Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2005-04-29 · Administracinė byla Nr. P-180-2-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-04-29
Bylos Nr.
P-180-2-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Sigita Rudėnaitė
Atsakovas
Mažeikių rajono policijos komisariato
Pareiškėjas
D. R.
Kategorijos
  • 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P4 - 2 -2006Procesinio sprendimo kategorija 66.11(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. vasario 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Mažeikių rajono policijos komisariato prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A2-447/2005 pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Mažeikių rajono policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo 2004 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 3TE-101 „Dėl rajono policijos komisariato pareigūnų D.R. ir E.M. drausminio nubaudimo“ dalį, susijusią su pareiškėju; panaikinti atsakovo 2004 m. spalio 15 d. įsakymą Nr.3TE-102 „Dėl Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulio D. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“; panaikinti atsakovo 2004 m. spalio 27 d. įsakymo Nr.3TE-108 „Dėl rajono PK 2004 m. spalio 14 d. įsakymo Nr.3TE-101 ir 2004 m. spalio 15 d. įsakymo Nr.3TE-102 dalinio pakeitimo“ dalį, susijusią su pareiškėju, atnaujinti praleistą terminą skundui dėl atsakovo 2004 m. spalio 27 d. įsakymo Nr.3TE-108 paduoti; grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas; priteisti atlyginimą už laikotarpį nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki sugrąžinimo į ankstesnes pareigas dienos; priteisti atstovavimo išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad jis, būdamas neblaivus, 2004 m. balandžio 13 d. sukėlė eismo įvykį, dėl kurio 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu nubaustas griežtu papeikimu. Paskyrus griežtą papeikimą, jis dirbo iki 2004 m. spalio mėnesio, kol buvo nuspęsta atlikti pakartotinį tyrimą. Atlikus pakartotinį tyrimą, jis buvo atleistas iš pareigų už pareigūno vardo pažeminimą. Pareiškėjas nurodė, kad už tą patį nusižengimą jis buvo nubaustas antrą kartą, todėl jo atleidimas turi būti pripažintas neteisėtu ir jis turi būti grąžintas į ankstesnes pareigas.

Atsiliepimas

Atsakovas su skundo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad 2004 m. spalio mėnesį Policijos departamento Vidaus tyrimų valdyba tikrino atsakovo atliktų tarnybinių patikrinimų teisėtumą. Patikrinimo metu buvo pastebėta, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų, buvo padaryta pažeidimų, neteisingai įvertinti kai kurie pareiškėjo veiksmai, todėl buvo pasiūlyta pašalinti trūkumus. Remiantis Vidaus tyrimų valdybos patikrinimo išvada, buvo panaikintas ankstesnis įsakymas dėl pareiškėjo nubaudimo. Pareiškėjo veiksmai buvo įvertinti kaip pareigūno vardo pažeminimas ir už tai jis buvo atleistas iš pareigų.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu atnaujino pareiškėjui terminą skundui dėl atsakovo 2004 m. spalio 27 d. įsakymo Nr.3TE-108 paduoti. Teismas taip pat panaikino atsakovo 2004 m. spalio 14 d. įsakymo Nr.3TE-101 „Dėl rajono policijos komisariato pareigūnų D.R. ir E.M. drausminio nubaudimo“ dalį, susijusią su pareiškėju; panaikino atsakovo 2004 m. spalio 15 d. įsakymą Nr.3TE-102 „Dėl Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulio D. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“, panaikino atsakovo 2004 m. spalio 27 d. įsakymo Nr.3TE-108 „Dėl rajono PK 2004 m. spalio 14 d. įsakymo Nr.3TE-101 ir 2004 m. spalio 15 d. įsakymo Nr.3TE-102 dalinio pakeitimo“ dalį, susijusią su pareiškėju, ir nuobaudos skyrimo pareiškėjui klausimą perdavė nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo skundo dalį dėl grąžinimo į ankstesnes pareigas, atstovavimo išlaidų bei tarnybinio atlyginimo už laikotarpį nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki sugrąžinimo į ankstesnes pareigas dienos priteisimo teismas atmetė. Teismas nurodė, kad, priimant byloje ginčijamus atsakovo įsakymus, buvo nesilaikyta vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu