Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį P. L., B. S. dėl 195 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai P. L. ir B. S.o nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš Eismo įvykio informacijoje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. vasario 28 d. Vilniaus m. Olandų g. ties namu Nr. 54 dėl atsakovo P. L. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu P. L., vairuodamas atsakovei B. S. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Citroen C8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovė nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 195,79 Eur dydžio draudimo išmoką, todėl, pagal LR CK 6.280 str. 1 d. ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d., dėl patirtų nuostolių atlyginimo turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį – atsakovą, vairavusį transporto priemonę esant neblaiviam. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas žalą atlygino, atsakovas atsiliepimo nepateikė ir žalos dydžio neginčija, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamas 195,79 Eur dydžio žalos atlyginimas.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad transporto priemonės savininkė taip pat atsakinga už eismo įvykio metu kilusią žalą, nes neužtikrino, kad jai priklausančios transporto priemonės nevairuotų (nevaldytų) neblaivus asmuo, ir prašo žalos atlyginimą priteisti solidariai iš transporto priemonės valdytojo ir savininko. Šį reikalavimą grindžia CK 6.270 str. 3 d.

Pagal formuojamą teismų praktiką, CK 6.270 str. 3 d. įtvirtintu teisiniu reguliavimu reglamentuojama speciali situacija, kai teisėtas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas praranda didesnio pavojaus šaltinio kontrolę dėl neteisėto didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų. Teisėto didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kartu su neteisėtu didesnio pavojaus šaltinio valdytoju solidarioji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, jei teisėtas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra kaltas dėl valdymo netekimo ir, siekiant taikyti solidariąją teisėto didesnio pavojaus šaltinio valdytojo ir neteisėto didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę CK 6.270 str. 3 d. pagrindu, būtina nustatyti neteisėto užvaldymo faktą, ir tik tuomet – faktą, ar teisėtas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas kaltas dėl tokio valdymo netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075/2020). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas P. L., būdamas neblaivus, vairuodamas B. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitą transporto priemonę, tačiau negauta duomenų apie tai, kad atsakovas transporto priemonę, kurią vairuodamas padarė žalos, užvaldė be automobilio savininkės atsakovės B. S. valios. Nesant tokių duomenų, galima spręsti, kad transporto priemonė perduota ir priimta laisva valia, o ne ją užvaldžius. Byloje nesant pagrindo konstatuoti neteisėto transporto priemonės užvaldymo fakto, nėra pagrindo spręsti dėl teisėto transporto priemonės valdytojo kaltės dėl valdymo netekimo pagal CK 6.270 str., todėl nėra pagrindo nustatyti solidariąją atsakovų P. L. ir B. S. atsakomybę pagal CK 6.270 str. 3 d.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad transporto priemonės savininko solidarioji atsakomybė gali kilti ir tais atvejais, kai jis transporto priemonės valdymą savo valia perdavė kitam asmeniui, tačiau kito asmens valdymas pripažintas neteisėtu dėl priežasčių, nesusijusių su neteisėtu transporto priemonės užvaldymu (LAT 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). CK 6.246 str. 1 d., civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Atsakovė

B. S. eismo įvykio metu nebuvo transporto priemonės valdytoja, todėl jos kaltė negali būti preziumuojama ir, sprendžiant dėl jos solidariosios atsakomybės, turi būti nustatytas jos atsakomybės teisinis pagrindas. Ieškovė tokio teisinio pagrindo nenurodo – nenurodo, kokius viešosios teisės nustatytus draudimus pažeidė atsakovė B. S., perduodama transporto priemonės valdymą, taip pat nenurodo, kad atsakovė būtų pažeidusi su ieškove sudarytos Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškovė teigia, kad atsakovė B. S. neužtikrino, kad jai priklausančios transporto priemonės nevairuotų neblaivus atsakovas P. L., tačiau byloje negauta duomenų apie tai, kad atsakovei buvo žinoma arba ji galėjo numanyti, kad atsakovas P. L. transporto priemonę vairuos neblaivus. Nenustatyta, kad ieškovei žalos atsirado dėl B. S. neteisėtų veiksmų, todėl transporto priemonės savininkei solidarioji atsakomybė netaikoma.

LR CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovas P. L. žalos neatlygino, todėl iš jo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268, 269, 270 str., LR CK 6.210, 6.263, 6.270, 6.1015 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Išieškoti iš P. L. 195,79 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 79 ct) žalos atlyginimo, 15 (penkiolika) Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 210,79 Eur (du šimtus dešimt eurų 79 ct) ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

Išieškoti iš P. L. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą (195,79 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.