Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-09-22 · Civilinė byla Nr. 2-458-840/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-22
Bylos Nr.
2-458-840/2017
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00168-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Ieškovas
E. J.
Atsakovas
G. S.
Advokatai
Arvydas Verpečinskas, Aleksandras Pocius, Aleksandras Pociuibė
Kategorijos
  • 3.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-458-840/ 2017Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00168-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.12.; 3.2.3.1; 3.2.6.1
(S)KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 22 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Editai Juršienei,

dalyvaujant ieškovei E. J., jos atstovui advokatui Arvydui Verpečinskui ir advokato padėjėjui Aleksandrui Pociui bei išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei Loretai Milkevičienei,

nedalyvaujant atsakovui G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. patikslintą ieškinį atsakovui G. S. bei išvadą teikiančiai institucijai – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui – dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui G. S. ir išvadą teikiančiai institucijai – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui – prašydama (b. l. 37–40):

- pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1310-887 / 2011 iš atsakovo G. S. jų nepilnamečiui sūnui A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį, t. y. padidinti nepilnamečiui vaikui teiktiną išlaikymą kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur, iki sūnaus pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

- priteisti iš atsakovo G. S. visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje bei patvirtintais ieškovės E. J. bei jos atstovo advokato padėjėjo Aleksandro Pociaus teismo posėdžio metu: ieškovei E. J. ir atsakovui G. S. santuokoje gimė sūnus A. S., gim. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0038-548/ 2005 ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės. G. S. įpareigotas mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. S. kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 1/4 visų gaunamų pajamų bet ne mažiau kaip 1MGL iki sūnaus A. S. pilnametystės. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1310-887/ 2011 patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, pagal kurią padidintas išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. S. dydis. G. S. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. S. kas mėnesį po 300,00 Lt (86,89 Eur[1]) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, ją su sūnumi išlaiko jos sutuoktinis T. J.. Nuo 2011 m. pasikeitė šalies ekonominė padėtis, įvesta nauja valiuta, vaikui augant pasikeitė jo kasdieniniai poreikiai, todėl vaikui ji skiria ženkliai didesnę sumą – 400,00 Eur per mėnesį, t. y. 100,00 Eur maistui, 66,60 Eur aprangai ir avalynei, 16,60 Eur būstui, 13,30 Eur higienos reikmenims, 100,00 Eur sveikatos priežiūrai, 50,00 Eur bendro vystymosi poreikiui, 11,66 Eur kirpyklai, 25,00 Eur vasaros atostogoms, 25,00 Eur kitoms išlaidoms ir 16,60 Eur mokyklai. Ieškovės žiniomis atsakovas G. S. gyvena ir dirba užsienyje, gauna pajamas, todėl yra pajėgus prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Sūnus jau du metus nešioja dantų kabes, dar nešios apie 2 metus. Atsakovas jau du metus neteikia vaikui išlaikymo.

Atsakovas G. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b. l. 112–113), neatvykimo į teismą priežasčių nepranešė, teismo posėdžio atidėti neprašė. Be to, per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškovės E. J. jam pareikštą civilinį ieškinį, taip pat nepateikė jokių jo turtinę padėtį atspindinčių įrodymų, tik informavo teismą, jog gyvena Š. K..

Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus – atstovė Loreta Milkevičienė palaikė teismui pateiktą išvadą (b. l. 58–59), jog neprieštarauja dėl šalių nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo padidinimo, kadangi nepilnamečio vaiko poreikiai padidėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjant bylą teisme, nustatyta, kad:

A. S. (gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus (b. l. 8).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0038-548 / 2005 buvo nutraukta ieškovės E. J. ir atsakovo G. S. santuoka, taip pat išspręstas jų nepilnamečio vaiko A. S. gyvenamosios vietos ir išlaikymo teikimo klausimas, t. y. po santuokos nutraukimo vaikui likus su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis, 1/4 visų gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1310-887 / 2011, sprendžiant šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo klausimą, atsakovą G. S. atstovavo teismo skirtas kuratorius, kuris atsakovo vardu sudarė su ieškove taikos sutartį, t. y. sutarė dėl nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydžio pakeitimo, ir teismas šią taikos sutartį patvirtino, t. y. atsakovas G. S. įsipareigojo nepilnamečiui sūnui A. S. nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki vaiko pilnametystės teikti kas mėnesį mokamą išlaikymą po 86,89 Eur (300,00 Lt), kasmet šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 41–44).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 3.201 straipsnis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 ir 3.3 straipsniai). Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 279 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24 / 2013 ir kitos).

Ieškovė E. J. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1310-887 / 2011 iš atsakovo G. S. jų nepilnamečiui sūnui A. S. priteisto išlaikymo dydį, t. y. padidinti nepilnamečiui vaikui teiktiną išlaikymą ir priteisti iš atsakovo jų sūnui kas mėnesį po 200,00 Eur iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi priteistas išlaikymas yra nepakankamas, kadangi pasikeitė nepilnamečio sūnaus poreikiai bei šalies ekonominė padėtis, pakito valiuta, viskas pabrango.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis Nr. 3K-3-962/ 2002, 2003 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 3K-7-96/ 2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-534/ 2013, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-528/ 2011 ir kitos). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi šalių nepilnamečiui sūnui A. S. priteistas 86,89 Eur dydžio išlaikymas. Išlaikymo priteisimo metu vaikui buvo aštuoneri metai. Šiais metais vaikui sukaks penkiolika, todėl jo poreikiai neabejotinai pasikeitė. Vaikui paaugus, jo poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų – atsirado papildomų išlaidų rūbams, maistui, laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai, saviraiškos pomėgiams. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nuo teismo nutarties, kuria priteistas išlaikymas, priėmimo, praėjo šešeri metai, į tai, kad vaiko poreikiai augant keičiasi, taip pat į šalies ekonomikos pokyčius, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka (BSI) – 38,00 Eur (Pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. X-963 nuo 2007 m. sausio 1 d. minimalus gyvenimo lygis (MGL) – 130,00 Lt. Pagal 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. MGL yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai (BSI), kurios dydis prilyginamas tą dieną galiojusiam minimaliojo gyvenimo lygio dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2009 m. sausio 1 d. BSI – 130,00 Lt, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. BSI – 38,00 Eur), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis.

Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) – 380,00 Eur (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469 / 2006 ir kitos), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209 / 2013 ir kitos). Nors minimalus darbo užmokestis ir nėra lemiantis kriterijus, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, tačiau, vertinant vaiko poreikius, į jį tikslinga atsižvelgti, nes minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

Ieškovė E. J. nurodė, kad nepilnamečio sūnaus A. S. išlaikymui mėnesiui reikia apie 400,00 Eur ir pateikė vaiko poreikiams reikalingų išlaidų lentelę (b. l. 19), t. y. vidutiniškai kas mėnesį po 100,00 Eur maistui, 66,60 Eur aprangai ir avalynei, 16,60 Eur būstui, 13,30 Eur higienos reikmenims, 100,00 Eur sveikatos priežiūrai, 50,00 Eur bendro vystymosi poreikiui, 11,66 Eur kirpyklai, 25,00 Eur vasaros atostogoms, 25,00 Eur kitoms išlaidoms ir 16,60 Eur mokyklai. Ieškovė pateikė ir įrodymus, patvirtinančius jog sūnus nešioja dantų kabes (b. l. 23–29). Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į šalių vaiko lytį (berniukas), amžių (beveik penkiolikos metų), sveikatos būklę (specialių poreikių neturi, nešioja dantų kabes) ir poreikius (maistas, apranga, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, būstas, ugdymas), teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nepilnamečiui šalių sūnui A. S. kas mėnesį teiktinas ieškovės nurodytas 400,00 Eur dydžio išlaikymas, kuris laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti ir nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569 / 2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37 / 2010 ir kitos). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243 / 2010 ir kitos). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596 / 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294 / 2010 ir kitos).

Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė E. J. yra vaiko priežiūros atostogose, turi mažametį vaiką, vaiko priežiūros išmokų negauna nuo 2017 m. vasario mėn. (b. l. 17–18), prie vaikų išlaikymo prisideda ieškovės sutuoktinis (b. l. 12–16).

Atsakovas G. S. teismui jokių jo turtinę ir socialinę padėtį atspindinčių įrodymų nepateikė. Teismo nustatyta, jog atsakovas G. S. 2015 m. rugsėjo 24 d. yra deklaravęs išvykimą į Š. K.. Atsakovo vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje registruoto nekilnojamojo turto nėra, tačiau registruota viena transporto priemonė. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas G. S. yra jaunas, darbingo amžiaus, duomenų, jog atsakovas būtų nedarbingas, turėtų kitų prievolių, byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo vertinti jo turtinę padėtį kaip iš esmės blogą, sudarančią pagrindą nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolės principo.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į ieškovės E. J. turtinę padėtį, išlaikomus asmenis (Lietuvos Respublikos CK 3.198 straipsnis), taip pat į tai, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su motina – ieškove E. J., – kuri viena užtikrina vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, dengia visas su tuo susijusias ir kitas vaiko išlaidas, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju išlaikymas nepilnamečiui A. S. ieškovės E. J. ir G. S. teiktinas lygiomis dalimis.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, ieškinys tenkintinas, keistinas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis: iš atsakovo G. S. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. S. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo, kuriuo pakeistas išlaikymo dydis, įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Ši suma kasmet indeksuotina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoja iki jo pilnametystės skirtina vaiko motina – ieškovė – E. J. (Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnis).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kita), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė E. J. šioje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Jei ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimą padidinti išlaikymo dydį ji turėjo mokėti 40,00 Eur ((200,00 Eur – 86,89 Eur) x 12 mėn.) x 3 %) dydžio žyminį mokestį (Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškovės reikalavimą iš atsakovo G. S. priteistina 40,00 Eur žyminio mokesčio bei 14,80 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2017 m. kovo 6 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamu atveju ieškovei E. J. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ? 127,38 Eur (b. l. 94). Teismas sprendžia, jog šiuo atveju valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos, todėl, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo G. S. priteistina 127,38 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 82–83, 94, 96 ir 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1310-887 / 2011 iš G. S. priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. S. dydį ir priteisti iš G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. S. (gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) nuo sprendimo, kuriuo padidintas išlaikymo dydis, įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečiui vaikui skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoja iki jo pilnametystės paskiriant vaiko motiną – E. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš G. S. 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio, 127,38 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 38 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 14,80 Eur (keturiolika eurų 80 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Joana Kvaselytė[1] Pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą (2014-04-29, TAR, 2014, Nr. 2014-04875), Tarybos Sprendimą 2014/509/ES (OL L 228, 2014 7 31, p. 29) ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr.851/2014 (OL L 233, 2014 8 6, p. 21) (1 Eur = 3,45280 Lt)