NR.1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau- Tvarka) 40 punkte nurodytos procedūros. Šis punktas numato, kad vidaus reikalų centrinės statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į išvadoje pateiktą vertinimą, turi teisę panaikinti paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei nustatyta, kad netinkamai išaiškintos ar pritaikytos materialinės teisės normos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui anksčiau paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikino atsakovas, nors tai privalėjo padaryti vidaus reikalų centrinės statutinės įstaigos vadovas. Skundžiami įsakymai yra neteisėti, todėl turi būti panaikinti. Teismas nurodė, kad nėra aišku, kada pareiškėjas buvo supažindintas su atsakovo 2004 m. spalio 27 d. įsakymu, todėl terminas paduoti skundui dėl šio įsakymo atnaujintinas. Teismas nurodė, kad, panaikindamas byloje skundžiamus aktus, jis nesprendžia pareiškėjo kaltumo, jam paskirtos nuobaudos adekvatumo pažeidimo pobūdžiui klausimų, o tik konstatuoja, kad buvo pažeista nuobaudos skyrimo procedūra. Pareiškėjas į ankstesnes pareigas šiuo metu negrąžinamas, jam nepriteisiamas tarnybinis atlyginimas už laikotarpį nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki sugrąžinimo į ankstesnes pareigas dienos bei nepriteisiamos atstovavimo išlaidos. Šiuo metu dar nėra pasibaigę nuobaudos skyrimo terminai, todėl atsakovas turi iš naujo, nepažeisdamas teisės aktuose numatytos nuobaudų panaikinimo ir skyrimo procedūros, spręsti nuobaudos skyrimo pareiškėjui klausimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašė pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Apelianto įsitikinimu, Tvarkos nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Atsakovo 2004 m. gegužės 14 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr.TP-29 bei policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr.K1-94 dalys, susijusios su pareiškėju, negali būti laikomos tarnybinio patikrinimo išvadomis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 6 ir 10 dalių prasme, nes jos surašytos ne dėl tarnybinio nusižengimo, o dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo, padaryto ne tarnybos metu. Policijos generalinio komisaro išvadoje buvo pasiūlyta atsakovui ištaisyti padarytą klaidą ir panaikinti drausminę nuobaudą pareiškėjui, kas ir buvo padaryta. Pagal bendrąjį teisės principą vienas iš būdų panaikinti priimtą teisės aktą yra jo panaikinimas kitu pareigūno, kuris tą aktą priėmė, aktu, todėl atsakovo įsakymai yra teisėti. Vidaus tarnybos statutas nenustato termino, per kurį asmuo galėtų būti atleidžiamas, jeigu jis pažemino pareigūno vardą, taip pat nenustato tokių faktų tyrimo tvarkos, todėl vidaus reikalų įstaigos vadovas turi teisę spręsti, kokiu būdu bus nustatytas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atsakovas nurodė, kad įstaigos vadovas priimtą įsakymą turi teisę tikslinti ir nutrūkus darbo (tarnybos) santykiams su darbuotoju, jeigu toks tikslinimas nesukuria naujų teisių ir pareigų tam asmeniui, dėl kurio įsakymas priimtas. Šiuo atveju 2004 m. spalio 27 įsakymu Nr. 3TE-108 buvo tik išbraukti žodžiai ir skaičiai 2004 m. spalio 14 d. įsakyme Nr. 3TE-101, susiję su Vidaus tarnybos statuto 26 straipsniu. 2004 m. spalio 27 d. įsakymas Nr.3TE-108 pareiškėjo teisių nepažeidžia, todėl skundas dėl jo negali būti nagrinėjamas. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl atsakovo 2004 m. spalio 27 d. įsakymo Nr.3TE-108 paduoti, nes, kaip teigia jis pats, su šiuo įsakymu jis susipažino 2004 m. spalio 27 d., bet skundą dėl jo padavė tik 2004 m. gruodžio 14 d.. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą skundui paduoti, nelaikytinos svarbiomis priežastimis.