,64 kv. m.
Žemesnės instancijos teismas
Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.
Pareiškėjas nurodė, kad langų rėmuose veisėsi tarakonai, blakės ir kiti parazitai. Šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Šias aplinkybes patvirtina patalpų dezinfekcijos planai bei Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnaluose padaryti įrašai.
Pareiškėjas nurodė, jog kitose įkalinimo įstaigose įrengti dideli plastikiniai langai, todėl pareiškėjas buvo diskriminuojamas nuo kitų nuteistųjų, kurie yra priskirti tai pačiai grupei ir tam pačiam kalinimo rėžimui kitose įkalinimo įstaigose. Pareiškėjo argumentai dėl diskriminavimo atmestini, kaip nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurios langai neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjas nurodė, kad dėl šviesos ir oro trūkumo pareiškėjui atsirado bloga savijauta, diskomfortas, atsirado sveikatos sutrikimai, kurie buvo konstatuoti 2019-08-27 Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Šie pareiškėjo argumentai neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Pareiškėjo nurodomi sveikatos sutrikimai buvo konstatuoti iki šiai bylai aktualaus laikotarpio pradžios, todėl pareiškėjo argumentai, jog jam dėl šviesos ir oro trūkumo per laikotarpį nuo 2020-01-13 iki 2021-06-28 atsirado sveikatos sutrikimai, atmestini, kaip nepagrįsti.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 3000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnyba dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.