Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-06-01 · Byla Nr. N-261-843-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-01
Bylos Nr.
N-261-843-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Stasys Gagys (pran.)
Pažeidėjas
L. S.
Nukentėjusysis
A. G.
Advokatai
Vaidotas Sviderskis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla N-261-843/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. S. (L. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutarimo L. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus įgaliotas pareigūnas 2006 m. liepos 24 d. surašė L. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog šis 2006 m. sausio 21 d., apie 16.40 val. Olandų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį UAZ 31512, v/n (duomenys neskelbtini) prieš sukdamas į kairę ir vykdydamas apsisukimo manevrą ne nuo pat važiuojamosios dalies vidurio, užtvėrė kelią antra eismo juosta ta pačia kryptimi iš paskos važiavusiam automobiliui Škoda Octavia, v/n (duomenys neskelbtini) su juo susidūrė, nežymiai sutrikdė dviejų asmenų sveikatą, apgadino abu automobilius, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 150 punkto reikalavimus.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba (toliau – Institucija) 2006 m. liepos 24 d. nutarimu L. S. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 1 ir 2 dalyje padarymą, skyrė 750 litų baudą.

II.

L. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog nutarimas yra neteisėtas, pagrįstas tikrovės neatitinkančiais faktais, prieštaringomis specialisto išvadomis. Teigė, kad nukentėjusysis A. G. ir liudytojas V. G. autoįvykio metu dirbo specializuotoje policijos įstaigoje, įtakojo ikiteisminį tyrimą, taip sudarant sąlygas pažeisti jo teises. Nutarimą priėmęs pareigūnas atsižvelgė tik į A. G. ir V. G. parodymus, nekreipdamas dėmesio į parodymus, duotus kito liudytojo; specialistas, modeliuodamas eismo įvykio mechanizmą, nepagrįstai iš anksto pasirinko jo automobilio pradinę padėtį, netinkamai apskaičiavo automobilių judėjimo greičius. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis važiavo 40 km/h greičiu Olandų g. antra eismo juosta link Antakalnio žiedo, važiavimo krypties nekeitė. Ketindamas daryti manevrą, įjungė kairio posūkio signalą, įsitikino, kad maždaug 20 metrų atstumu už jo kitų automobilių nėra, pristabdė ir pradėjo sukti į kairę, kadangi priešinga eismo juosta buvo laisva, darė manevrą. Pažymėjo, jog jau išvažiavus automobiliui į priešingos krypties eismo juostą, pamatė lekiantį į jo automobilį, kitą automobilį. Nurodė, kad būnant priešingos krypties antroje eismo juostoje į jo automobilio vidurį atsitrenkė kitas automobilis.

Nukentėjusysis A. G. prašė L. S. skundą atmesti. Teisme parodė, kad važiavo Olandų gatve link Antakalnio žiedo antra eismo juosta, priekyje važiavo L. S., koks buvo atstumas tarp automobilių, nurodyti negali. Likus apie 50-100 metrų atstumui, priekyje važiavęs automobilis persirikiavo į pirmą eismo juostą ir jam priartėjus, staiga iš pirmos juostos suko į kairę. Atstumas buvo per mažas, kad išvengtų susidūrimo, be to, kairio posūkio signalo L. S. darydamas manevrą nerodė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 30 d. nutarimu L. S. skundą tenkino, Institucijos nutarimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad nesuinteresuoti bylos baigtimi asmenys patvirtino, jog L. S. kairį posūkio manevrą darė ne iš pirmos, bet iš antros eismo juostos, kuria ir važiavo, o automobilių apgadinimai patvirtina, jog nukentėjusysis atsitrenkė į L. S. vairuojamą automobilį, kai šis darė posūkio manevrą. Teismas pažymėjo, kad specialistui išvadai duoti buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje laikoma nustatytu, kad L. S. posūkį darė iš pirmos eismo juostos, tačiau posėdžio metu nustatytos kitos įvykio aplinkybės. Teismas konstatavo, kad būtent A. G. nesilaikė KET 171, 172 punktų reikalavimų, kas ir buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis.

III.

Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė teismo nutarimą panaikinti, o jos priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 2 d. nutartimi apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti teisme. Toks sprendimas priimtas nustačius, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė nepilnai ir nevisapusiškai, teismo išvada apie eismo įvykio kilimo priežastis nėra pagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi, skundą atmetė. Toks sprendimas priimtas nustačius, jog L. S. padarytas KET pažeidimas, sukėlęs eismo įvykį, yra įrodytas rašytiniais dokumentais - eismo įvykio schema, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, liudytojų parodymais, Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada. Teismas pažymėjo, jog nors byloje įrodymai, iš kurių galima spręsti apie eismo įvykio kilimo aplinkybes, yra prieštaringi, tačiau tiek L. S., tiek ir nukentėjusysis A. G. vienodai nurodė transporto priemonių susidūrimo vietą, o atsižvelgęs į šią aplinkybę ir panaudojęs specialiąsias žinias, atlikęs tyrimą specialistas padarė išvadą, kad L. S. posūkio į kairę manevrą atliko ne nuo kairio važiuojamosios dalies krašto, o nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Antakalnio g., vidurio, t. y. nuo brūkšninės kelio ženklinimo linijos, skiriančios pirmą ir antrą eismo juostas, vidurio (baudž. bylos Nr. 10-1-80071-06 lapas 56 „Planas-1“), ką patvirtina ir nesuinteresuoto bylos baigtimi liudytojo J. L. paaiškinimai. Šis liudytojas teismo posėdžio metu neatsisakė ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų, jog L. S. važiavo antra eismo juosta, o posūkio į kairę manevrą atliko prieš tai persirikiavęs į pirmą eismo juostą. Liudytojas H. D. (H. D.) iš viso nenurodė, iš kokios padėties L. S. atliko posūkio į kairę manevrą. Esant tokiai situacijai ir atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio vietoje važiuojamoji dalis buvo pakankamai plati (dvi eismo juostos po 3,6 m. pločio, b. l. 14), o L. S. vairuojamas automobilis yra 1,78 metro pločio (baudž. bylos Nr. 10-1-80071-06 lapas 55), teismas konstatavo, kad kiti eismo dalyviai galėjo klaidingai įvertinti posūkio į kairę manevrą. Taip pat pažymėta, jog su eismo įvykiu nesusiję ir šioje byloje nesuinteresuoti asmenys J. L. ir H. D. nepatvirtino, kad L. S. vairuojamas automobilis būtų rodęs kokį nors įspėjamąjį posūkio signalą.

IV.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi, L. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė nutartį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti teisme.

Apeliacinį skundą grindė aplinkybėmis, jog teismas pažeidė jo teisę turėti atstovą byloje. L. S. 2007 m. balandžio 23 d. posėdyje teikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo atstovo advokato Vaidoto Sviderskio ligos, tačiau teismas bylos nagrinėjimo neatidėjo, taip sudarydamas teisines kliūtis visa apimtimi įgyvendinti įstatyme įtvirtintas teises. Nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo būtų teikiamas prašymas skirti pakartotinę autotechninę ekspertizę, kuri būtų pagrįsta tuo, jog ekspertizės akto išvados prieštarauja nesuinteresuotų byloje asmenų J. L. bei H. D. parodymams, taip pat ja būtų pašalinti ekspertizės akte nustatyti netikslumai, liečiantys jo automobilio deformacijos gylį, sukibimo koeficientus, nukentėjusiojo automobilio stabdymą, eismo įvykio modeliavimą. Paaiškino, jog teismas netinkamai vertino tą aplinkybę, jog byloje nesuinteresuoti asmenys J. L. ir H. D. nepatvirtino, kad jo vairuojamas automobilis būtų rodęs kokį nors įspėjamąjį posūkio signalą. Šie asmenys negalėjo matyti posūkio signalo, nes jį uždengė iš paskos važiavusio A. G. automobilis.