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2005 m. balandžio 29 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimą pakeitė - sprendimo dalį, kuria nuobaudos skyrimo pareiškėjui klausimas perduotas atsakovui nagrinėti iš naujo ir kuria atmesti pareiškėjo reikalavimai grąžinti jį į ankstesnes pareigas ir priteisti atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką, panaikino. Pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo grąžinti jį į ankstesnes pareigas tenkino ir grąžino pareiškėją į Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulio pareigas. Reikalavimą priteisti pareiškėjui iš Mažeikių rajono policijos komisariato atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui atsakovo 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 3TE-47 buvo skirta tarnybinė nuobauda- griežtas papeikimas už tai, kad jis 2004 m. balandžio 13 d. apie 21 val. 50 min ne tarnybos metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį ir, nepasirinkęs saugaus greičio ir atstumo, atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį. Tarnybinės nuobaudos gali būti skiriamos už tarnybinį nusižengimą. Tarnybinis nusižengimas Vidaus tarnybos statute apibrėžiamas kaip statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (2 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju pareiškėjas vidaus tarnybos tvarkos nepažeidė ir savo tarnybinių pareigų nevykdė, todėl jo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip tarnybinis nusižengimas. Pareiškėjo veiksmai atitinka Vidaus tarnybos statuto 2 dalies 7 punkte pateiktą pareigūno vardo pažeminimo sampratą, kad tai - kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Policijos departamento vidaus tyrimų tarnybos 2004 m. spalio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.k1-94 pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas už pareigūno vardo pažeminimą turėjo būti atleistas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Tačiau nei Vidaus tarnybos statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas ar Darbo kodeksas nenumato galimybės, atliekant pavaldžių įstaigų ar pareigūnų darbo kontrolę ir peržiūrėjus paskirtų nuobaudų teisėtumą bei pagrįstumą, naikinti paskirtas nuobaudas ir skirti griežtesnes atsakomybės rūšis. Tokia teisė nesuteikta ir pareigūnui, skyrusiam tarnybinę nuobaudą. Tvarkos 40 punktas nustato galimus vidaus reikalų centrinės statutinės įstaigos vadovo sprendimus, išnagrinėjus asmens, kuriam skirta tarnybinė nuobauda, skundą, bet ir šiuo atveju skundą padavusio asmens padėtis neturėtų būti bloginama, skiriant jam griežtesnę nuobaudą. Tvarkos 23 punkte numatytas aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos tikrintojų atliktas žemesnių pagal pavaldumą tikrintojų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas po to, kai kaltam asmeniui jau paskirta tarnybinė nuobauda, gali būti reikšmingas tik tarnybinį patikrinimą atlikusių ir nuobaudą skyrusių asmenų atžvilgiu ir tik jiems gali sukelti atitinkamas teisines pasekmes, bet negali būti pagrindas iš naujo svarstyti pareiškėjo atsakomybės klausimą, nustatant jam sunkesnes teisines pasekmes. Priešingu atveju, būtų pažeistas teisinio tikrumo bei apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principas. Pareiškėjas šiuo atveju buvo įsitikinęs, kad už padarytą pažeidimą jau yra nubaustas, savo tolesnius planus siejo su tarnyba policijoje. Teismas pažymėjo, kad svarbus ir terminas, praėjęs nuo revizuojamo administracinio akto priėmimo: kuo šis terminas ilgesnis, tuo asmuo tampa labiau užtikrintas, kad susiklostę santykiai yra pastovūs. Pareiškėjui atleidimas iš tarnybos pritaikytas, praėjus beveik pusei metų nuo drausminės nuobaudos skyrimo. Teismas pripažino, kad atsakovo aktai, kuriais pareiškėjui panaikinta paskirtoji tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas ir kuriais jis atleistas iš tarnybos, yra neteisėti.

Teismas pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria buvo panaikinti atsakovo aktai: 2004 m. spalio 14 d. įsakymo Nr.3TE-101 „Dėl rajono policijos komisariato pareigūnų D.R. ir E.M. drausminio nubaudimo“ dalis, susijusi su pareiškėju, 2004 m. spalio 15 d. įsakymas Nr.3TE-102 „Dėl Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulio D. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“, 2004 m. spalio 27 d. įsakymo Nr.3TE-108 „Dėl rajono PK 2004 m. spalio 14 d. įsakymo Nr.3TE-101 ir 2004 m. spalio 15 d. įsakymo Nr.3TE-102 dalinio pakeitimo“ dalis, susijusi su pareiškėju, paliko nepakeistą, pakeitęs tik motyvus, dėl kurių jie naikinami.

