Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo IĮ „(duomenys neskelbtini) vadovui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį VMI prie FM atstovas neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. S. į teismo posėdį neatvyko – siunčiamų teismo šaukimų pašte neatsiėmė, policijos komisariatas teismo nutarties jį atvesdinti neįvykdė, informavus apie posėdį elektroniniu paštu, kurio adresas yra pateiktas per mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį, į posėdį taip pat neatvyko, todėl pripažinus, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti į teismą, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs VMI prie FM pareiškimo argumentus ir pateiktą medžiagą, pripažįsta, jog pareiškimas tenkintinas, S. S. kaltė įrodyta ir jis trauktinas administracinėn atsakomybėn.

VMI prie FM pareiškime nurodoma, jog IĮ „(duomenys neskelbtini) registruota adresu (duomenys neskelbtini) Įmonės vadovas yra S. S.. VMI prie FM yra IĮ „(duomenys neskelbtini) kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, (duomenys neskelbtini) įmonės mokestinė nepriemoka buvo 10092,92 EUR: mokestis už aplinkos teršimą 247,62 Eur, pelno mokestis 1223,07 Eur, pridėtinės vertės mokestis 8622,23 Eur. IĮ „(duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2011 m. spalio – gruodžio mėn., 2013 m. birželio – gruodžio mėn., 2014 m. sausio – birželio mėn., Pelno mokesčio deklaracijas už 2012 m., 2013 m., Mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas už 2013 ir 2014 m.

IĮ „(duomenys neskelbtini) balanso, įplaukų ir vykdytinų prievolių duomenys patvirtina, jog įmonė pajamų negauna, prievolių nevykdo. (b. l. 13-19).

VMI prie FM (duomenys neskelbtini) sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 3390,25 Eur, 2014-09-17 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 12544,14 Eur patvirtina, jog siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, nuo (duomenys neskelbtini) vykdomas priverstinis išieškojimas iš įmonės banko sąskaitų ir turto (b. l. 20-22, 23-26), tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.

Nepavykus išieškoti mokestinės nepriemokos, VMI prie FM, kaip IĮ „(duomenys neskelbtini) kreditorius, kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos IĮ „(duomenys neskelbtini) iškėlimo. Šiaulių apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė IĮ „(duomenys neskelbtini) bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą. Šia nutartimi konstatuota, jog IĮ „(duomenys neskelbtini) yra nemoki, įmonės restruktūrizavimo byla nėra iškelta, mokestinė nepriemoka kreditoriui VMI prie FM yra 10092,92 Eur, pagal Antstolių rūmų informacinės sistemos duomenis įmonės atžvilgiu iš viso yra užvestos penkios vykdomosios bylos, bendra išieškoma suma yra 45574,30 Eur, nėra pagrindo spręsti, kad įmonės būklė gali pagerėti (b. l. 7-11). Nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)

Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Taigi, įstatymas įmonės vadovui nustato imperatyvią pareigą inicijuoti nemokumo procesą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis, kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Faktinis pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindas yra įmonės nemokumas, kuris, kaip jau minėta, pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ANK 120 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 7-266/2006, 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011, 2011-05-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3228/2011 ir kt.).

IĮ „(duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka susidarė įmonei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų mokesčių. VMI prie FM, siekdama išieškoti Bendrijos mokestinę nepriemoką taikė priverstinio išieškojimo veiksmus. Žinodamas, kad įmonė nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI prie FM sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo, IĮ „(duomenys neskelbtini) vadovas ir savininkas S. S. turėjo būti susipažinęs su valdomos įmonės finansine būkle ir žinojo, kad įmonė iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų įmonės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonė ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui (nuo 2012-05-15 iki 2023-08-17 (VMI prie FM pareiškimo dėl bankroto bylos išsiuntimo teismui)) ir VMI prie FM interesų pažeidimui, įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Teismas pripažįsta, jog yra įrodyta, kad S. S., nuo 2006-10-10 būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini) savininku ir vadovu, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės mokumą, tyčia nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti įmonės nemokumą procesą ir kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, ir taip pažeidė įmonės kreditoriaus – VMI prie FM interesus.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalis numato įmonių vadovų atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimus, įskaitant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą.

S. S., žinodamas tikrąją IĮ „(duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, suprasdamas, jog įmonė negali vykdyti prievolių, privalėjo suvokti, kad nemokumo proceso neinicijavimas ir nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė įmonės kreditorių interesus, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

Skiriant administracinę nuobaudą už nusižengimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. S. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes S. S. skirtina administracinė nuobauda – piniginė bauda, kurios dydis yra lygus straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

S. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.