Institucija prašė apeliacinį skundą atmesti, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą, priėmė teisingą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 3 d. nutartimi L. S. apeliacinį skundą patenkino – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Teismas nustatė, kad L. S. viso teisminio nagrinėjimo metu naudojosi teisine advokato Vaidoto Sviderskio pagalba, L. S. nesutiko bylą nagrinėti be jo atstovo, iš pateiktos advokato medicininės pažymos matyti, jog pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TLK) jam diagnozuota liga infekcinės prigimties, susirgimas konstatuotas tą pačią dieną, kai vyko teismo posėdis, kas objektyviai trukdė pasirūpinti savo atstovaujamojo tinkamu atstovavimu, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui - pačiam tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuoroda į tai, jog tenkinant prašymą atidėti bylą būtų vilkinamas jos nagrinėjimas - nepagrįsta, nes byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą dėl jau kartą konstatuotų pažeidimų, be to, pirmą kartą byla atidėta dėl asmens ligos, susijusios su judėjimo sutrikimu (TLK kodas S.93.6). teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ne dėl asmens piktnaudžiavimo savo teisėmis, o dėl objektyvių kliūčių. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog byloje advokato orderis išrašytas dar 2006 m. spalio 9 d., jame aiškiai įvardinta, jog pavedama Vaidotui Sviderskiui atstovauti L. S. Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tačiau antrą kartą nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme L. S. atstovas į teismo posėdžius 2007 m. balandžio 3 d. ir 2007 m. balandžio 23 d. apskritai nekviestas, taip pažeidžiant ATPK 280 straipsnio 3 punkto, Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 3 dalies, 82 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ši administracinio teisės pažeidimo byla pakankamai sudėtinga (byloje yra prieštaringų įrodymų, daug liudytojų), todėl apelianto teiginiai, jog jis be savo atstovo negalėjo tinkamai gintis bei reikšti atitinkamų prašymų (pvz. skirti pakartotinę ekspertizę), visiškai suprantami. Be to, administracinių teisės pažeidimų bylos, skirtingai nuo kitų administracinių bylų, turi savo specifiką, nes jose valstybės įgaliotos institucijos vykdo atsakomybėn traukiamo asmens teisinį persekiojimą, todėl pažeidėjo teisė naudotis teisine advokato pagalba negali būti nepagrįstai varžoma, nes ji siejama su teise į gynybą, o asmeniui tokia teisė gali būti apribojama, kai nustatomas piktnaudžiavimas ja (ABTĮ 53 str. 3 d.), ko šiuo atveju nėra.

V.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo, 2008 m. balandžio 14 d. nutartimi L. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad tarp eismo įvykio dalyvių nėra ginčo dėl nustatytos automobilių susidūrimo vietos. Iš esmės šią aplinkybę patvirtina liudytojų, nukentėjusiųjų asmenų parodymai, eismo įvykio vietos schema (b.l. 14).

Teismas nustatė, kad liudytojas D. S. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo L. S. sūnus, o liudytojas V. G. yra A. G. pažįstamas ir bendradarbis. Teismas padarė išvadą, kad šių liudytojų parodymai dėl suinteresuotumo ir galimai noro padėti atitinkamai tėvui ir pažįstam bendradarbiui, nevertinami kaip objektyvūs.

Liudytojas H. D., nurodydamas su eismo įvykiu susijusiais aplinkybes, aiškino, kad automobilis Škoda važiavo ne iš paskos automobilio UAZ, o trečias, t.y. tarp eismo įvykyje dalyvavusių automobilių važiavo dar vienas automobilis (priedo b.l. 33). Tokie H. D. parodymai prieštarauja visų kitų liudytojais apklaustų asmenų paaiškinimams, jog automobilis Škoda važiavo iš paskos automobiliui UAZ, o tarp jų kitų transporto priemonių nebuvo. Atsižvelgus į tai, teismas padarė išvadą, kad H. D. netiksliai nurodė esmines su eismo įvykiu susijusias aplinkybes, dėl kurių sutaria visi kiti liudytojai, nukentėjusieji bei administracinėn atsakomybėn traukiamas L. S., todėl jo parodymų dėl prieštaringumo teismas nevertino kaip objektyvių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad liudytojo J. L. parodymai yra nuoseklūs, iš esmės juos patvirtina specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės, kad UAZ posūkio manevrą darė iš vidurio eismo juostos. Tai, kad liudytojas anksčiau eismo dalyvių nepažinojo, o pastarieji nenurodė jokių motyvų, kurie galėtų būti pagrindu abejoti šiais parodymais, šiuos parodymus teismas vertino kaip objektyvius.

Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2006 m. balandžio 27 d. išvadoje Nr.11-862 (priedo b.l. 53-58) padarytos išvados iš esmės atitinka liudytojo J. L. parodymus, kad iki eismo įvykio kilimo automobilis UAZ pasuko į dešinę ir iš šios padėties, t. y. ne nuo kraštinės kairės važiuojamosios dalies krašto, darė posūkį į kairę.

L. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepaneigė specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių. Teismas L. S. skunde nurodytų argumentų dėl baudžiamojoje byloje galimai pareigūnų padarytų procesinių pažeidimų atliekant ikiteisminį tyrimą, administracinio teisės pažeidimo byloje nevertino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad L. S. vairuodamas automobilį UAZ prieš sukdamas kairėn nepasitraukė kiek galima kairiau jo judėjimo krypties važiuojamosios dalies krašto, užkirto kelią ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui Škoda, vairuojamam A. G., manydamas, jog nesudaro kliūties (pasak L. S. automobilio Škoda jis nematė), klaidingai įvertino situaciją kelyje, o tuo pačiu nebuvo pakankamai rūpestingas bei atidus, todėl šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 150, 151 punktus ir sukėlė eismo įvykį.