Teismas, pripažinęs, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas neteisėtai, nurodė, kad jis turi būti grąžintas į ankstesnes - Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulio pareigas. Reikalavimą dėl atlyginimo už priverstinė pravaikštos laiką teismą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui, byloje nesant duomenų apie pareiškėjo vidutinį vienos dienos darbo užmokestį bei duomenų, reikalingų vidutiniam darbo dienos užmokesčiui apskaičiuoti (Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, 6.2 punktas).

Atsakovas Mažeikių rajono policijos komisariatas Vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu – dėl padaryto esminio materialinės teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Atsakovas nurodo, jog Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje konstatuota, kad nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas ar Darbo kodeksas nenumato galimybės, atliekant pavaldžiu įstaigų ar pareigūnų darbo kontrolę ir peržiūrėjus paskirtų nuobaudų teisėtumą bei pagrįstumą, naikinti paskirtas nuobaudas ir skirti griežtesnes atsakomybės rūšis. Tačiau galiojančio Policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras turi teisę atšaukti pavaldžių policijos pareigūnų priimtus neteisėtus sprendimus, išskyrus sprendimus administracinių teisės pažeidimų ir baudžiamosiose bylose (analogiškos nuostatos nustatytos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-29 nutarimu Nr. 98 patvirtintų Policijos departamento prie VRM nuostatų (toliau - Nuostatų) 17.6 ir 17.12 punktuose). To paties įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad policijos komisariatams vadovauja policijos pareigūnai, kuriuos skiria ir atleidžia iš pareigu policijos generalinis komisaras. Mažeikių r. PK viršininkas yra tiesiogiai pavaldus policijos generaliniam komisarui. Vyriausiais administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad policininkų sąmoningas KET pažeidimas, vairavimas esant neblaiviam, žemina institucijos, kurioje jie dirba, ir visos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą ja. Tai yra akivaizdus pareigūno vardo pažeminimas. Statuto 53 straipsnio l dalies 7 punktas nustato, kad už pareigūno vardo pažeminimą pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos. Alternatyvų kitokio sprendinio priėmimui galiojantys teisės aktai nenustato. Atsižvelgiant į tai, Mažeikiu r. PK viršininkas, skirdamas pareiškėju tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą, priėmė neteisėtą sprendimą. Todėl Lietuvos policijos generalinis komisaras, vadovaudamasis Policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, turėjo teisę šį sprendimą panaikinti. Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat nurodo, kad tarnyba vidaus tarnyboje grindžiama statutiniais pagrindais (Statuto 2 straipsnio 3 dalis), o policijos pareigūnams nustatyti didesni reikalavimai nei kitiems valstybės tarnautojams ar kitiems asmenims kompensuojami didesnėmis socialinėmis garantijomis ir teisėmis. Tuo pačiu galiojantys teisės aktai policijos pareigūnui nustato ir daugiau pareigų. Policijos pareigūnui keliami ir didesni etikos reikalavimai, kurie nustatyti Statute, Valstybės tarnybos įstatyme ir kituose teisės aktuose. Taigi, atsakovo nuomone, policijos pareigūnas, žeminantis pareigūno vardą, negali dirbti vidaus tarnyboje. Tokie pareigūnai turi būti atleidžiami iš vidaus tarnybos. Už pareigūno vardo pažeminimą paskyrus neteisėtą ir neadekvačią padarytam veiksmui tarnybinę nuobauda, tokį sprendimą turi naikinti aukštesnysis tam įgaliotas pareigūnas (aptariamu atveju policijos generalinis komisaras privalėjo įpareigoti naikinti neteisėtą Mažeikių r. PK viršininko sprendimą). Situacija, kai policijos generalinis komisaras negali naikinti neteisėto pavaldaus pareigūno priimto sprendimo, varžo jo turimas teises ir pareigas. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principas konkrečiu atveju nepažeidžiamas – pareiškėjas, būdamas neblaivus, padarė eismo įvykį, t.y. žinojo, jog pažemino policijos pareigūno vardą, todėl negalėjo būti įsitikinęs, kad išvengs adekvataus jo veiksmų įvertinimo ir kad to nepastebės jo vadovo priimamus sprendimus galinčius ir įgaliotus revizuoti aukštesnius pareigūnus. Nurodo, kad Statuto 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal šį Statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui. Šis principas reiškia, kad policijos pareigūnams turi būti užtikrinamos ir negali būti naikinamos jo turimos teisės ir socialinės garantijos (teisė į ilgesnes atostogas, kompensacijos už tarnybos metu patirtus sužalojimus ir pan.). Policijos pareigūnui paskirta tarnybinė nuobauda nėra jo teisė ar socialinė garantija - tai yra poveikio priemonė skiriama už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą. Todėl už pareigūno vardo pažeminimais vidaus tarnybos atleistiems pareigūnams teisėtų lūkesčių principas negali būti taikomas. Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje netenkinamas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalį viena iš būtinų sąlygų proceso atnaujinimui yra įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų konstatavimas remiantis prašyme atnaujinti procesą išdėstytais argumentais. Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas baigtinis pagrindų sąrašas, kuriems esant galimas proceso atnaujinimas administracinėje byloje.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jei pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Atsakovas, Mažeikių rajono policijos komisariatas, prašydamas atnaujinti procesą nurodytu pagrindu, konkrečiai neįvardija, kokia materialinė teisės norma pažeista. Prašyme dėl proceso atnaujinimo teigia, kad teisę atšaukti pavaldžių policijos pareigūnų priimtus neteisėtus sprendimus Lietuvos policijos generaliniam komisarui suteikia Policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, taip pat mano, kad teismas ginčo situacijoje nepagrįstai rėmėsi teisinio tikrumo bei apibrėžtumo principu, netinkamai aiškino Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą teisėtų lūkesčių principą. Kolegija konstatuoja, kad ginčijamoje Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 29 d. nutartyje Lietuvos policijos generalinio komisaro teisė atšaukti pavaldžių policijos pareigūnų priimtus neteisėtus sprendimus nepaneigta. Tačiau, kaip teisingai konstatuota apeliacinės instancijos teismo nutartyje, teisė naikinti paskirtas nuobaudas ir taikyti griežtesnes atsakomybės rūšis privalo būti įtvirtinta konkrečiame teisės akte, taip pat nustatyta jos realizavimo tvarka. Atkreiptinas atsakovo dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju joks Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas skirti ar panaikinti pareiškėjui nuobaudą net nebuvo priimtas. Koks teisės aktas Mažeikių rajono policijos komisariato viršininkui suteikė teisę naikinti savo paties priimtą sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo bei vėliau už tuos pačius pareiškėjo veiksmus jam pritaikyti kitą atsakomybės rūšį, atsakovas nenurodo. Prašyme dėl proceso atnaujinimo dėstomi argumentai, kad asmuo, pažeminęs pareigūno vardą, pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą turi būti atleidžiamas iš tarnybos, negali pateisinti neteisėtų Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko veiksmų. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tik pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai ir jie gali būti pritaikyti tik taip, kaip apibrėžta įstatyme. Minėta įstatymo nuostata nepanaikina atsakovo pareigos veikti pagal galiojančius teisės aktus bei neviršyti turimų įgaliojimų. Prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovas taip pat nepagrįstai sutapatina Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje paminėtą teisėtų lūkesčių principą su Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio, apibrėžiančio pagrindinius vidaus tarnybos principus, 8 dalyje įtvirtintu teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principu, užtikrinančiu, kad įstatymais pareigūnams nustatytas teises bei socialines garantijas valstybės garantuos visą jų tarnybos laiką. Šioje byloje keliamas klausimas dėl asmens atsakomybės už padarytą pažeidimą. Įvertinti pareiškėjo veiksmus (ne tarnybos metu padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą) buvo atsakovo pareiga, tačiau dėl atsakovo pareigūnų nepakankamos kompetencijos laiku ir tinkamai to nepadarius, neigiamos pasekmės negali kilti pareiškėjui. Nagrinėjamos bylos kontekste teisinio tikrumo bei apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principas reiškia, kad asmuo, būdamas nubaustas už atitinkamus veiksmus, tęsdamas tarnybą, pagrįstai tikėjosi, kad antrą kartą dėl tų pačių veiksmų jo atsakomybės klausimas nebebus keliamas, juo labiau praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo drausminės nuobaudos paskyrimo.

Kolegijai nenustačius Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytų proceso byloje atnaujinimo pagrindų, procesą administracinėje byloje Nr. A2-447/2005 atsisakoma atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A2-447/2005 pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Mažeikių rajono policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusNijolė PiškinaitėSigita Rudėnaitė