Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-06-07 · Civilinė byla Nr. 2VP-25981-294/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-07
Bylos Nr.
2VP-25981-294/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19343-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Seikalis
Pareiškėjas
Vilniaus
Suinteresuotas asmuo
J. J., V. J.
Kategorijos
  • 3.5.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.5.20.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2VP-25981-294/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19343-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 3.5.18; 3.5.20.7 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo Vilniaus regiono kredito unijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. J., V. J., antstoliui Donatui Kisieliui dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas prašo nustatyti skolininkės J. J. turto dalį jos sutuoktinio V. J. gauname darbo užmokestyje ar kitose jam prilygintose pajamose, kurias ji gauna iš dabartinės veiklos arba ateityje gaus iš kitos veiklos. Nurodė, kad antstolis Donatas Kisielius vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-201-494/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės J. J.. Pareiškėjas gavo antstolio siūlymą „Dėl skolininko turto dalies nustatymo“.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2010-494/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės J. J. išieškotojo Vilniaus regiono kredito unijos naudai. Antstolis 2017-04-21 siūlymu „Dėl skolininko turto dalies nustatymo“ pasiūlė Vilniaus regiono kredito unijai pateikti teismui prašymą dėl skolininkės turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktiniu V. J., dalies nustatymo. Minėtame siūlyme nurodyta, kad skolininkei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, tačiau jo realizavimas gali būti pradėtas praėjus ne mačiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui, nes nei vienas išieškotojas nepateikė sutikimo perimti skolininkės iš antrųjų varžytinių neparduoto turto, VSDF duomenimis skolininkė nedirba, jokių draudžiamų pajamų negauna. Siūlyme taip pat nurodyta, kad skolininkė 1987-07-18 ištekėjo už V. J.. Siūlyme nurodyta, kad antstolis 2017-02-24 patvarkymu dėl skolos išieškojimo skolos išieškojimą nukreipė į skolininkės sutuoktinio V. J. gaunamą darbo užmokestį UAB „Stavlada“.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja tik CK trečiosios knygos normos. Iš byloje esančių duomenų nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys J. J. ir V. J. būtų sudarę vedybų sutartį (CPK 178 straipsnis), todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą

Pagal CK trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis, 490 straipsnio 3 dalis). CPK 667 straipsnis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Nagrinėjamu atveju išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, todėl būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės, intelektinės veiklos.

Teismas neturi duomenų, kad sutuoktiniai yra sudarę povedybinę, duomenų apie galiojančias J. J. vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra. Todėl konstatuotina, kad gaunamos piniginės lėšos bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso sutuoktiniams, kurių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 667 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinio V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš darbo santykių gaunamų ir ateityje gautinų pajamų, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Seikalis