Kelių eismo taisyklių 53 punkte nustatyta bendra pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių.

Būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens objektyviai pavojingi kitus klaidinantys veiksmai (nematymas važiuojančio automobilio Škoda ir posūkio į kairę darymas ne nuo posūkio krypties važiuojamosios dalies krašto) buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis.

Vairuotojo A. G. veiksmai, t.y. išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą siekiant apvažiuoti netikėtai atsiradusią kliūtį, teismas vertino kaip pasirinktą taktiką iškilusioje avarinėje situacijoje, siekiant išvengti sunkesnių pasekmių. Tai, kad L. S. prieš pradėdamas sukti į kairę, nematė automobilio Škoda, sąlygojo jo klaidinančius veiksmus. Automobilio Škoda vairuotojui objektyviai buvo neįmanoma numatyti ir įvertinti pastarosios aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad eismo įvykio metu A. G. bei V. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (priedo b.l. 10, 12), apgadinti automobiliai UAZ bei Škoda, todėl teismas padarė išvadą, kad L. S. veiksmuose yra visi ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai (b.l. 14).

L. S. administracinę atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatavo Vilniaus m. VPK Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. spalio 30 d. nutarimu L. S. subendrinta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalis paskirta pagrįstai ir teisėtai, laikantis nuobaudos skyrimo taisyklių, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

VI.

Apeliaciniu skundu L. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartį ir perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais reikalavimais:

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis tesimas 2007 m. gruodžio 3 d. nutartyje pažymėjo, kad byloje yra daug prieštaringų įrodymų, daug liudytojų.

2. Liudytojų J. L. ir H. D. tiesiogiai žodžių po priesaikos teismui duoti parodymai skiriasi nuo liudytojų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. Teismas, pažeidęs tiesioginio ir žodinio bylos nagrinėjimo principą, motyvuodamas nutartį vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais. Remdamasis tais parodymais pirmos instancijos teismas prieštaravimų nepaneigė, nors apeliantas siūlė iškviesti ir pakartotinai apklausti tiesioginius liudytojus.

3. H. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai surašyti lietuvių kalba, kurios, kaip matyti iš 2006 m. vasario 27 d. apklausos protokolo, pastarasis nemokėjo, o vertėjas nedalyvavo. Todėl nėra aišku ar pasirašydamas po protokolu H. D. suprato visus į protokolą įrašyto sakinio, kuriuo rėmėsi pirmos instancijos teismas, esmę. 2007 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu liudytojas H. D. parodė, kad automobilis UAZ važiavo antra eismo juosta priekyje, po jo važiavo Škoda automobilis. UAZ darė posūkį į kairę iš antros eismo juostos, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tuo įvyko susidūrimas, į UAZ automobilį atsitrenkė Škoda. Tą patį patvirtino ir kitas nepriklausomas liudytojas J. L..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

VII.

Apeliacinis skundas atmestinas.

L. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimų padarymą.

Apeliantas iš esmės nesutinka, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo padarymo kaltas buvo pripažintas jis, o ne kitas eismo įvykyje dalyvavęs vairuotojas.

Apeliacinio skundo argumentai dėl kaltės nustatymo grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas. Apelianto nurodytas įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas L. S. skundą įrodymų tyrimo bei vertinimo tvarkos nepažeidė, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybės. Esminių prieštaravimų, turinčių įtakos pažeidimo kvalifikavimui, liudytojų J. L. ir H. D. parodymuose nėra. Liudytojas H. D. apklaustas 2006 m. vasario 27 d. liudytojų protokole pasirašė ir lietuvių kalba įrašė, kad protokolas surašytas teisingai. Esant šiam įrašui nėra abejonių, kad jis davė parodymus jam suprantama lietuvių kalba. Pirmosios instancijos teismas vertino visumą surinktų byloje įrodymų, todėl ši aplinkybė patvirtina priimto procesinio sprendimo objektyvumą.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnis), neprivalėjo vertinti ar kitas eismo įvykio dalyvis A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiuo atveju reikšminga šiam ginčui aplinkybė yra dėl kurio vairuotojo KET taisyklių pažeidimo įvyko susidūrimas. Teismas šią aplinkybę nustatė, todėl apelianto teiginys, kad netinkamai ir nepilnai buvo įvertintos eismo įvykio aplinkybės yra nepagrįstas.

Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. S. (L. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Artūras Drigotas Stasys Gagys